aA
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) dėl jo narių politinio šališkumo, nekompetencijos ir visų pirma dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų komitetui teiktos medžiagos selektyvumo nesugebėjo atskleisti viso „Rosatom“ įtakos tinklo, o tuo labiau Rusijos strateginių interesų gilumo vykdant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbus.
Tomas Dapkus
© DELFI / Domantas Pipas

Apibendrintai skaitytojams pateikiu schemą, apie ryšius, kurie buvo ilgus metus įnirtingai slepiami.

Šiandien buvęs premjeras Andrius Kubilius, manipuliuodamas faktais, bando neigti, kad gėdingai kapituliavo pries Rusijos branduolinės energetikos koncerną „Rosatom“ ir jo lobistus, kaip žeminančiai, nepagrįstai ir itin neskaidriai sumokėjo dešimtis milijonų eurų „patirtos žalos“, privertė pasitraukti „Rosatom“ neparankius Energetikos ministerijos atsakingus pareigūnus ir leido toliau „Rosatom“ tvarkytis IAE kaip tik jie nori. Įrodymus jau pateikiau anksčiau, kai ką dar išryškinsiu.

Sekmokas su Švedu meta iššūkį Maskvai

2010 m. pradžioje paskirtas naujas IAE vadovas ir Energetikos ministerijos vadovybė, koordinuojant viceministrui Romui Švedui, ėmėsi ruoštis sutarties nutraukimui su „Nukem“, sudaryta sutartis su tarptautine teisinių paslaugų įmone „Taylor Wessing LLP“ (TW) Londone.

Tuo metu „Rosatom“, koordinuojant J. Tamuliui, pradeda priešintis šiems veiksmams trimis kryptimis: per savo įtaką Europos Komisijai, per įtaką Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke bei per politinę įtaką Lietuvos valdžiai (J. Tamulio ryšiai su premjeru A. Kubiliumi, prezidentės vyriausiu patarėju ekonomikai Nerijumi Udrėnu).

Verta pastebėti, kad apskritai tuo metu veikė gudrus principas: valdžia sukuria problemą, J. Tamulis skubiai siūlo sprendimus, derina, vykdo itin svarbias konsultacijas ir sutvarko klausimus. Maža to, J. Tamulis pabrėžė, kad jis vienintelis turi įgaliojimus iš premjero A. Kubiliaus vesti slaptus pokalbius su „Rosatom“ šia tema.

A. Kubilius gindamasis pasakoja tik apie Europos Komisijos atskirų veikėjų šališkumą ir taip bando paaiškinti kodėl pasidavė „Rosatom“.

Tačiau niekada „Rosatom“ nebūtų pavykę parklupdyti Lietuvos Vyriausybės, jei ji būtų ėjusi iki galo ir aukščiausiu europiniu lygiu demaskavusi „Rosatom“ įtakos asmenis europinėse struktūrose.

Priešingai, tiems, kurie norėjo nusileisti „Rosatom“ ir J. Tamuliui, „europinis spaudimas“ pasitarnavo kaip puiki priedanga jų veiksmams nacionaliniu lygiu.

„Rosatom“ parklupdė Lietuvą

2011 m. pradžioje dar buvo siekiama nutraukti sutartį su „Nukem“, o 2011 m. pabaigoje, atleidus iš pareigų energetikos viceministrą R. Švedą, buvo sugrįžta prie derybų su „Rosatom“ įmone ir besąlygiškai sutikta dėl viso rangovo pateiktos pretenzijos dėl projekto B2/3/4 dydžio (55 + 17,9 mln. eurų), nors pačios Energetikos ministerijos pasamdyta Londono teisininkų bendrovė nustatė, kad ši suma dvigubai didesnė negu „Nukem“ realiai patirti nuostoliai, todėl jie primygtinai siūlė nesutikti su šia pretenzija ir tokių pinigų nemokėti.

J. Tamulis „Rosatom“ pranešė, kad tiek R. Švedas, tiek IAE vadovas atleisti jo dėka.

Verta pastebėti, kad apskritai tuo metu veikė gudrus principas: valdžia sukuria problemą, J. Tamulis skubiai siūlo sprendimus, derina, vykdo itin svarbias konsultacijas ir sutvarko klausimus. Maža to, J. Tamulis pabrėžė, kad jis vienintelis turi įgaliojimus iš premjero A. Kubiliaus vesti slaptus pokalbius su „Rosatom“ šia tema.

Apie J. Tamulio įtaką šiems procesams disponuoja informacija ir VSD. Ne vienas buvęs energetikos ministras bandė VSD įspėti dėl jo įtakos aukščiausiems šalies politikams, tačiau jo įtaka išliko viršesnė.

Kodėl kyla Astravo AE?

