aA
Driokstelėjo žinia, kad „Grigeo Klaipėda” galimai ilgus metus nevalytas arba beveik nevalytas nuotekas leido tiesiai į Kuršių marias. Suduotas toks stiprus smūgis verslui, kad šią dėmę nuplauti prireiks ne metų ir ne dvejų. Tačiau šioje istorijoje nemažiau svarbus aplinkosaugininkų vaidmuo. Kodėl jie daugybę metų nepastebėjo klaipėdiečius nuodijančios taršos?
Nuotekos
Nuotekos
© Stopkadras

Tyrimui vadovavę prokurorai antradienį pranešė, kad galbūt nevalytos fabriko nuotekos į marias tekėjo 12 kilometrų ilgio vamzdžiu. To vamzdžio ir taršos mariose, jų žuvyje aplinkosaugininkai nepastebėjo. Nepastebėjo net ir tada, kai neapsikentę baisaus tvaiko, pavojaus varpais ėmė skambinti uostamiesčio gyventojai. Jie pirštu bedė į šią konkrečią įmonę. Bet prireikė dar nemažai laiko, kol pareigūnai pasibeldė į „Grigeo Klaipėda” duris.

Kas trukdė pareigūnams uoliau atlikti savo pareigas?

Galbūt įtakos turėjo ir viena konkreti asmenybė, apie kurią praėjusį rudenį parengiau atskirą publikaciją. 2018 metais vietoj 8 regioninių aplinkos apsaugos departamentų veikti pradėjo viena centralizuota įstaiga – Aplinkos apsaugos departamentas.

Iki Seimo palaimintos reformos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui vadovavo Andrius Kairys. Po reformos jis tapo Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoju.

DELFI išsiaiškino apie nuslėptus jo ryšius su Klaipėdos regione interesų turėjusiais verslininkais. Valstybės saugumo departamentui (VSD) pateikus informaciją apie tarnautojo nuslėptus susitikimus ir gautas dovanas iš koncerno „MG Baltic“ ir kitų verslininkų, valdininkui nesuteikta teisė dirbti su slapta informacija.

VSD duomenimis, A. Kairys mažiausiai 7 – 10 kartų buvo susitikęs su koncerno atstovu, kai teisme nagrinėta byla dėl „MG Baltic“ priklausančios Šilutės etanolio gamybos įmonės „Biofuture“. Ši įmonė kaltinta užteršusi Šyšos upę. A. Kairys, tuo metu vadovavęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, be kita ko, nepasinaudojo galimybe inicijuoti civilinę bylą dėl žalos išieškojimo, nurodė VSD.

Praėjusių metų liepos pabaigoje, jau per antrą pokalbį su VSD, prieš atliekant poligrafo tyrimą, A. Kairys pripažino iš koncerno atstovų gavęs dovanų knygą ir butelį degtinės „Stumbras”. Per patikrinimą poligrafu Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas taip pat užsiminė anksčiau gavęs pinigų vokeliuose iš verslininkų, ūkininkų, dažniausiai – po 30 – 60 eurų.

Pasirodžius DELFI publikacijai, kurioje buvo paviešinti šie faktai, A. Kairys buvo pažemintas pareigose – tapo Aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėju.

Ar jo įtaka ir ryšiai regione galėjo trukdyti aplinkosaugininkams atlikti kontrolės veiksmus, galėtų pasakyti tik teisėsaugos pareigūnai. Bet faktas aiškus: jo vadovaujami pareigūnai garsiojo vamzdžio nerado arba tiesiog neieškojo.

Tomas Janonis
Tomas Janonis
© DELFI / Andrius Ufartas


Kaip bebūtų, atėjo metas pagalvoti apie naują aplinkos apsaugos standartą: valstybei būtų daug geriau, jei konkretaus padalinio pareigūnai tikrintų ne savo miesto ar rajono įmones. Dabar Raseinių aplinkosaugininkai tikrina Raseinių rajone veikiančias įmones, Kėdainių pareigūnai – Kėdainių įmones ir t.t. Ne paslaptis, kad vietos aplinkosaugininkai greitai tampa artimais vietos verslininkų bičiuliais: medžioja tame pačiame medžiotojų būrelyje, jų žmonos, tėvai ar vaikai dirba pas tą patį verslininką, kurį jie turėtų tikrinti. Tie ryšiai tampa tokie tamprūs, kad objektyvumui vietos dažnai ir nebelieka.

