aA
Lietuvoje ekonominio ir finansinio švietimo beveik nėra. Dėl to nemažai žmonių susiduria su finansinėmis problemomis, kurių išvengti galima turint bent jau bazinį suvokimą. Tad, siekiant bent kažkiek pagerinti situaciją, kiekvieną šių metų mėnesį pristatysiu po vieną tekstą, skirtą baziniam finansiniam švietimui.
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Praeito mėnesio tekstas, apie tai, ką galima veikti su pinigais (publikuotas kovo mėnesį), yra čia. O šį kartą apie tai, kodėl skolintis galima tik iš labai didelės bėdos.

Lietuva, remiantis Lietuvos banko publikuojamais duomenimis, yra pakankamai unikali valstybė. Mūsų taupymo norma yra neigiama.

Tai reiškia, jog išleidžiame daugiau pinigų, nei uždirbame. Žinoma, pirmas visiems į galvą šaunantis atsakymas yra šešėlis. Ir dauguma tikrai teisūs. Kuomet tokią sąlyginai didelę dalį mūsų ekonomikos sudaro šešėlis, neapskaitytos pajamos yra svarbi namų ūkio pajamų dalis.

Kaip bebūtų, neigiama taupymo norma yra ir apie skolinimąsi. Tiek minėta statistika, tiek įvairios apklausos rodo, kad lietuviai mėgsta skolintis. Skolintis daugiau nei latviai ar estai, skolintis ilgesniam terminui.

Tiesa, grąžiname paskolas dažnai anksčiau laiko, kas gali sietis su šešėline ekonomika. Tačiau bendrai skolinimosi kultūra pas mus yra labai stipri.

Tai yra blogai. Nes skolinasi tik kvailiai.

Na gerai, toks pasakymas yra labai per stiprus, nes egzistuoja situacijų, kai skolintis verta arba būtina. Tačiau tokių situacijų nėra daug ir jas lengva išvardinti:

1) Skolintis verslui. Su verslu susijusios arba į verslą skirtos investuoti paskolos yra logiškas ir protingas žingsnis. Ekonomikos augimo ciklo metu, norint išnaudoti galimybes ir įmonę auginti greitai, skolintis tiesiog būtina. Tik kiek juokinga, jog remiantis OECD duomenimis, bent 2016 metais Lietuvos įmonės paskolų turėjo labai nedaug. Kas rodo, jog verslo tikslams skolintis neskubame.

2) Skolintis investicijoms į ilgalaikį turtą. Populiariausia šio tipo paskola yra būsto paskolos. Šios paskolos yra pakankamai racionali skola, nes skolinamasi fiksuota nominali suma ir už ją perkamas ilgalaikę vertę turintis turtas.

Tai reiškia, jog turto vertė nuosaikiai auga, o paskolos vertė dėl pinigų nuvertėjimo visad mažėja. Todėl paskola ilgalaikiam turtui yra logiška – turto kainos nuosaikus augimas kartu su pinigų nuvertėjimu per ilgą laikotarpį asmeninę gerovę veikia teigiamai.

3) Skolintis tam, kad nenumirtum. Šis punktas savaime suprantamas.

Žmonės dažnai nepagalvoja, jog skola nėra kažkieno kito pinigai. Kuomet skoliniesi, tiesiog perkeli savo ateities pajamas į šiandieną ir už tai moki premiją, tai yra palūkanas. Todėl skolinimasis reiškia, jog tam, kad šiandien būtum laimingesnis, kažką atimi iš ateities savęs.
T. Marčiulaitis


Viskas, daugiau jokio pateisinamo tikslo skolintis nėra. Galima dar išskirti pakankamai naujų automobilių lizingą su mažomis palūkanomis, ypač tais atvejais, kai transporto priemonė yra būtina šeimos gerovei ir normaliam funkcionavimui užtikrinti. Tačiau automobilio lizingas jau yra slidi riba ir griežtai finansine prasme gera paskola pavadintas būti negali.

Nes automobilis nuvertėja. Ir gana greitai. Kas reiškia, jog už skolintus pinigus, už kuriuos mokame palūkanas, perkame nuvertėjantį turtą. Todėl patiriame dvigubą neigiamą finansinį efektą. Kas ilgalaikę gerovę veikia labai neigiamai.