2012 metų pradžioje „Atomstroyeksport“ iš Maskvos nurodė „Nukem Technologies“ būstinei Alzenau, Vokietijoje, kad būtina sudaryti sutartį dėl konsultacijų su Mykolo Katkaus „Viešųjų ryšių partneriai“.

Tokią rekomendaciją Maskvai davė J. Tamulis ir ji buvo nuleista į „Nukem“. 2012 metų vasario mėnesį „Nukem Technologies“ pasirašė sutartį su M. Katkaus įmone. Ši sutartis galiojo iki 2013 metų gruodžio 31 d. Niekada anksčiau M. Katkus neturėjo jokių sutarčių su „Nukem“, kai ji dar priklausė vokiečiams ar amerikiečiams, ir pabrėžiu, kad šią gavo primygtinai reikalaujant „Atomstroyeksport“, kuri tuo pačiu metu vystė dviejų branduolinių jėgainių projektus – Rusijos Kaliningrado srityje „Baltiyskaya“ AE ir Baltarusijoje Astravo AE.

Tai įrodo iš šaltinio gauti ir mano turimi vidinio „Rosatom“ įmonių atsakingų darbuotojų susirašinėjimo dokumentai.

Būtent „Atomstroyeksport“ buvo ir išlieka Astravo AE generalinis rangovas, pasirašius susitarimus 2011 metų lapkritį tarp Rusijos ir Baltarusijos vyriausybių.

Tų pačių 2012 metų liepą Lietuvos Seimas paskelbė, kad su parlamento rinkimais spalio mėnesį vyks ir patariamasis referendumas dėl planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE).

Visagino AE ir Astravo AE buvo du konkuruojantys projektai. M. Katkus A.Kubiliaus Vyriausybei pasiūlo savo paslaugas. Nedelsiant paskelbiamas neskaidrus viešasis pirkimas.

VAE iš konkursą laimėjusios įmonės „Viešųjų ryšių partneriai“ pradžioje pirko 0,35 mln. eurų vertės viešinimo paslaugų, tačiau vėliau be konkurso jų nupirko dar už 0,9 mln. eurų.

Dėl to dabar yra teisiamas tuometis VAE direktorius R. Vaitkus. Tuo pačiu metu A. Kubiliaus Tėvynės sąjunga ruošėsi ir Seimo rinkimams, kurių rinkiminės strategijos centre – energetinė nepriklausomybė, kurios sudėtinė dalis yra planuojama naujoji atominė elektrinė VAE.

Konservatoriai dalį paslaugos pirko iš M. Katkaus kuruojamo viešųjų ryšių įmonių klasterio, kurioje dalyvavo ir M. Katkaus įmonė „Viešųjų ryšių partneriai“.

Be to, už valstybinės įmonės VAE lėšas, referendumo viešinimo kampanijoje buvo akcentuojama A. Kubiliaus Vyriausybės nuopelnai energetikos srityje. Kiek rinkiminių išlaidų apmokėta iš VAE lėšų?

Konservatoriai rinkimus pralaimėjo, o nepopuliaraus premjero A .Kubiliaus susiejimas su VAE projektu, sužlugdė ir šį branduolinės elektrinės projektą. Lietuvos piliečiai pasakė „NE“: tiek naujai atominei, tiek A. Kubiliui. Laimėjo tik gerai uždirbęs M. Katkus ir žinoma jo klientas Maskvoje – „Rosatom“.

Ši istorija yra tiek skandalinga, kad tie kas ją išgirsta, tiesiog negali patikėti. O sutrumpintai ji skamba taip: Kremlius per „Rosatom“, o šie per J. Tamulį, su M. Katkaus viešųjų ryšių bendrove organizavo VAE referendumą, žinodami jo baigtį, ir paraleliai dar prisidėjo prie konservatorių rinkiminės kampanijos į Seimą. Astravas nugalėjo!

Ypač svarbu pastebėti, kad veikdamas tiesioginiame interesų konflikte dėl tamprių asmeninių ryšių su M. Katkumi, šio veikėjo ryšius su „Rosatom“ nuo Seimo NSGK nuslėpė VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys, kurio žmona dvylika metų užėmė įvairias atsakingas ir gerai apmokamas pareigas „MG Baltic“ koncerno įmonėse, paskutiniais metais buvo bene svarbiausios „MG Baltic“ atšakų – „MV Group“ (priklauso visos alkoholio pramonės gamyklos, didmeninė prekyba alkoholiu etc.) korporatyvinių reikalų direktore.

Pats K. Budrys dalyvaudavo koncerno vadovybės baliuose iš kur tuometį prezidentės patarėją nacionaliniam saugumui, gerokai pasivaišinusį, tekdavo ir „išnešti“.

