aA
Sulaukėme jubiliejaus, kuris būna tik kartą per tūkstantį metų. Tai – pirmoji Lietuvos istorijos data. 1009 metų vasario 14 dieną Lietuvos ir Rusios pasienyje žuvo misionierius Brunonas Kverfurtietis. Dėl šio įvykio pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Nelabai suprantantys, kas tuomet įvyko, vadina tai kriminaliniu įvykiu. Iš tiesų tai – naujo šventojo – kankinio už tikėjimą gimimas. Tai – bažnytinė šventė, nors ir nelabai plačiai žinoma. Viduramžių žmogaus supratimu, didžiausia garbė – tai yra, garbingiausia įmanoma mirtis buvo mirtis už tikėjimą.

Petras Damianis, Brunono amžininkas ir vienas iš jo biografų, šventąjį nužudžiusiems pagonims priekaištavo ne dėl paties nužudymo, o dėl to, kad jie pernelyg ilgai delsė tai padaryti. Anot jo, Brunonas, „atvykęs pas pagonis, su tokiu karštos širdies atkaklumu ėmė pamokslauti, kad jau niekas neabejotų, jog šventas vyras kankinystės reikalavo.

O anie bijodami, kad po palaimintojo Adalberto kankinystės, drebinant stebuklų ženklams, didžioji dalis slavų genties yra atversta, patiems taip pat panašiai neatsitiktų, ilgą laiką nuo palaiminto vyro rankas sumania klasta atitraukia ir labiausiai trokštančio mirti, nenorėdami jo nužudyti, žiauriai pasigaili“.

Žvelgiant plačiau, tai buvo pasaulėžiūrų ir religijų susidūrimas, pirmasis konfliktas tarp krikščionybės ir pagonybės Lietuvos žemėje, kuris vėliau pasireiškė ir nuožmesnėmis formomis.

Šis konfliktas paženklino pirmuosius keturis Lietuvos tūkstantmetės istorijos šimtmečius. Tolesnis šio dramatiško susidūrimo etapas pasižymėjo jau ne sąlyginai taikiomis misijomis, o alinančiu lietuvių karu su kryžiuočiais. Tai buvo mūsų protėvių kova dėl išlikimo.

Galbūt simboliška, kad šventojo Brunono giminaičiai – Kverfurto grafai – XIII amžiuje aktyviai dalyvavo ugnimi ir kalaviju krikštydami prūsus ir lietuvius.

Kai savo ekspansiją į prūsų žemes pradėję kryžiuočiai 1233 m. statėsi Marienverderį, – savo pirmąją pilį tikrojoje Prūsijoje, – ten dalyvavo ir grafas Burchardas Kverfurtietis – pirmasis žymus Vokiečių ordino rėmėjas Prūsijoje. Kitas Kverfurto grafas – Meinhardas Kverfurtietis – vienuolika metų buvo Vokiečių ordino Prūsijos žemės magistru (1288–1299).

Būtent jis pastatė Ragainės pilį – pagrindinį kryžiuočių forpostą, iš kurio visą XIV amžių buvo rengiami niokojantys žygiai prieš Lietuvą. Būtent jo spaudžiami lietuviai 1291 m. pasistatė ir svarbiausią savo gynybinį forpostą prie Nemuno – Veliuonos pilį.

Kverfurto grafai gerai žinojo savo žymiausio giminaičio – šventojo Brunono – istoriją, taigi, jų kelias į Prūsiją ir Lietuvą nebuvo atsitiktinis. Jie stengėsi eiti savo giminės šventojo pramintu keliu. Šv. Brunono atminimas buvo (o ir dabar yra) gerbiamas ir saugomas jo gimtojoje Kverfurto pilyje, kurioje esančią pilies bažnyčią fundavęs pats šventasis. Teigiama, kad Kverfurto pilis – didžiausia vidurio Vokietijoje.

Tik po 378 metų nuo Brunono žūties – 1387-aisiais – Lietuva priėmė misionieriaus neštą tikėjimą. Čia prasideda krikščioniškos Lietuvos istorija, kuri sudaro didesniąją praėjusio tūkstantmečio dalį.

Tačiau prievartinio krikšto šalininkai nenurimo dar ketvirtį amžiaus, kol 1410 m. nebuvo sutriuškinti Žalgirio mūšyje Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. Simboliška, kad iškart po Lietuvos tūkstantmečio minėsime 600 metų Žalgirio mūšio jubiliejų.

Tūkstantis Lietuvos istorijos metų – solidus amžius. Gaila ir keista, kad Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija nusprendė Lietuvos tūkstantmečio datos neminėti. Vietoj to numatytos tradicinės iškilmės liepos 6-ąją, skirtos karaliaus Mindaugo karūnacijos metinėms.

