Natūrali daugelio smulkiųjų investuotojų pirminė reakcija, kovo mėnesį sąskaitose pamačius praradimus, buvo pyktis. Žmonės skubėjo skambinti valdymo įmonėms ir skųstis neigiamais rezultatais, prašyti likviduoti turimas investicijas. Žiniasklaidoje pasirodė tekstai apie tai, kaip prastai valdomos mūsų pensijos, kokie dideli ten nuostoliai.

Tokia reakcija yra visiškai natūrali – žmonės yra linkę perdėtai bijoti nuostolių, dramatizuoti visas situacijas. Ypač, kuomet apie finansų rinkas suprantama labai nedaug ir nėra aišku, kodėl tas nuostolis atsirado bei kaip jis bus atidirbtas. O, įvertinus Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą, teigti, kad 90 proc. ir daugiau Lietuvos piliečių apie finansų rinkas supratimo turi labai nedaug, yra visiškai pagrįsta.

Tad trumpai, kodėl trumpalaikių nuostolių bijoti nereikia.

Beveik visi Lietuvoje smulkiesiems investuotojams siūlomi fondai iš esmės seka tam tikras rinkas. Jų tikslas nėra tas rinkas aplenkti. Jie siekia replikuoti sekamų rinkų grąžą. Didelė fondų dalis seka JAV arba viso pasaulio finansų rinkas.

Todėl tiek mūsų antros, tiek trečios pakopos pensijų fondai, taip pat dažnai ir investiciniai gyvybės draudimai, labai priklauso nuo padėties ne Lietuvoje, o pasaulyje, ypač JAV. Jei JAV prasideda neramumai, mūsų turimi fondo vienetai tikėtina nukentės.

Trumpalaikiai nuostoliai atsiranda dėl įprastų svyravimų pasaulio rinkose, kurie visada buvo ir visada bus. Kintamumas yra įprasta rinkų būsena, ne anomalija, kurios reikia bijoti.
Tautvydas Marčiulaitis

Atrodytų, jog tokia fondų strategija nėra racionali – kam mokėti pensijų valdytojams už tai, kad jie tiesiog seka kažkokias svetimas rinkas? Mokama jiems už kitus dalykus ir dėl tų mokėjimų ginčytis galima daug bei pagrįstai. Tačiau tekstas ne apie tai.

Pasaulio rinkų replikavimas leidžia maksimizuoti tikimybę, jog ilguoju laikotarpiu bus uždirbama teigiama grąža. Logika labai paprasta – jei visas pasaulis nesugrius ir socialinė/ekonominė santvarka iš esmės nesikeis, mūsų turimi pensijų, gyvybės draudimo bei kiti fondai per 15–30 metų laikotarpį turėtų fiksuoti teigiamą vidutinę metinę grąžą. To galima tikėtis remiantis istoriniais duomenimis bei pamatine finansų sistemos, ekonominės santvarkos logika.

Minusas, kad per krizes šiuose fonduose turimų investicijų vertė neišvengiamai krenta. Idant replikuotum ilgojo laikotarpio teigiamą grąžą, privalai prisiimti trumpalaikių svyravimų riziką. Kitaip nebus. Tad trumpalaikiai nuostoliai atsiranda dėl įprastų svyravimų pasaulio rinkose, kurie visada buvo ir visada bus. Kintamumas yra įprasta rinkų būsena, ne anomalija, kurios reikia bijoti.

Įvairūs trumpalaikiai svyravimai gali atrodyti gąsdinantys, bet iš esmės jie yra bereikšmiai. Nes dauguma smulkiųjų ir patirties neturinčių investuotojų turi fondus parinktus pagal jų amžių. Kuo žmogus jaunesnis, tuo fondas rizikingesnis. Tuo tarpu artėjant link pensijos, fondo tikėtinų pokyčių rizika yra minimali.

Daug kas kovo pradžioje ir viduryje teigė, jog dabar pats laikas visas turimas investicijas parduoti ir atpirkti po ateinančio kritimo. Tačiau tas kritimas taip ir neatėjo. Rinkos kovo viduryje stabilizavosi ir pradėjo važiuoti aukštyn. Tad laukiantys gilesnės krizės jos laukia dar iki šiandien.
Tautvydas Marčiulaitis

Tai leidžia užtikrinti, jog jei akcijų rinkos smarkiai kris likus savaitei iki pensijos ar investicinio gyvybės draudimo sutarties pabaigos, žmogaus nuostoliai bus minimalūs. Nes jo investicijos jau senokai bus iškeltos į labai nerizikingas obligacijas, kurių kainos beveik nesikeičia. Tad su didesne kainų svyravimo amplitude per įvairius šokus susiduria (bent turėtų susidurti) tik jaunesni žmones.

