Į diskusiją dėl 1940 metų įvykių interpretacijos įklimpęs ir joje susipainiojęs Alvydas Nikžentaitis pasijuto gyvenąs kreivų veidrodžių šalyje. Tačiau jei veidrodis rodo kreivą vaizdą, dar nereiškia, kad kreivas yra būtent veidrodis. Juolab šiuo atveju, kai veidrodžiui teko atspindėti A. Nikžentaičio profesinę kompetenciją.
Tomas Baranauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Šiaip jau A. Nikžentaičio atsakymas į kritiką galėtų mane patenkinti. Faktiškai jis radikaliai pakeitė savo poziciją: aneksiją ėmė laikyti ne okupacijos pabaiga, o jos tęsiniu. Tai galima būtų vertinti kaip savo klaidos pripažinimą. Deja, taip nėra. Naująją koncepciją A. Nikžentaitis bando pateikti kaip tą pačią, kurią gynė visa laiką, o tai yra ne tik nesąžininga, bet ir palieka neaiškumą, kokios gi iš tikrųjų pozicijos laikosi Lietuvos istorijos instituto direktorius.

Priminsiu esminį teiginį, dėl kurio kilo diskusija. A. Nikžentaitis drauge su kolega Č. Laurinavičiumi tvirtino: „Rinkinio sudarytojai po ilgų vidinių diskusijų pasiūlė rugpjūčio 3 d. datą (ja ir baigiamas rinkinys) laikyti, aišku, tik sąlygine Lietuvos Respublikos okupacijos pabaiga ir aneksijos pradžia“ („Akiračiai, 2007 m., nr. 9, p. 5).

Pasakyta aiškiai: „okupacijos pabaiga ir aneksijos pradžia“. Kaip nurodžiau ankstesniame straipsnyje, teisine kalba tai reiškia teisėtą aneksiją, nes tik teisėta aneksija užbaigia okupaciją. Ir čia nieko nekeičia pasvarstymas apie aneksiją, kaip „nusikaltimą prieš žmoniją“. Pastarasis tik atskleidžia nesuvokimą, ką iš tikrųjų reiškia teisinės sąvokos „aneksija“ ir „nusikaltimas prieš žmoniją“.

Savo atsakyme A. Nikžentaitis jau kalba, kad „rugpjūčio mėnesį okupacija peraugo į naują kokybę“, „aneksija [yra] tik neteisėta okupacijos tąsa kitomis formomis“. Geriau vėliau, negu niekad. Šitai pasakius derėtų pripažinti, kad ankstesnis teiginys, jog 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvai buvo „okupacijos pabaiga ir aneksijos pradžia“, yra klaidingas. Deja, tokio prisipažinimo nesulaukėme. Vietoj to – A. Nikžentaičiui įprasta dūmų užsklanda, kurioje – ne tik triuškinantis smūgis su tema niekaip nesusijusiam fantastiniam Ch. Pichelo „veikalui“, bet ir labai sėkmingas atkirtis paties A. Nikžentaičio išgalvotai ir man priskirtai pozicijai. Šiais dviem „pergalingais“ ėjimais ir užbaigiamas Lietuvos istorijos instituto direktoriaus straipsnis.

A. Nikžentaitis leidžia sau pameluoti, kad aš neva neigiu „1940 metų rugpjūčio 3 dieną, kaip Lietuvos aneksijos datą“. Neteisėtos aneksijos neneigiu nei aš, nei joks kitas man žinomas autorius. Tokia kova prieš savo paties išgalvotą poziciją yra toks pats pozicijos klastojimas kaip ir anksčiau minėtas fiktyvus pasirėmimas M. Romeriu. Aš neigiu tik tai, kad ši neteisėta aneksija buvo okupacijos pabaiga. Regis, jokių kontrargumentų tam teiginiui A. Nikžentaitis neturi, todėl tylomis jį inkorporuoja į savo poziciją, ir ieško būdų, kaip parodyti, jog taip jis rašė ir tada, kai taip nerašė.

