Šiam kartui apsiribokime darbo užmokesčio mokesčių skaičiavimais ir ypač socialinio draudimo įmokomis. Tuo tarpu valstybės biudžetą palikim kitam kartui.
Jei esate vidutinis statistinis pilietis, uždirbate „ant popieriaus“ maždaug 850 eurų. „Į rankas“ gaunate 669 eurus. O darbdaviui Jūsų darbo vieta kainuoja 1115 eurų. Taigi, kur keliauja Jūsų 181 euras ir „darbdavio“ 265 eurai arba iš viso – 446 eurai, kurie sudaro 40 procentų Jūsų realiai uždirbamo atlyginimo?
Visi šie skaičiai yra savaip svarbūs. Kaip ir svarbu suprasti, kad visi mokesčiai, kuriuos vadina darbdavio, realiai yra darbuotojų. Tik pavadinti taip, nes juos perveda darbdavys. Bet uždirbate būtent Jūs.
Nuo atlyginimo „ant popieriaus“ skaičiuojami visi mokesčiai ir įmokos. Atlyginimas „į rankas“ svarbiausias yra Jums. Na, o kaina darbdaviui parodo, kaip atrodo Jūsų atlyginimas su visais visais mokesčiais ir įmokomis, kurias darbdavys perveda „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai.
Visi žinome – 15 proc. keliauja mokesčių inspekcijai, o dar kiek daugiau nei 40 proc. – „Sodrai“. Jeigu žiūrėtume giliau, tai 15 proc. pasiekia valstybės ir savivaldybių biudžetus, 9 proc. – Valstybinę ligonių kasą, kurie skirti Jūsų sveikatos priežiūrai, o 31 proc. – „Sodrai“.
15 proc. Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Jau sutarėme, kad vidutinis statistinis gyventojas gauna 850 eurų atlyginimo „ant popieriaus“, tai ir toliau kaip pagrindą naudosime būtent šį skaičių.
Pirmiausia nuo šio atlyginimo atskaitomas Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kuris yra tuo didesnis, kuo mažesnės pajamos, o gaunantiems „ant popieriaus“ daugiau nei 1160 eurų – netaikomas. 850 eurų atlyginimui taikomas 155 eurų NPD. O tai reiškia, kad GPM apskaičiuojamas nuo 695 eurų. Padauginę šią sumą iš 15 proc. gausite 104,25 euro.
Būtent tokia suma iš Jūsų atlyginimo kiekvieną mėnesį keliauja į valstybės biudžetą. Gyventojų pajamų mokestis yra savivaldybių biudžeto pamatas ir bendrame visų savivaldybių katile sudaro net 81,8 procento visų pajamų. Tad mokamas GPM yra skirtas vietinei savivaldybei ir jos išlaikymui.
9 proc. Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos keliauja į privalomojo sveikatos draudimo fondą (netikėta), kurio veiklą apibrėžia to paties pavadinimo įstatymas.
Šį fondą valdo Valstybinė ligonių kasa, kurios veiklą kuruoja Sveikatos apsaugos ministerija. Kiekvienais metais fondo biudžetą tvirtina prezidentė, už jo paskirstymą yra atsakinga fondo valdyba, teritorinės bei vietinės ligonių kasos.
Į fondą kiekvieną mėnesį pervedami 6 proc. darbuotojo darbo užmokesčio ir 3 proc. (iš 31 proc.) taip vadinamų darbdavio socialinio draudimo įmokų – iš viso 9 proc. Nuo 850 eurų atlyginimo tai sudaro 76,5 eurų.
Didžioji dalis šių pinigų, tai yra apie 70 procentų, 2018 metais bus skirti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Realiai per mėnesį mokėsite 53,6 euro sveikatos priežiūrai, 13,77 euro vaistams ir 1,15 euro sistemos išlaikymui.
Norėdami detaliau peržvelgti skaičius, tai galite padaryti paspaudę čia.
31 proc. – Valstybinis socialinis draudimas (VSD)
Tai didžiausia įmokų dalis, kurią sudaro 3 proc. darbuotojo įmoka ir 28 proc. (atėmus 3 proc., skirtus PSD) darbdavio įmoka – iš viso 31,18 proc. nuo viso atlyginimo. Nuo 850 eurų atlyginimo „ant popieriaus“ tai sudaro 263 eurus. Kur keliauja šie pinigai?
