aA
Zombiai nėra tik išgalvotas sutvėrimas. Jie egzistuoja realiai. Nors kai kurie gali pagalvoti, kad čia apie kokį nepatinkantį kolegą ar kaimyną, tačiau ne. Šiandien nemaža dalis pasaulyje veikiančių įmonių yra zombiai.
Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Kas yra įmonė-zombis? Kalbant paprastai, tai tokia įmonė, kuri savo turimas paskolas gali aptarnauti tik tada, kai pasiskolina dar. Kitaip sakant, įmonės iš veiklos uždirbamų srautų nepakanka tam, kad būtų padengtos paskolų palūkanos. Tai yra griežtas zombio apibūdinimas, egzistuoja ir kiek laisvesnių.

Bet visais atvejais įmonė-zombis bus ta įmonė, kuriai iš esmės tampa nebeįmanoma veikti nerefinansuojant skolų, nes ji yra per daug užskolinta ir jos generuojamų pinigų srautų neužtenka su tomis skolomis tvarkytis.

Tokios įmonės egzistavo visuomet. Nes taip jau versle nutinka, kad kažkas nepasiseka taip, kaip turėjo pasisekti, dėl ko atliktos investicijos negeneruoja tiek, kiek tikėtasi, tad ir paskolas, paimtas toms investicijoms vykdyti, aptarnauti tampa sunku. Šie dalykai versle yra natūralūs ir nutinka nuolat. Tik tokios įmonės dažniausiai negyvuoja ilgai.

Tačiau pastaraisiais metais zombiai susilaukia vis daugiau dėmesio, nes jų dalis ekonomikoje tampa itin didelė. Dalinai dėl dešimt metų pagrindinių pasaulio centrinių bankų vykdytos laisvos monetarinės politikos, kuomet palūkanos laikomos arti (ar net žemiau) nulio ir pinigų kiekis nuolat didinimas, zombių skaičius išaugo iki rekordinių lygių.

Nulinių palūkanų ir lengvai prieinamų pinigų aplinka tokioms įmonėms leidžia išsilaikyti ilgiau, nei įprasta istoriškai. Kuomet įmonė gali skolintis už itin žemas palūkanas, net ir kreivi verslo bei investiciniai planai gali įmonę ilgą laiką išlaikyti virš vandens bei padengti jos pagrindines veiklos sąnaudas.

Nėra būtina, jog pasiskolinti pinigai būtų investuoti gerai ir atneštų didelę grąžą. Svarbu pasiskolinti pinigų, gauti bent kokią grąžą, išsimokėti atlyginimus, o vėliau refinansuoti skolas vėl už žemas palūkanas, taip tęsiant ciklą be galo.

Bet tik monetarinės politikos kaltinti negalima. Remiantis Bank of International Settlements (BIS) tyrimu ir įvairių akademinių tyrimų metu atlikta analize, viena iš esminių priežasčių, dėl ko zombių įmonių skaičius sparčiai pradėjo augti nuo 2000 metų, yra silpni bankai.

Silpni ta prasme, jog, tikėdamiesi tolimesnio ekonomikos augimo bei dėl griežtos priežiūros trūkumo, bankai su įmonėmis, kurios tampa nemokios, vis dažniau pasirenka santykius tęsti ir skolą restruktūrizuoti.

Kuomet paskolini kažkam pinigų ir skolininkas juos atsisako grąžinti, elgtis galima dvejopai. Galima nurašyti skolą ir pradėti išieškojimo procedūras. Arba galima sakyti, kad nieko čia baisaus, aš palauksiu.

Bankai pastaruosius kelis dešimtmečius, remiantis akademiniais tyrimais, vis dažniau renkasi antrąjį variantą.

Tad tris dešimtmečius nuolat mažėjančios palūkanos išsivysčiusiame pasaulyje, daugiau nei dvidešimt metų silpnai besielgiantys bankai ir dešimtmetį tęsiama itin laisva monetarinė politika yra tobula terpė zombiams gyvuoti bei daugintis.

Dėl ko šiandien įmonės-zmobiai išsivysčiusiose šalyse sudaro 10–15 proc. visų įmonių. Nors dar 1990 šis skaičius buvo artimas 0 proc.

Tai turi įvairių padarinių. Pirmiausia, tokios įmonės neigiamai veikia ekonomiką bendrai. Nes jos nėra produktyvios. Zombiai normaliai neauga, kuria itin mažai vertės, tad ir su darbuotojais ar akcininkais kuo dalintis neturi. Tad jos iš esmės gyvena amžinos stagnacijos būklėje, kuri leidžia palaikyti pulsą, bet neleidžia visiems susijusiems asmenims gyventi gerai.

Nepaisant to, šioms įmonėms vis tiek reikia įvairių resursų. Jos samdo darbuotojus, perka produkciją, degina kitų laiką derybų ar susitikimų metu. Dėl ko visų resursų mažiau gali gauti normaliai veikiančios įmonės, kas taip pat stabdo ekonomikos augimo greitį.

Todėl nors žemos palūkanos ir lengva monetarinė politika bendrai ekonomiką turėtų skatinti, dėl šių kuriamos palankios aplinkos zombiams, zombių augimas ekonomikos skatinimą bent dalinai nugesina. Ypač tai aktualu tiems, kurie savo nelaimei įsidarbina įmonėje zombyje. Nes jiems nei atlyginimai auga, nei gyvenimas gerėja.