Šitaip susipainiojęs terminuose Lietuvos istorijos instituto direktorius vis dar nepraranda entuziazmo mokyti terminologijos politikus: „atkreipti dėmesį į terminijos problemas verčia neatsakingas politikų elgesys bei chaosas painiojant šiuos terminus Lietuvos Respublikos įstatymuose“. Tačiau kas ir ką supainiojo įstatymuose, lieka visai nebeaišku. Anksčiau, kai A. Nikžentaitis su Č. Laurinavičiumi įrodinėjo, kad 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos okupacija pasibaigė ir prasidėjo aneksija, galima buvo suprasti, kad klaida yra kalbėti apie sovietinę Lietuvos okupaciją, trukusią iki 1990 m. Dabar, kai jau tarsi pripažinta, jog po neteisėtos aneksijos okupacija tęsėsi, lieka neaiškus pats pamokymo politikams turinys ir prasmė.

Vis dėlto ši diskusija, regis, galėtų duoti šiokių tokių vaisių, jeigu antrajame rinkinio „SSRS ir Lietuva“ tome nerastume „Akiračiuose“ preliminariai paskelbtų aiškinimų, kad 1940 m. įvykdyta aneksija užbaigė okupaciją, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. prasidėjęs laikotarpis būtų įvardintas pagal naujausią A. Nikžentaičio formuluotę – kaip okupacijos tąsa ir naujas etapas. Žinoma, rusų kolegoms, kurie, anot A. Nikžentaičio, dabar prieš Kremlių pasiteisino tuo, kad dėl jų darbų „vanagai susimušė“, turbūt nesinorėtų vėl patekti į Kremliaus nemalonę. Todėl būtų gerai, jei rinkinio sudarytojai iš anksto nuramintų visuomenę ir patvirtintų, jog okupacijos tęsinys bus įvardintas būtent taip, net jei rusų istorikų bendradarbiams iš Lietuvos nesinorėtų stumti kolegų į tokią nemalonią padėtį. Juk bendradarbiavimas su istorikais, kurie turi galvoti ne tik apie mokslą, bet ir teisintis prieš Kremlių, yra rizikingas ir gali kelti pagrįstą visuomenės susirūpinimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Linas Kojala. Nenurašykime Trumpo žodžių (75)

Vienas įdomiausių pirmadienio Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo aspektų buvo...

Artėja rizikingiausias Ignalinos AE uždarymo etapas: nežino, ką ras atidarę reaktorius (12)

2023 metams suplanuotas Ignalinos atominės elektrinės reaktorių išmontavimas iššūkiu bus ne...

Jau rugsėjį Lietuva gali turėt naują koaliciją (1)

Jau rugsėjį Lietuva gali turėti naują frakcijinę koaliciją – tai DELFI patvirtino „Tvarkos...

Įtemptame pokalbyje su amerikiečių žurnalistu – suirzęs Putinas atsisakė paimti dokumentą (3)

Po savo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Helsinkyje ir po to surengtos bendros spaudos...

Naujausi reitingai parodė žmonių reakciją į reformas vidurvasarį (346)

Birželio pabaigoje Seime svarstant mokesčių ir pensijų reformas smuktelėjo jas parengusios...

Karių pasilinksminimas baigėsi mįslinga jauno vyro mirtimi (20)

Praėjusį savaitgalį sodyboje vykusios karių linksmybės baigėsi netikėta ir paslaptinga vieno...

Europa nesiveržia didinti gynybos finansavimo, nes turi buferį – Baltijos šalis? (181)

Baltijos šalims ir Lenkijai esant NATO , Vakarų šalyse mes esame traktuojami kaip buferis, kur...

Avarija Vilniuje: susidūrė 4 transporto priemonės, formuojasi spūstys (20)

Antradienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., susidūrė 4 transporto priemonės. Pirminiais duomenimis,...

Gyvai / Sprendžia, kiek Pijus padėjo „valstiečiams“ ateiti į valdžią nuolat pildoma (109)

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) antradienio rytą ėmėsi iš esmės nagrinėti darbo grupės...

Ieva Narkutė: hormonai po gimdymo didžiausią įtaką padarė mano vyro gyvenimui, o ne kūrybai (9)

Dainininkė ir dainų autorė Ieva Narkutė -Šeduikienė (31) šiandien drąsiai į savo gyvenimo...