- 1,4 proc. (11,9 euro) – ligos socialinis draudimas (kompensacija, kai sergate ir neinate į darbą;
- 1,4 proc. (11,9 euro) – nedarbo socialinis draudimas (išmoka, kai netenkate darbo ir apsilankote darbo biržoje);
- 2,2 proc. (18,7 euro) – motinystės socialinis draudimas (išmokos, kai gimdote ir auginate vaikus);
- 0,88 proc. (7,5 euro) – įvairiems draudimams, susijusiems su ilgalaikiu darbu, nelaimingais atsitikimais ir įmonių bankrotais;
- 25,3 proc. (215 eurų) – pensijų socialiniam draudimui (senatvės pensijos, neįgalumo, našlių, našlaičių pensijos).
Taigi pensijoms vidutinis statistinis lietuvis kiekvieną mėnesį sumoka 25,3 euro. Bet tai dar ne viskas, nes pensijos nėra tik senatvės.
„Sodra“ skaičiuoja, kad iš visų pensijoms skirtų pinigų 6 proc. keliauja neįgalumo, našlių, našlaičių pensijoms, o senatvės pensijoms išmokama 19,3 proc. arba 164,05 euro. Jeigu dar ir kaupiate II pakopos pensijų fonde, tai „Sodros“ senatvės pensijai keliauja 147,05 euro.
Taigi, jeigu į rankas gaunate 669 eurus, 17 eurų pervedate į savo pensijų fondą, o dabartiniams pensininkams atitenka 147,05 Jūsų prakaitu uždirbti eurai.
Šis skaičius nėra fiksuotas ir šiek tiek svyruoja tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl politikų sprendimų. Bet bendrąja prasme skaičiuodami, jog penktadalis mūsų pajamų yra skirti senatvės pensijoms, būsime daugmaž teisūs.
Taigi, vidutinis statistinis pilietis į „Sodrą“ senatvės pensijai perveda 147,05 euro (dauguma kaupia II pakopos fonduose) ir tai turėtų daryti 30 metų (toks iki praėjusių metų buvo būtinasis stažas).
Vidutinis statistinis pensininkas šiandien „į rankas“ gauna dvigubai daugiau. Vidutinė pensija pernai Lietuvoje buvo 300 eurų ir ji mokama apie 20 metų.
Taigi remiantis šiais skaičiais visiškai teoriškai vidutinis statistinis darbuotojas pensijų išmokų per 20 metų gauna 1,5 karto daugiau, nei sumoka įmokų. Tokia yra statistika.
Toliau matematika paprasta. „Sodra“ per metus surenka beveik 4 milijardus eurų. Beveik 4 milijardus eurų ji ir išleidžia. Daugiau nei 70 proc. šių lėšų, kas sudaro 2,7 milijardo eurų, keliauja pensijoms, kiti pinigai – sergantiems, mamytėms, bedarbiams.
Mažiau nei 2 proc. pinigų skirti pačiai „Sodrai“ išlaikyti. Tad pati „Sodra“ vidutinį atlyginimą uždirbančiam gyventojui kainuoja kiek daugiau nei 5 eurus per mėnesį.
Norėdami panagrinėti skaičius detaliau – apsilankykite atviroje „Sodroje“ bei įmokų tarifų aprašyme.
O tai ką aš kaupiu sau?
Atidžiau skaitę turbūt pastebėjo, kad visos įmokos yra išleidžiamos. Tad kas ir kaip atideda Jūsų mokamus pinigus Jūsų senatvei?
Niekas. Nebent kaupiate privačiuose fonduose.
Mūsų pensijų sistema nėra kaupiamoji. Mes tiesiog bendrai sumetame dalį uždirbamų pinigų ir paskirstome juos visiems pensininkams. Dėl šios priežasties visos senatvės pensijos skaičiuoklės yra beviltiškai netikslios.
Vienintelis būdas bent apytiksliai paskaičiuoti savo senatvės pensiją – paimti visų dirbančiųjų skaičių, padauginti jį iš vidutinio atlyginimo, gautą skaičių padauginti iš 0,20, o tuomet šių skaičiavimų produktą padalinti iš pensininkų skaičiaus. Tokia turėtų būti vidutinė pensija.
