aA
Vienas gerų būdų nustebinti žmogų yra pasakyti jam subjektyviai didelį skaičių. Pavyzdžiui, vietoj to, kad sakytum, jog uždirbi tūkstantį, gali sakyti – uždirbu dešimt. Ir nutylėti, kad dešimt šimtų, ne tūkstančių. Lyg nemeluoji, o atrodai žymiai solidžiau bei įspūdingiau.
Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Jei esi valdžioje, taip darai su pensijomis (arba atlyginimais). Žmonės įpratę gauti pensiją kiekvieną mėnesį. Per metus taip susidaro dvylika pensijų. Nori pasirodyti geras ir dosnus? Tuomet ateini ir sakai – o dabar bus trylika! Tiesiog genialu. Tik mažiau genialu, nei pasiūlyti 52 pensijas per metus. Vietoj mokėjimų kartą į mėnesį, nuo šiol pensijas gausite kartą į savaitę!

Pasaulis kaipmat gražesnis.

Trylikta pensija, kaip ir tryliktas atlyginimas, yra toks įdomus ir visomis prasmėmis keistas konceptas. Normalioje visuomenėje tryliktas atlyginimas retai mokamas, nes už metinius pasiekimus mokami su tais pasiekimais tiesiogiai susiję priedai, premijos.

Tačiau socializme visi buvo lygūs ir rezultato po lygiai atnešdavo, todėl parankus populiarinti buvo tryliktas atlyginimas. Fabrikas pasiekė tikslus, še jums naujiems metams dar po du rubliu. Valio!

Trylikta pensija, kaip ir tryliktas atlyginimas, yra toks įdomus ir visomis prasmėmis keistas konceptas. Normalioje visuomenėje tryliktas atlyginimas retai mokamas, nes už metinius pasiekimus mokami su tais pasiekimais tiesiogiai susiję priedai, premijos.

Tryliktas atlyginimas iš esmės reiškia, kad darbdavys jums tais metais galėjo mokėti 8% didesnį atlyginimą. Tačiau to nedarė, nes bijojo rizikų. Todėl tik uždirbęs pakankamai pelno būtent tais metais padidino jūsų atlyginimą maždaug 8%. Kitais metais viskas bus vertinama iš naujo. Jei pelno pakaks, trylikta alga vėl bus. O apie atlyginimo didinimą galit pasvajoti. Žvėrys, po tryliktą algą gavo, o dar prašo atlyginimą padidint. Tfu, banditai nedėkingi.

Toks pasaulis yra labai parankus darbdaviui. Nes neprisiimi įsipareigojimo, bet netiesiogiai darbuotojus motyvuoji stengtis. Tad dalį verslo rizikos perkeli jiems. Blogais metais moki 12 atlyginimų, gerais 13. Kada metai geri, sprendi pats. Įsipareigojimų į ateitį neprisiimi.

Todėl trylikti atlyginimai yra naudojami ir mėgstami tose industrijose, kur žmonės nemoka skaičiuoti arba neturi derybinės galios. O normaliu atveju premijų sistema būna susieta su realiu rezultatu. Fiksuotas atlyginimas su nuolat kuriama verte.

Bet dabar kalbam ne apie tryliktus atlyginimus. Ilga įžanga skirta tik suprasti, apie kokią valdžios meilę ir mentalitetą kalbame.

Trylikta pensija nėra geras ar naudingas dalykas. Valstybės finansams, tad ir tai pačiai pensijų sistemai, tai yra ilgalaikę grėsmę keliantis ir disbalansus sukuriantis manevras. Sukuriantis džiaugsmą trumpuoju laikotarpiu, tačiau rizikas ilguoju. Už kurį, anksčiau ar vėliau, turės susimokėti šiandien ta tryliktąja pensija džiuginami pensijų gavėjai.