Tokiu atveju tikrai sunku pastebėti, kad tavo kontroliuojamoje įmonėje padangų prisikaupė kelis ar net keliolika kartų daugiau nei buvo leista. Sunku užuosti miestą dusinančią nepakeliamą smarvę. Gal net Alytaus gaisro nebūtų buvę, jei padangas tvarkančią įmonę būtų tikrinę ne Alytaus, bet kitų miestų aplinkosaugininkai.

Tokių atvejų buvo ir daugiau. 2014 metais paaiškėjo, kad Vilniaus aplinkosaugininkai daugybę metų nepastebėjo, kaip viena įmonė sukaupė krūvas aplinkai ir žmonėms pavojingų kineskopų, kurių ji negalėjo kaupti.

Druskininkų pareigūnai už šalia mero sodybos esančios upės vagos pakeitimą ir supiltą gruntą taip surašė protokolą, kad bet kokio teismo neįmanoma laimėti. Visi kraipė galvas, kaip patyrę aplinkosaugininkai galėjo daryti tokias klaidas.

Ypatingai atliekų tvarkymo sritis jautri korupcijai. O aplinkosaugininkams atsilaikyti iš tiesų sunku – jų algos labiau nei juokingos. Vos kelis šimtus eurų uždirbančiam pareigūnui sunku likti principingam, kai verslas bet kokia kaina stengiasi sumažinti veiklos sąnaudas aplinkos ir tuo pačiu mūsų visų sveikatos sąskaita.

Juo labiau aplinkosaugos srityje pučia ir stiprus politinis vėjas. Kaip žinia, stambioji pramonė mielai remia politines partijas. Taip, žiūrėk, pastebi pažeidimą, surašai protokolą, byla pasiekia teismą ir ateina iš Vyriausybės pageidavimas, kad reiktų sudaryti taikos sutartį. Tuoj politikai pragysta, kad milijoninės žalos gamtai atlyginimas – tai tikrų tikriausias verslo žlugdymas.

Jau buvau sakęs, kad kuo labiau terši gamtą, tuo mažesnė tikimybė, kad reiks mokėti baudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Baudų mokėti nenori ir valstybė. Štai ir garsioji Vilniuje trūkusio nuotekų vamzdžio avarija, kai buvo nuspręsta vilniečių nuotekas paleisti tiesiai į Nerį. Kiek kainavo šis sprendimas? Nieko!

2018 gegužę kilo naujas skandalas, kad į Nerį iš Vilniaus nuotekų valyklos galbūt teka nevalytos nuotekos. DELFI tuomet atliko tyrimą. Laboratorijoje ištirtas vandens mėginys. Nustatyta tarša. Tačiau savivaldybė nuo baudų ir tada išsisuko.

Visi prisimena Kėdainių atvejį, kai į upę tekėjo prastai valytos nuotekos. Negirdėti, kad šis aplinkos teršimas būtų brangiai kainavęs.

Jei atsakomybės kratosi valstybė, nenuostabu, kad kratosi ir verslas.

Svarbu iš anksto užbėgti tokiems įvykiams už akių, nes padarytos žalos aplinkai neatperka jokie pinigai. O čia labai svarbu stipri aplinkosaugininkų kontrolė. Juk sukontroliuoti „Grigeo Klaipėda” teoriškai nėra sunku: skaitikliai parodo, kiek vandens per mėnesį įmonei patiekta ir skaitikliai parodo, kiek vandens išleista į nuotekų valymo įrenginius.

Jei į nuotekų valyklą atiteka mažiau nei įteka į įmonę – blogai. Reikia kuo skubiau patikrinti. Žinodama, kad kontrolė griežta ir išsisukti nepavyks, įmonė nesukčiaus. Bet kai žinai, kad realios kontrolės nėra, arba atvažiuos patikrinti medžioklės būrelio draugas iš anksto suplanuotu laiku, tai turime tai, ką turime.