Tai yra vienintelis kažko vertas, nors netikslus, metodas. Visi skaičiavimai, naudojantis kaupiamais taškais ir tendencijomis, yra beviltiški.
Nes taškai yra tik „Sodros“ metodas, kuris leidžia apibendrintai pasakyti, kiek teisių į pensiją įgijote. Galite lygintis su kaimynu ar šalies vidurkiu, tačiau pabaigoje viską lems dirbančiųjų skaičius, jų uždirbamas vidutinis atlyginimas ir pensininkų skaičius tuo metu, kai po 20, 15 ar po 10 metų išeisite į užtarnautą pensiją.
Jei dirbančiųjų bus mažai, arba jų atlyginimai maži, o pensininkų daug, tiesiog nebus ką dalinti. Mūsų sistema nėra kaupiamoji. Mes tiesiog sumetame ir išdaliname pinigus.
Todėl, jei tikite, kad po 15 metų bus 1 milijonas dirbančiųjų, 1 milijonas pensininkų ir 2000 eurų siekiantis vidutinis atlyginimas, tuomet vidutinė senatvės pensija bus 400 eurų. O kiek nuo jos daugiau ar mažiau gausite būtent Jūs, bus aišku tik konkrečiai po 15 metų.
Pensijų didinimas yra pensijų mažinimas
Kiekvieną kartą, kai valdžia sako, kad didinsime pensijas nedidindami įmokų, jie iš tikro sako, jog dabar paimsime iš mokytojų, gydytojų, medikų ar sumažinsime motinystės išmokas ir duosime tuos pinigus pensininkams. Nes tai yra vienintelis greitas metodas.
Tuo tarpu vienintelis natūralus kelias pensijoms augti yra atlyginimų augimas. Nes tik nuo vidutinio atlyginimo priklauso ir vidutinė senatvės pensija. Kitaip neįmanoma. Dėl to, kiekvieną kartą, kai kažkas yra atimama iš gydytojų ar mokytojų, vidutinis valstybės atlyginimas sumažėja, dėl ko ilgainiui sumažėja ir pensija.
Tad kai sekantį kartą išgirsite, jog valdžia didina pensijas, nors ekonomika neaugo ir atlyginimai nepasistūmėjo aukštyn, žinokite, kad taip kuriamas tik trumpalaikis populistinis efektas. Tuo metu bus daug laimingų senyvų žmonių, rinkėjų.
Tačiau tai nelabai geros žinios tiems, kuriems pensijos dar teks palaukti. Nes jeigu pensijos didinamos žmonių atlyginimų sąskaita, ilgalaikėje perspektyvoje neaugančios įmokos neleidžia augti pensijoms. Pinigų yra tiek, kiek yra – daugiau neįdėjęs, daugiau ir nepaimsi.
Jei atimi kažkieno atlyginimą ir žmogus emigruoja, sumažėja dirbančiųjų skaičius, neauga vidutinis atlyginimas, nepilnėja ir bendras katilas, iš kurio dalinamos pensijos.
Nestatykime vežimo prieš arklį arba pensininko prieš gydytoją. Pirmiau atlyginimai, o tada bus ir pensijos.
| 2018 metų planas | ||
| Tarifas (proc.) | Nuo vidutinio atlyginimo (Eur) | |
| Senatvės pensijai | 19,3 proc. | 164,05 € |
| Kitoms pensijoms | 6 proc. | 51,00 € |
| Ligos socialinis draudimas | 1,4 proc. | 11,90 € |
| Motinystės socialinis draudimas | 2,2 proc. | 18,70 € |
| Nedarbo socialinis draudimas | 1,4 proc. | 11,90 € |
| Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų soc. draudimas( didžiausia draudėjų gr. - I gr.) | 0,18 proc. | 1,53 € |
| Ilgailaikio darbo išmokų fondui | 0,5 proc. | 4,25 € |
| Garantiniam fondui | 0,2 proc. | 1,70 € |
| Privalomojo sveiktos draudimo fondui | 9 proc. | 76,50 € |
| Gyventojų pajamų mokestis | 15 proc. | 104,25 € |
| 445,78 € |