Trylikta pensija nėra geras ar naudingas dalykas. Valstybės finansams, tad ir tai pačiai pensijų sistemai, tai yra ilgalaikę grėsmę keliantis ir disbalansus sukuriantis manevras. Sukuriantis džiaugsmą trumpuoju laikotarpiu, tačiau rizikas ilguoju. Už kurį, anksčiau ar vėliau, turės susimokėti šiandien ta tryliktąja pensija džiuginami pensijų gavėjai.

Labai lengva parodyti, jog tai tėra pigus ir efektyvus populizmas. O visos kalbos apie meilę senoliams tėra demagogija. Nes jei galima senoliams 13-tą pensiją iš meilės skirti, tai kodėl našlaičiams neskiriame? Ar valdžia našlaičių, vienišų mamų, neįgaliųjų, bedarbių ir kitų, valstybės išmokas gaunančių asmenų, nemyli? Demagogija ir tiek, meilės čia nėra. Tik seksas. Pusiau prievarta.

Trylikta pensija tėra tų metų vidutinės pensijos didinimas. Jei visiems būtų išmokama trylikta pensija, tai būtų tapatu pensijos padidinimui 8.3%. Bet juk niekas jums pensijos 8% nedidina, teisingai? Teisingai, mokama fiksuota suma.

Fiksuotos sumos mokėjimas sprendžia kelis dalykus. Pirmiausia, iš anksto žinai, kiek pinigų šiam triukui skirsi. Tad gali susiplanuoti, iš kur tuos pinigus paimsi (apie tai kiek vėliau) ir nustatyti, kiek tai bus rizikinga valstybei...

Antra, jei tiesiog pridėtum visiems X procentų per mėnesį, vieni gautų 5 eurais, kiti 20 eurų didesnes pensijas. Su tokiomis sumomis nieko nenustebinsi. Tačiau kai išmoki vienu kartu du šimtus, jau atrodo solidžiau.

Trečia, gaunantiems mažesnes senatvės pensijas, procentinis jų padidinimas reikštų nedidelę realią naudą. Tad išmokant visiems po lygią išmoką, pinigų gali skirti tiek pat, kiek procentiniam didinimui, bet priedo gauni tokį Tado Blindos efektą (mažiau turintys gauna daugiau, yra laimingesni) ir užsitikrini silpnųjų meilę. O kadangi silpnųjų yra daug, tai už tiek pat pinigų gauni daugiau meilės.

Tad išmokant visiems po lygią išmoką, pinigų gali skirti tiek pat, kiek procentiniam didinimui, bet priedo gauni tokį Tado Blindos efektą (mažiau turintys gauna daugiau, yra laimingesni) ir užsitikrini silpnųjų meilę. O kadangi silpnųjų yra daug, tai už tiek pat pinigų gauni daugiau meilės.

Ketvirta, pensijas padidinus įstatymu, o ne skyrus trylikta pensiją už gerus metų rezultatus (ar velnias žino ką), teks jas mokėti didesnes nuolat. Bet visi žino, kad nuolat mokėti nėra iš ko. Tad nesigauna, tenka rinkimų metais tiesiog vaidinti, kad pensininkai labai gerus rezultatus parodė, todėl tiesiog privalai jiems paleisti tryliktą mokėjimą ir vaidinti, kad čia meilė.

Pensijų Lietuvoje niekas nekaupė. Mūsų sistema veikia ne kaupimo, o perskirstymo principu. Dabartinės senatvės pensijos yra išmokamos iš dabar gaunamų atlyginimų. Nei „Sodra“, nei valdžia neturi maišo pinigų, iš kurių yra mokamos senatvės pensijos. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ iš dirbančiųjų surenka mokesčius, kuriuos tuomet ir perveda pensininkams. Tai visa mūsų pensijų sistema. Visi sukaupti rezervai yra skirti tam, kad, padidėjus bedarbystei per didesnę krizę, netektų pensijų mažinti. Viskas.