Tačiau nemažiau stebina Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Vaido Laukio tylėjimas. Jo pavaldiniai daugybę metų nesugebėjo rasti miestą smarve dusinančio vamzdžio, o paaiškėjus taršos šaltiniui jis tesugeba tylėti. Direktorius su žurnalistais nebendrauja, į klausimus neatsakinėja, informacijos neteikia. Lyg čia jo atsakomybės visai ir nebūtų. Alytaus ir Klaipėdos atvejai rodo, kad direktorius situaciją departamente vargiai kontroliuoja.

Tokiu atveju atsakomybę už neveikiantį departamentą turėtų prisiimti aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Tačiau ir jis mano, kad su aplinkosaugininkais viskas gerai. Vietoj to, kad vamzdžio nemačiusiems pareigūnams keltų klausimus, jis padėkojo už puikiai atliktą darbą. Jei beveik 10 metų nesugebėjimas rasti taršos šaltinio vadinama geru darbu, tai kas tuomet yra blogas darbas?

Belieka padėkoti prokurorams, kurie puikiai atliko aplinkosaugininkų darbą.

Autorių galite rasti Feisbuke.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(350 žmonių įvertino)
4.7343

Top naujienos

Į sąskaitą – tik 286 eurų pensija, o susidūrė su problemomis: bankas reikalauja įrodyti, kad neplauna pinigų (131)

Bankų reikalavimai užpildyti klausimynus dėl pinigų plovimo prevencijos ima kelti rūpesčių...

Lietuva – vis dar be medalio: olimpinių vilčių Tokijuje nepateisino ir disko metikas Gudžius (187)

Tokijo olimpinių žaidynių medalius jau yra iškovoję daugiau nei 70 šalių atstovai, tačiau...

Nesiskiepijantiems darbuotojams ruošiama daugiau sankcijų – galės net atleisti? (534)

Nesiskiepijantiems – ruošiama daugiau sankcijų. Planuojama pasekti latvių pavyzdžiu ir leisti...

Virusologų įspėjimas: delta atmaina situaciją verčia aukštyn kojomis (380)

Delta atmaina yra sparčiausiai plintanti, greičiausiai prisitaikanti ir grėsmingiausia...

Lietuvė savo talentu užkariavo pasaulį: papasakojo apie sunkų darbą, santuoką su italu ir gyvenimą svetur (8)

Šokėja iš Lietuvos, susišlavusi aukščiausius titulus šokių pasaulyje. Moteris, gyvenusi...

Nepatikėsite savo akimis: Atlanto vandenyno gelmėse mokslininkai aptiko Kempiniuką Plačiakelnį ir Patriką (10)

JAV Nacionalinės okeanų ir atmosferos tyrimo agentūros (NOAA) mokslininkai giliavandeniu aparatu...

Po maudynių ežere – mikroskopinės lervutės odoje: tai tik viena iš ligų, galinčių tykoti vandenyje (25)

Praėjusią savaitę po socialinius tinklus pasklido nuotraukos , kuriose matomi ryškūs išbėrimai...

Kauno LGBT eitynių organizatoriai: jei savivaldybė skųs sprendimą leisti renginį, tai bus apgailėtina (481)

LGBT bendruomenė ir Gegužės 1-osios profesinė sąjunga švenčia pergalę prieš Kauno...

Dainininkei Shakirai – sunkios dienos: atlikėjos laukia teismas dėl šešių nusikaltimų, gresia kalėjimas (6)

44 m. Shakiros laukia teismas Ispanijoje dėl nesumokėtų mokesčių. Kaip praneša „Euro Weekly...

Malinauskas: jau po dviejų mėnesių galime pamatyti tektoninius lūžius politikoje ir visuomenėje (490)

Buvęs ekspremjero Sauliaus Skvernelio patarėjas ir vaizdo reportažų kūrėjas Skirmantas...