Interesų konflikte veikė ir VSD direktorius Darius Jauniškis, kurio patarėja viešiesiems ryšiams dirba M. Katkaus sutuoktinė Aurelija Katkuvienė. Ar suvokiate apie ką kalbame? M. Katkaus, to pačio, kuris dirbo „Rosatom“ žmona šiandien yra viena iš įtakingiausių VSD asmenybių!

Kas nusitaikė į IAE projektus?

Stambiuose atominės elektrinės uždarymo projektuose B19/2 (labai mažo trumpaamžių atliekų atliekyno statyba) ir B25 (mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas) planavo dalyvauti ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio buriama įmonių grupė, kurios sudėtyje turėjo būti ir IAE dirbanti „Nukem Technologies“, „Mitnija“, „Kauno tiltai“.

Vienas iš kaltinimų R. Kurlianskiui Vilniaus apygardos teisme, kad jis apie tai kalbėjosi su tuomečiu vienu Darbo partijos lyderių V. Gapšiu. Šį epizodą nagrinėja teismas.

Tačiau kodėl Seimo NSGK ir VSD nekalba apie tai, o kas vis dėlto laimėjo B19/2 projektą, kai R. Kurlianskio veiklą paralyžiavo teisinės problemos ir jo kuruojamos statybų įmonės konkursą pralaimėjo? Štai IAE skelbia, kad rugsėjo mėnesį perdavė B19/2 objekto aikštelę ūkio subjektų grupei, į kurią įeina ir UAB „Ekobana“ bei UAB „Vilstata“.

Tačiau, pagal mano informaciją, dar 2017 metų balandžio 10-13 dienomis Visagine lankėsi „Rosatom“ įtakoje esančios VNIPIET, Sosnovy Bor vykdantysis direktorius Rusijos Federacijos pilietis Michail Sorokin.

Jis susitiko su UAB Ekobana, susitikimo metu aptarti IAE vykdomi projektai, tarp jų B19/2 ir B25. Pokalbio metu konstatuota, kad nors B19/2 yra mažesnės vertės projektas VNIPIET gali dalį darbų atlikti po UAB „Ekobana“ arba UAB „Sventovis“ priedanga.

Taip pat pokalbio metu su M. Sorokin UAB „Ekobana“ vadovai aptarė dalyvavimą didelės vertės B25 projekte. Siekiant paslėpti Rusijos atominės energetikos sektoriaus dalyvavimą projekte sutarta pasitelkti projektavimo paslaugas energetikos srityje teikiančią „AF-Consult“ bendrovę kaip priedanginį partnerį.

Įtakingi ryšiai VSD

Priminsiu, kad „AF Consult“ yra buvusio prezidentės patarėjo energetikai, o dabar „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių tarnybos vadovo Nerijaus Rasburskio įsteigta įmonė, kuri neskaidriai gauna milijoninius konsultavimo kontraktus jo kuruojamuose Vilniaus ir Kauno kogeneracininių elektrinių projektuose. Kodėl tai nutyli VSD?

Ar ne dėl N. Rasburskio ir jo steigtos įmonės „AF Consult“ ryšių su VSD valdybos viršininku Roku Petrašiūnu?

Beje, strateginiame Lietuvos valstybės objekte dirbanti UAB „Ekobana“ vadovai susitikime su M. Sorokin jį informavo, kad savarankiškai veda derybas dėl dalyvavimo „Rosatom“ Bangladeše statomoje atominėje elektrinėje „Rupppur“.

Šis atominės elektrinės projektas vystomas gavus Rusijos Federacijos Vyriausybės paskolą. Planuojami du reaktoriai po 2.4 GWe, kurie turėtų pradėti veikti 2023 ir 2024 metais. Tarptautinių organizacijų skaičiavimu šis projektas yra prieštaringas tiek dėl jo saugumo, tiek dėl korupcinio pobūdžio (projekto kaina išpūsta daugiau kaip tris kartus).

Pokalbio su UAB „Ekobana“ metu M. Sorokin savo ruožtu pažadėjo, kad šiai bendrovei suteiks visokeriopą pagalbą ir tarpininkavimą visuose Rusijos vystomuose atominės energetikos projektuose. Ar tokios įmonės atitinka nacionalinio saugumo interesus ir tinkamos vystyti stambiausius IAE projektus?

„Rosatom“ įtaka yra gili ir plati. Apgailėtina, kad Seimo NSGK parlamentinis tyrimas nuėjo lengviausiu keliu – perrašė porą selektyvių pažymų, bet taip ir nesiėmė ištirti kaip nutiko, kad šimtais milijonų eurų iki šiol maitiname Kremliaus statytinius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (104)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (68)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (69)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (115)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (16)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (69)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (8)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (205)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius (4)

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...