Todėl pensijų dydžio lygtyje svarbūs vos trys faktoriai:


Taigi, yra vos keli realūs pensijų didinimo būdai. Racionaliausias būdas – didinti vidutinius atlyginimus. Tai nėra labai lengva, tačiau vidutinio atlyginimo augimas tiesiogiai siejasi ir su dirbančiųjų skaičiumi: kuo didesnis atlyginimas, tuo daugiau norinčiųjų dirbt. Tad kiekvienu euru padidėjusi alga turi dvigubą teigiamą efektą senatvės pensijai.

Antras būdas būtų didinti dirbančiųjų skaičių. Vėlgi, tai paprasčiausia padaryti išsprendus atlyginimo didinimo klausimą. Tačiau galima ir atlaisvinti imigracijos iš trečiųjų šalių procedūras, skatinti išvykusiųjų svetur lietuvių grįžimą.

Trečias būdas, apie kurį niekas nekalba, – pensininkų skaičiaus mažinimas

Ketvirtas – „Sodrai“ mokamų mokesčių didinimas, kurie, dirbančiųjų tarpe, ir taip yra pakankamai dideli. Tuo tarpu „Sodros“ mokesčių bazės plėtimas reikalautų ne tik mokestinių, tačiau ir filosofinių diskusijų bei gilaus socialinio sutarimo. Tad trumpuoju laikotarpiu būdas nerealus. Ypač rinkimų metais, kai reikia meilę skleisti, ne mokesčius didinti.

Daugiau tvarių galimybių pensijoms didinti mes neturime. Kuomet turi vienintelį pajamų šaltinį – tai yra tuo metu dirbančius asmenis – prisigalvoti neantgamtiškų būdų pensijoms didinti paprasčiausiai negali. Esi priklausomas nuo savo vienintelio pajamų šaltinio.

Daugiau tvarių galimybių pensijoms didinti mes neturime. Kuomet turi vienintelį pajamų šaltinį – tai yra tuo metu dirbančius asmenis – prisigalvoti neantgamtiškų būdų pensijoms didinti paprasčiausiai negali. Esi priklausomas nuo savo vienintelio pajamų šaltinio.

Situacija iš esmės tokia pati kaip noras turint vieną darbą ir iš jo uždirbant tūkstantį eurų, kiekvieną mėnesį išleisti po tūkstantį šimtą. Negali taip daryti. Jei to nori, turi arba prašyti didesnio atlyginimo, arba susirasti dar vieną darbą. Tačiau tiesiog iš oro, nieko nekeisdamas, papildomo šimto nepaimsi.

Na nebent užsiimsi kūrybingąja buhalterija. Pavyzdžiui, žinodamas, kad tavo antra pusė atsideda po 100 eurų per mėnesį, gali tyliai tuos pinigus išimti iš slėptuvės ir juos išleisti. Kitas būdas – trūkstamus pinigus kiekvieną mėnesį skolintis. Dar vienas būdas – pradėti leisti santaupas arba kokius nors paveldėtus pinigus. Visi šie būdai leis kelis mėnesius ar net metus išleisti daugiau, nei uždirbi. Tačiau visi jie bus labai laikini bei baigsis liūdnai.

Tie patys principai galioja ir valstybės finansams. Jei pensijos yra mokamos iš vienintelio šaltinio, tai, nedidinant to šaltinio arba nesukuriant naujų, išeičių pensijoms didinti turime mažai. Galime tam skolintis, galime imti iš kitų biudžetų ir vaidinti, kad nieko čia tokio, nieko neįvyko, taip pat galime taškyti rezervus. Tačiau tai nėra tvaru ir neveikia ilguoju laikotarpiu.

Netgi priešingai, ilguoju laikotarpiu šiandieninis vienkartinis pensijų didinimas, išnaudojant sukauptą rezervą arba naudojant skolintus pinigus, reikštų tikėtiną ateities pensijų mažinimą. Nes arba nebūtų iš ko mokėti pensijų krizės atveju (rezervo panaudojimo scenarijus), arba tektų už šiandien pasiskolintus pinigus mokėti palūkanas, dėl ko nuo ateityje surenkamų mokesčių dalis keliautų palūkanų aptarnavimui, tad mažiau liktų pensijoms mokėti.