Su automobilio lizingu niuansų yra daug. Jei 50 tūkstančių pajamas turinti šeima lizingo būdu įsigyja 25 tūkstančių eurų vertės automobilį, tuomet nieko čia baisaus. Tiek transporto priemonės nuvertėjimas, tiek palūkanos žymios įtakos šeimos gerovei nedarys.

Tačiau jei uždirbant 25 tūkstančius per metus perkamas 50 tūkstančių kainuojantis automobilis, toks sprendimas jau yra tiesiog kvailas visomis prasmėmis.

Žmonės dažnai nepagalvoja, jog skola nėra kažkieno kito pinigai. Kuomet skoliniesi, tiesiog perkeli savo ateities pajamas į šiandieną ir už tai moki premiją, tai yra palūkanas.

Todėl skolinimasis reiškia, jog tam, kad šiandien būtum laimingesnis, kažką atimi iš ateities savęs. Be to, už nekantrumą atimi ne tik savo ateities pajamas, o priedo ir palūkanas. Kuo jos didesnės, tuo ateityje sau leisti galėsi mažiau.

Imkime paprastą pavyzdį. Norite išvykti į kelionę, todėl pasiskolinate 2 000 eurų su 10 procentų metinėmis palūkanomis. Paskolą ruošiatės grąžinti per 2 metus. Priklausomai nuo palūkanų skaičiavimo metodikos ir susijusių administracinių sąnaudų, greičiausiai jog už tai, kad pasiskolinote 2 000, papildomai sumokėsite 300–400 eurų. Todėl kelionė vietoj 2 000 realiai kainuos 2 400 eurų.

Tad pirmiausia tai reiškia, jog už 2 000 eurų vertės kelionę mokate keturiais šimtais daugiau. Antra tai reiškia, jog ateities jūs, norėdamas išvažiuoti į tokią pačią kelionę, susitaupyti jai turės tais pačiais keturiais šimtais daugiau. Vien dėl to, jog šiandien buvote nekantrus.

Jei taip pasielgi tik kartą, didelės įtakos gerovei nėra. Vienas neracionalus finansinis poelgis, jei sumos nėra didelės, amortizuojasi gana greitai.

Tačiau jei visa gyvenimo filosofija yra gyventi už skolintus pinigus, ilguoju laikotarpiu problemų atsiranda begalė. Grįžkime prie kelionės pavyzdžio, kuriai skolinantis yra permokama 400 eurų.

Jei taip elgsimės 5 kartus, tuomet prarasime 2 000 eurų, kas yra lygu vienai papildomai kelionei. Apvertus, už savo negebėjimą išlaukti, kreditoriams padovanojame kelionę.

Po paskolų aptarnavimo liekančios pajamos gali būti nepakankamos net labai paprastam gyvenimo būdui išlaikyti. Tačiau siekiant neišsiskirti iš draugų būrio, jaučiama psichologinė prievolė atrodyti gerai ir turėti naujausius žaisliukus, ką įgyvendinti galima tik skolinantis dar ir dar.
T. Marčiulaitis


Žiūrint bendriau, jei įprantama skolintis, tuomet dalis pajamų visuomet atiduodama palūkanoms dengti. Tai dažnu atveju reiškia, jog 10–20 proc. savo uždirbamų pinigų žmogus privalo atiduoti tam, iš ko paėmė paskolą.

Todėl iki kone savaitės kiekvieną mėnesį yra dirbama ne savo, o kažkieno kito gerovei didinti. Ir dažniausiai ne dėl to, jog buvo bandyta kurti verslą, pirkti turtą ar rizikingai investuoti, o tik dėl to, kad žmogus nesugebėjo išlaukti 12 mėnesių tam, kad nusipirktų naują televizorių iš sutaupytų, o ne skolintų pinigų.

Būtent vartojimo paskolos yra didžiausias priešas, kuomet kalbame apie ilgalaikę finansinę gerovę. Jų palūkanos būna itin aukštos, o už jas perkami daiktai po metų tampa beverčiai.

Todėl realiai žmogus, vos po kelių mėnesių, lieka tik su palūkanų mokėjimais ir be jokio apčiuopiamo turto.