Kita bėda su įmonėmis-zombiais yra ta, jog per ekonominius sukrėtimus bei recesijas, zombiai bankrutuoja greičiau ir dažniau.

Kadangi šiuo metu net 14 proc. iš didžiausių 1500 JAV akcijų biržose listinguojamų įmonių galimai yra zombiai, per sekantį sukrėtimą akcijų rinkose šios įmonės gali reikšmingai paveikti pasyvių investuotojų investicinius krepšelius.

Daugelis investuotojų šiandien yra pasyvūs. Tiek didieji pensijų fondai, tiek privatūs investuotojai bent jau pastaruosius penkis metus dažniau renkasi elementarią investavimo strategiją – rinkos aplenkti nebandai, tiesiog investuoji į aibę didžiausių įmonių tam tikrame regione ir taip augi kartu su rinka.

Pasakojo visos kalbančios galvos, kurios taip mėgo rodyti, jog visą rinką atspindintys indeksai uždirba daugiau, nei aktyviai valdomi krepšeliai.

Tačiau šios kalbančios galvos pamiršta istoriją, kuri nesusideda tik iš trejų paskutinių metų. Kiekvieno ciklo metu būna laikas, kai geriau sekasi pasyviems investuotojams ir laikas, kai geriau gyvena aktyvūs. Taip vyksta nuolat ir dabar nėra kažkokia išimtis.

Pasyvių investuotojų perkamas rinkos krepšelis reiškia, jog jo tam tikrą dalį visuomet sudarys įmonės-zombiai.

Jei investuotojas pirks tik Europos ir/ar JAV įmonių akcijas, ši dalis tikėtina sieks 10–15 proc. Jei investuos į viso pasaulio įmones, dalis bus ženkliai mažesnė ir artimesnė 2–3 proc., nes besivystančiame pasaulyje zombiai užsivesti dar nespėjo arba duomenys ateinantys iš ten neatspindi realybės.

Tačiau tai nereiškia, jog viso pasaulio krepšelis yra mažiau rizikingas. Ne tik zombiai didina investicines rizikas.

Todėl pasyviai investuojantys ir kokybiškai savo investicijų nediskriminuojantys investuotojai per krizę patirs didesnius nuostolius, nei investicijas atsirenkantys aktyviai, jei tie aktyvūs veiksmai bus kokybiški.

Tuos nuostolius dar labiau tikėtina padidins faktas, jog zombių bankrotų bus daugiau, nei normalių įmonių. Tad dalies pasyviame investiciniame krepšelyje laikomų įmonių akcijų kainos kris iki nulio ir niekuomet nebepakils.

Visiems investuojantiems derėtų neužmigti ant pasyvių investicijų siūlomos magijos debesų. Nes nemokamų pietų nebūna ir už gerą gyvenimą be didesnių pastangų šiandien teks susimokyti rytoj arba poryt. Kiekvienas investuojantis yra atsakingas už savo investicijas ir privalo jomis rūpintis, idant per ilgą laiką pasiekti rezultatai galėtų džiuginti.

Tiesiog parsisiųsti programėlę ar prisijungti prie platformos ir leisti automatizuotam sprendimui sudėlioti visas investicijas už jus nepakanka. Nors toks krepšelis visuomet bus geras augimo metu, tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms, taps aišku, kodėl iki tol investuoti buvo taip lengva.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
5.0000

Top naujienos

Veryga apie naujus draudimus: situacija dabar visiškai kitokia nei buvo pavasarį sveikatos priežiūros paslaugų gali mažėti savaime (279)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) pirmadienį pranešė apie dar vieną naujų...

Mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas griežto karantino reikia jau lapkritį (91)

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (278)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

Plintant koronavirusui – svarbi informacija tėvams: kas ir kada gali gauti „biuletenį“ už vaikų priežiūrą? (14)

Koronavirusui plintant visuomenėje, dalyje švietimo įstaigų pereinama prie nuotolinio ar mišraus...

Minske sulaikyti medikai: skubią pagalbą pacientams teikiantis skyrius nebegali dirbti Cichanouskaja: režimas išsigando (200)

Minske sulaikyta 11 Baltarusijos respublikinio mokslinio-praktinio centro „Kardiologija“...

Dar vienas nerimo signalas Seime – koronavirusas diagnozuotas dviem darbuotojoms (4)

Seimo kanceliarijos dviem darbuotojoms nustatytas COVID-19 virusas.

Tyrimas: su šiuo veiksniu gali būti susijusios 15 proc. mirčių nuo COVID-19

15 proc. mirčių nuo COVID-19 ligos visame pasaulyje „gali būti susijusios su ilgalaikiu...

„Maximos“ darbuotojoms Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje nustatytas koronavirusas (16)

Pirmadienį, spalio 26 dieną, nustatyti dar 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19...

Restorane apsilankęs Saugirdas Vaitulionis turėjo susimokėti vien už vizitą: čia lupikavimas už tai, kad nori pavalgyti

Nuo pirmadienio visose viešojo maitinimo įstaigose įsigaliojo nauja tvarka – privaloma...

|Maža didelių žinių kaina