Jei jums šiandien 30–50 metų, jaudintis dėl kainos pokyčių rinkose prasmės nėra daug. Remiantis istoriniais duomenimis, po vidutinės krizės akcijų rinkos į prieš krizinius lygius sugrįžta per kelis metus. Tad net jei jūsų turimas pensijų fondas šiandien nukrito 30–40 proc., pergyventi dėl to daug prasmės nėra. Egzistuoja labai aukšta tikimybė, jog to fondo vertė per ateinančius metus sugrįš ten, kur buvusi. O kadangi per tuos metus į fondą įmokėsite papildomų pinigų, dėl ko nusipirksite fondų vienetų pigiau, jūsų bendra grąža dar labiau didės.

Investavimas iš esmės yra ilgalaikis žaidimas. Visų investuotojų tikslas – uždirbti grąžą ilguoju laikotarpiu. Įvairūs tyrimai rodo, jog tai smulkiajam investuotojui lengviausia padaryti nedarant nieko. Tai yra tiesiog kiekvieną mėnesį investuojant dalį pajamų į plačiai diversifikuotus fondus (kokie ir yra dažno smulkiojo Lietuvos investuotojo perkami fondai) ir per įvairius neramumus nieko nekeičiant. Kuo daugiau pakeitimų ir šokinėjimų, tuo tikėtina grąža bus mažesnė.

Didžioji dalis smulkiųjų investuotojų, bandžiusių pagauti pirmosios CoViD-19 bangos atneštą kintamumą, liko nudegę arba bent jau nelaimėjo nieko. Daug kas kovo pradžioje ir viduryje teigė, jog dabar pats laikas visas turimas investicijas parduoti ir atpirkti po ateinančio kritimo. Tačiau tas kritimas taip ir neatėjo. Rinkos kovo viduryje stabilizavosi ir pradėjo važiuoti aukštyn. Tad laukiantys gilesnės krizės jos laukia dar iki šiandien.

Palikite savo pensijas, gyvybės draudimus ir kitokius fondus (jei jie yra plačiai diversifikuoti, o ne kokie specifiniai) ramybėje. Kuo mažiau bandysite pirkti ir parduoti, tuo geresnio rezultato galėsite tikėtis ilguoju laikotarpiu.
Tautvydas Marčiulaitis

Šiandien daug kalbama apie antrąją bangą ir tikėtiną korekciją finansų, o ypač akcijų, rinkose. Dėl ko dalis investuotojų pradeda arba ruošiasi pradėti pardavinėti pozicijas. Dalis apie tokį planą dar nespėjo pagalvoti, todėl pardavinėti nuspręs tik tada, kai korekcija jau bus prasidėjusi. Kas lems prastesnius, nei buvo galima tikėtis, investavimo rezultatus. Kitaip sakant, nuostolius.

Daugeliui skaitančiųjų šį tekstą geriausia, nepaisant visų ateities bangų ir svyravimų, nedaryti nieko. Palikite savo pensijas, gyvybės draudimus ir kitokius fondus (jei jie yra plačiai diversifikuoti, o ne kokie specifiniai) ramybėje. Kuo mažiau bandysite pirkti ir parduoti, tuo geresnio rezultato galėsite tikėtis ilguoju laikotarpiu.

Bet kokios jūsų emocijos – ar išgąstis dėl praradimų, ar noras paspekuliuoti – beveik garantuotai lems nuostolius. Jūs neturite patirties, žinių ir įgūdžių, kurie padėtų sėkmingai spekuliuoti. Ypač sudėtingomis padidėjusio kintamumo sąlygomis. Todėl nebandykite to daryti ir nežalokite savęs finansine prasme.

Geriausia smulkiojo investuotojo strategija, žadanti didžiausią grąžą, yra periodinis investavimas į plačiai diversifikuotus fondus. Jei esate pasirašę antros ir trečios pakopos sutartis, būtent tai ir darote. Prasidėjus krizei nepulkite skambinti valdytojams ir prašyti kažką keisti. Taip pat neskubėkite pardavinėti kitų savo investicijų, jei jos nėra labai specifinės. Panika, tiksliau bet kokios emocijos, yra didžiausias investuotojo priešas.

Pasaulio pabaiga niekada neateina, todėl nesitikėkite jos. Na, o jei ir ateis, tai jums bus nebesvarbu. Tad nepanikuokit, giliai įkvėpkit, nusiraminkit ir viskas bus gerai.