Lietuvos ežerai užpelkėja, o tai spartina jų nykimą. Norėdami prailginti ežerų gyvavimą turime juos valyti. Iki šiol tai daroma mechaniniu būdu. Ir mokslininkai sako, kad tai efektyvu. Tačiau Aplinkos ministerijos galvočiai nutarė išbandyti kitą būdą – ežerus valyti cheminiu būdu.

Priminsiu, kad šiuo metu Aplinkos ministerijai vis dar vadovauja „valstiečių-žaliųjų“ deleguotas ministras K. Navickas. Kaip skelbėsi valdančiosios Seimo „valstiečių“ frakcijos galvos, šį ministrų kabinetą sudaro tik ministrai PROFESIONALAI. Reiškia, ir K. Navickas toks. Dargi žaliasis.

Žaliasis su nežaliomis idėjomis. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į Aplinkos ministerijos planus, prieš kuriuos piestu stojasi žvejai, galvas kraipo ir mokslininkai.

Sunerimusių žvejų nuogąstavimus patvirtino pati ministerija. Ji neslėpė, kad ruošiamasi išbandyti ežerų dumble esančio fosforo cheminį surišimą. Valdininkai DELFI informavo, kad pirmiausia toks eksperimentas bus atliekamas viename vandens telkinyje. Kokiame – arba dar neaišku, arba aišku – bet kol kas nesakoma.

Ministerijai toks ežerų valymas labai priimtinas ir ji mato tik privalumus. Esą mokslininkai patvirtino, kad tinkamai taikomas cheminis fosforo surišimas gerokai pagerina vandens telkinio būklę.
T. Janonis
Tikriausiai ministerijai būtų kur kas geriau pirmiausia išbandyti chemiją, o tada jau pasakyti, ar tai pavyko. Atsakymas į klausimus – tik laiko gaišimas. #LeiskitDyrpt profesionalams! Kai profesionalai dyrba – neišmanėliai tyli. Tai tokia jau ta profesionalų logika.

Atlikti eksperimentą viename ežere, pasak ministerijos biurokratų, ketinama iki 2020 metų. Tam bus pasitelktas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansavimas. Iš viso ministerija šiam projektui ketina nepagailėti 250 tūkst. eurų.

Pabrėšiu, kad tiek žadama išleisti tik vieno ežero cheminiam valymui. Bet jei Aplinkos ministerija nuspręs, kad bandymas pasiteisino, ji neatmeta, kad tokiu pat būdu bus valomi ir kiti Lietuvos ežerai. Ir tam nebūtų pagailėta įspūdingų sumų.

Tačiau tokiais planais labiausiai piktinasi žvejai. Jiems neaišku, kas nutiks žuvims, pradėjus į ežerus pilti chemiją.

Nežino, ar išvalytame ežere liks žuvų, ar jos nebus užterštos ir tinkamos maistui, nežino, ar tame ežere bus galima maudytis. Ir apskritai žvejai nežino, ar tai nepavojinga pačiam ežerui ir gruntiniams vandenims?

Su visuomene niekas nekalba ir panašu nesiruošia to daryti. Aplinkos ministerija informavo, kad jau prasidėję pasiruošimo procesai, bet tik ne diskusijos su žmonėmis. Suinteresuotos pusės negauna atsakymų į klausimus, kurie kyla. Ir tikrai nenuostabu, kad tų klausimų kyla. Juk ruošiamasi išbandyti Lietuvoje naują dalyką.

Tačiau DELFI skambučio sulaukęs aplinkos viceministras Dalius Krinickas, kuruojantis vandenų politiką, labiausiai nusistebėjo, iš kur žurnalistus pasiekė tokia informacija.

Tikriausiai ministerijai būtų kur kas geriau pirmiausia išbandyti chemiją, o tada jau pasakyti, ar tai pavyko. Atsakymas į klausimus – tik laiko gaišimas. #LeiskitDyrpt profesionalams! Kai profesionalai dyrba – neišmanėliai tyli. Tai tokia jau ta profesionalų logika.

Tiesa nusistebėjęs žurnalistų informuotumu viceministras patikino, kad toks būdas saugus ir tikrai nepavojingas.

Ką gi, tenka atsiversti UAB „Senojo ežerėlio“ parengtą galimybių studiją. Joje rašoma: „Prieš naudojant polialiuminio chlorido barjerą, būtinas ne tik stabilus pH >5,5, bet ir reikia sunaikinti dugną rausiančias žuvis (pvz., karpius).“

Galutinėje ataskaitoje minima ir daugiau žvejams nerimą keliančių dalykų: „Projekte numatoma, kad vėliausiai iki pradedant ežero apdorojimo koaguliantu darbus, būtų (...) sunaikintos dugną rausiančios žuvys (pvz., selektyviniais tinklais išgaudyti karpiai) ar net didesnė dalis planktonėdžių žuvų.“
T. Janonis
Su visuomene niekas nekalba ir panašu nesiruošia to daryti. Aplinkos ministerija informavo, kad jau prasidėję pasiruošimo procesai, bet tik ne diskusijos su žmonėmis. Suinteresuotos pusės negauna atsakymų į klausimus, kurie kyla. Ir tikrai nenuostabu, kad tų klausimų kyla. Juk ruošiamasi išbandyti Lietuvoje naują dalyką.

Ir štai trečias galimas aspektas, apie kurį įspėja studijos rengėjai. „Ežerui patyrus parūgštėjimą (pH kritus žemiau 5,5), iš polialiuminio chlorido formuojamų kompleksų atsipalaiduoja ne tik fosforas, bet ir pats 204 aliuminis, kuris pavojingas žuvims, nes „užkemša“ žuvų žiaunas ir trukdo joms pasisavinti vandenyje ištirpusį deguonį“, - rašoma ataskaitoje.

Ši informacija gąsdina žvejus, bet ne „žaliųjų“ deleguoto ministro vadovaujamą Aplinkos ministeriją. Apie ministerijos sumanymus ežerus valyti cheminiu būdu DELFI nuomonės paklausė kelių šios srities mokslininkų. Jų nuomonė nevienareikšmė.

Ekspertai išskyrė keletą svarbiausių dalykų. Pirma, anot jų, tai labai brangus ežerų valymo būdas. Esą mechaniniu būdu ežerus valyti pigiau, o taip pat atliktų darbų poveikis jaučiamas ilgiau.

Antra, mokslininkai pabrėžė, kad Lietuvoje iki šiol nėra atliktų tyrimų, kurie leistų pasakyti, kad toks valymo būdas yra saugus aplinkosauginiu aspektu. Trečias dalykas - kalbinti specialistai nuogąstauja, kad po cheminio valymo ežeruose gali sumažėti maisto žuvims.

Todėl jie ragina gerai pagalvoti prieš pilant į ežerus chemiją. Mokslininkų ir žvejų nuogąstavimus galėtų išsklaidyti Aplinkos ministerija, atsakydama į keliamus klausimus. Tačiau kol kas ji tyli. Jai gal ir viskas aišku, tačiau ne žvejams, mokslininkams ir gamtą mylintiems žmonėms.