Tuo ir baisios įprastos vartojimo paskolos. Pravalgyti pinigai sukuria momentinį džiaugsmą, tačiau daugeliui metų į priekį atneša problemų. Nes, jei jau prireikia ar užsinori skolintis bendrai, greičiausiai pajamos nėra itin didelės.

Tačiau paėmus paskolą, ateities pajamos tampa dar mažesnės. Tad išgyventi, o ypač save pasilepinti, ilgainiui tampa tik sunkiau. Dėl ko kyla ir frustracija, ir kvaili sprendimai priimami dažniau.

Dėl tų pačių priežasčių išlipti iš skolų yra sudėtinga. Jei pajamos nėra didelės, o dar dalį jų valgo palūkanos, tačiau bent kartais sau kažką gero pasidaryti nori, grąžinti paskolas yra realiai neįmanoma.

Po paskolų aptarnavimo liekančios pajamos gali būti nepakankamos net labai paprastam gyvenimo būdui išlaikyti.

Tačiau susiduriant su socialiniu spaudimu ir siekiant neišsiskirti iš draugų būrio, jaučiama psichologinė prievolė atrodyti gerai ir turėti naujausius žaisliukus, ką įgyvendinti galima tik skolinantis dar ir dar.

Paskolos tiesiog verčia skolintis daugiau ir daugiau, norint gyventi bent taip pat gerai, kaip gyvenai prieš jas pasiimdamas.

Todėl skolinasi tik kvailiai. Skolos yra pati geriausia priemonė savo finansinei gerovei sugriauti. Būtent šis pinigų panaudojimo metodas yra vienintelis išskirtinai blogas ir nereikalingas. Nebent skolinamasi tokiam projektui, kuris generuos daugiau grąžos, nei teks mokėti palūkanų, skolintis negalima niekada. Absoliučiai niekada.

Svarbiausia prisiminti paprastą dalyką – skoliniesi ne iš kitų, o iš ateities savęs. Taip, šiandien žaisliukų bus daugiau. Tačiau ateityje už nekantrumą teks sumokėti nemokamai dirbant savaitę kiekvieną mėnesį kreditoriams. Nekantrumas to beveik niekada nėra vertas.

Tad skolinkitės tik tuomet, kai tai darote ne iš noro nusipirkti žaisliuką, o tais atvejais, kai pasiskolinti pinigai jums uždirbs daugiau, nei jūs už tuos pinigus turėsite mokėti kreditoriui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(71 žmogus įvertino)
4.6479
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausią pamoką ir širdgėlą įvardinęs Jasikevičius prisipažino tikėjęsis daugiau (17)

Kaip beurgztų Kauno „Žalgiris“, gamtos neapgausi – Lietuvos čempionai sutiko už save...

Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT debatų (652)

Kandidatas į Prezidento postą Arvydas Juozaitis nusprendė pasitraukti iš prezidentinių LRT...

„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigtas: finalo ketverte – fantastiškai atakavusi „Fenerbahče“ (872)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį stojo į paskutinę kovą Eurolygoje: atkrintamųjų...

Po BMW skrydžio iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės – pirmos jos vadovų reakcijos: tokių įvykių per 15 metų nebuvo (816)

Po ketvirtadienį įvykusios skaudžios nelaimės, kuomet iš prekybos centro „ Europa “...

Nenustebkite: naktį sostinėje bus siekiama panaikinti taršą (147)

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį į sostinės gatves išvažiuos „Grindos“ automobiliai...

Politologas: sunkiausia Zelenskiui bus suprasti, kad prezidento žodis – dar ne viskas (20)

Ketvirtadienį Kijeve įvyko neoficialus Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir...

Rusai pristatė naują ir klastingą ginklą: galės nugabenti branduolinį užtaisą nešančius dronus į bet kurią pakrantę (536)

Rusija nuleido į vandenį specialų branduoline energija varomą povandeninį laivą, kuris, manoma...

Mokslininkai tyrė knarkiančius: ypač nustebino moterų rezultatai (10)

Knarkimas yra varginanti problema. Sutrikęs kvėpavimas miegant blogina poilsio kokybę – tiek...

Randai, kurie gali likti visam gyvenimui: būdai, kaip greitai ir efektyviai juos pašalinti

Kiekvienas iš mūsų ant savo kūno nešiojamės vienokius ar kitokius randus . Vieni jų gali būti...