Pensijos Lietuvoje yra tiesiogiai susijusios su vidutiniu atlyginimu ir tokios bus iki nepraplėsime pensijų įmokų bazės arba neužaugs karta, pensijai pinigus susitaupiusi pati. Iki tol, vienintelis normalus būdas didinti pensijas bus vidutinio atlyginimo didinimas. O visi pasiūlymai, kurie kalbės apie papildomas pensijų išmokas, tačiau pirmiausia aiškiai nenurodys dėl ko augs vidutinis atlyginimas ir kokia to augimo dalis bus skirta pensijoms didinti, tebus demagogija paremta kūrybingąja buhalterija. Kitaip sakant melas ir nesąmonės.

Todėl ir trylikta pensija yra elementari rinkiminė nesąmonė. Ji šiais metais bus mokama arba iš rezervų, arba iš skolintų pinigų. Tad ilgai jos mokėti nepavyks. O kažkada ateityje už šiandienos fokusus dar ir sumokėsime. O mokės ne kas kitas, tačiau tie patys pensininkai, kuriuos šiandien bandoma nudžiuginti ta tryliktąja pensija.

Nemokamų pietų nebūna.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(127 žmonės įvertino)
4.1969

Top naujienos

Papasakojo, kuo skiriasi omikron atmaina nuo kitų: ar turimi skiepai išliks veiksmingi?

Pasaulyje kyla nerimas dėl koronaviruso omikron atmainos ir kol kas nepakanka duomenų daryti...

D+Roma Macijauskaitė

Modelių agentūra tiems, kam per 60 – patirtis ir išmintis meta iššūkį jaunuoliams

„Tokio dalyko pas mus dar nebuvo“, – šypsosi prieš kelerius metus unikalų projektą „60+”...

D+John Follain, Suzi Ring

COVID-19 šmėkla vėl smogė visu pajėgumu: laukia dar daugiau nemalonių „siurprizų“

Lapkričio 22 d. ryte beveik devyni milijonai Austrijos gyventojų pabudo karantino gniaužtuose. Po...

Pasienyje – vienas už kitą įžūlesni bandymai gadinti koncertiną: apie vieną incidentą paliudijo patys migrantai (18)

Pasienyje – vis daugiau bandymų gadinti koncertiną, ją prakerpant specialiomis žirklėmis. Nors...

Kavos barą atidariusi Eskedar Tihalun: kažkada aš buvau pabėgėlė, dabar pabėgėliai ateina pas mane (69)

Vilniuje, Pilies gatvėje, duris atvėrė naujas kavos baras. Jo šeimininkė – iš Etiopijos kilusi...

Psichoterapeutė išdėstė, apie kokį iš savo žmonų patiriamą smurtą pasakoja vyrai: kontroliuoja dėl pinigų, išnaudoja seksualiai (5)

Statistika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje dauguma atvejų patiria moterys. Vis dėlto dalis...

Ekspertai paaiškino, kaip rinktis baldus ir stalviršį: šios klaidos vėliau gerokai patuština piniginę (1)

Planuojant naujus arba atnaujinant esamus namus, nemažai laiko ir nervų kainuoja baldų rinkimasis....

D+Siddharth Philip

Nauji apribojimai dėl omikron kelia oro kelionių sumaištį: kokių sprendimų ėmėsi šalys

Oro linijų bendrovėms, keleiviams ir įmonėms teko reaguoti į kelionių apribojimų potvynį,...

Tai sau leisti gali ne visi: kodėl už perdirbtas prekes tenka pakloti daug daugiau nei už nešvarų šlamštą?

Pirkdami baldus, drabužius, buitinę techniką dažniausiai atsižvelgiame į pirkinių kainą ir...

Dzūkai kalėdinių puošmenų ieško ir turguje: prekybos centruose tokių grožybių už kelis eurus nerasite (7)

Nors prekybos centrai jau nuo lapkričio vidurio siūlo pirkėjams neaprėpiamą kalėdinių prekių...