Ką gi, nepaisant to, kad šie metai paskelbti Lietuvos vardo tūkstantmečio metais, pati pirmojo Lietuvos paminėjimo data, regis, liks be valstybės dėmesio. Ir ko gi dar buvo galima tikėtis iš direkcijos, kurios direktorius Gediminas Ilgūnas yra įsitikinęs, kad pirmasis Kvedlinburgo analų įrašą su pirmuoju Lietuvos paminėjimu 1955 m. „Lietuvos TSR istorijos šaltiniuose“ pirmą kartą paskelbė sovietinis istorikas Povilas Pakarklis („Savaitė su TV“, 2009 02 11) ir negi samprotauja, kad pastarasis Kvedlinburgo analų rankraštį galėjo surasti po Antrojo pasaulinio karo Prūsijoje!

Tik, deja, tas rankraštis kažkur dingęs („Express-nedelia“, 2009 02 12). Turbūt būtų per didelė prabanga norėti, kad tokiai įstaigai vadovaujantis žmogus šiek tiek geriau orientuotųsi tūkstančio metų senumo istorijoje bei jos šaltiniuose ir neskelbtų tokių absurdiškų samprotavimų, kuriuos ir pakomentuoti sunku – kaip tokių dalykų galima prisigalvoti?

Tikėkimės, kad bent vasario 16-osios niekas nesugalvos perkelti į patogesnį šventimui vasaros metą. Šiuo atveju, regis, visiems dar suprantama, kad jeigu minima istorinė data, minėjimo renginiai turi vykti apie tą laiką, kai tas įvykis įvyko, o ne bet kada.

Baigiant reikia pažymėti, kad istoriografijoje iki šiol konkuruoja dvi Brunono žūties (taigi, ir pirmojo Lietuvos paminėjimo) datos. Nors tradiciškai žinomesnė ir Brunono gimtinėje švęsta data buvo vasario 14-oji, mums svarbūs Kvedlinburgo analai, kuriuose randama seniausia užuomina apie Lietuvą, nurodo kovo 9-ąją.

Nėra visai aišku, kuri iš šių datų teisingesnė – dėl to pareikšta įvairių nuomonių, kurių dabar neaptarinėsiu. Bet galbūt istorijos šaltiniai, sukeldami čia šiokią tokią painiavą, tiesiog suteikia mums antrą progą nepraleisti Lietuvos tūkstantmečio nepaminėto. Juk jį galime minėti abu kartus arba bet kurią iš šių dienų. Nepraleiskime šios progos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Plyšus aortai, retas kuris išgyvena: norint sumažinti riziką, veiksmų imtis galima nedelsiant

Rugsėjo 19-ąją visame pasaulyje minima aortos diena. Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas...

Norint rasti auklę, teks paplušėti: papasakojo, kokius reikalavimus kelia tėvai, o kokių užgaidų turi auklės (4)

Prasidėjus rudeniui, daugelis mamų grįžta į darbus, o vaikai keliauja į darželius. Jei vietą...

Kupiškyje iš tėvų atimti vaikai išgyveno kančias: globėja 5-erių berniuką laikė rūsyje (139)

Kupiškio rajone, kaip įtariama, prieš penkiametį smurtavo laikinoji globėja. Ji vaiką uždarė...

Nausėda ir Skvernelis sukirto rankomis dėl „gyvūlių ūkio“ naikinimo: kiek realu tai pasiekti (1)

Trečiadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad su prezidentu Gitanu Nausėda rado...

Užkalnis. Kodėl lietuviai blogai maitinasi ir kaip juos perauklėti (151)

Šlapia dešra ir forminė duona vaikų ligoninėse, fotografuota iš įvairių kampų ir įkelta į...

Technologijų tobulėjimas gali sukelti tikrą karinės technikos perversmą: kalba apie naujos kartos tankus (32)

Elektrinės transporto priemonės vis labiau populiarėja. Tai skatina ir ekologiniai įsitikinimai,...

Kuodis: makroekonominė kriminologija yra labai smagus ir prasmingas sportas, juo užsiimu daug metų (3)

„Iš principo tas legalus gyvulių ūkis tai gausybė išimčių, kurios nėra pateisintos...

Brangi sveikatos paieška: lietuviams siūlo medų po 187 eurus už kilogramą (72)

Lietuvoje kylant sveikuoliško gyvenimo bangai, auga ir susidomėjimas įvairiais produktais, kurie...

Į laisvę lygtinai paleistas garsus nusikaltėlis paspruko iš Lietuvos: gražuolės žudiko ieško jau kaip dingusio be žinios (166)

Dėl grožio konkurso nugalėtojos nužudymo ir milijonais eurų įvertintų 70 kg narkotinių...

Tarp valdančiųjų – užuominos apie naujus mokesčius: įkvėpė Lenkijos pavyzdys (286)

Artėjant biudžeto svarstymo metui tarp valdančiųjų pasigirdo užuominų apie svarstymus...