Dažnai finansuose naudojamos skambios, gražios ir visiškai bereikšmės frazės, kurios lyg ir turėtų nusakyti pasiūlymo/produkto esmę, tačiau tuo pačiu metu turi skambėti pakankamai gudriai, idant atėjęs klientas galvotų, kad jis visai durnius ir nieko nesupranta, o štai konsultantas – labai gudrus ir gali pasiūlyti geriausią sprendimą. Nes konsultantas viską supranta.

Kartais taip ir yra. Norint suprasti tam tikrus produktus ir finansines priemones, neprofesionalams tikrai būtina pagalba. Kaip, pavyzdžiui, valstybiniai taupymo lakštai, kurie yra sudėtingos išvestinės finansinės priemonės, pažeidžiant Europos Komisijos direktyvas ir Lietuvos Respublikos įstatymus, pardavinėjamos pensininkams. Bet kam rūpi tokios smulkmenos?

Tuo tarpu pensijos ir pensijų fondai neturėtų būti tuo produktu, kurį paprastam žmogui būtų sudėtinga suprasti. Nes pensijų fondas, finansinių priemonių ir savo struktūros prasme, yra labai paprastas dalykas. Tai yra problematiška ir sudėtinga priemonė administracine prasme, nes pensijų fondai turi gyvuoti labai ilgą laiką. Tačiau finansine prasme, tai yra visiškai elementarus reikalas.

Kodėl tuomet daugeliui taip sunku suprasti ir pasirinkti fondą? Pirmiausia dėl to, jog Lietuvoje nėra finansinio švietimo. Tai yra esminė priežastis.

Tačiau kita priežastis yra ta, jog pensijų fondų valdytojams parduoti savo produktus lengviau tuomet, kai jie atrodo baisiai gudrūs. Kai valdytojai atrodo protingi, naudojamos strategijos labai išskirtinės, o pats fondas stebuklingai investuojantis į nuostabiausias finansines priemones, dėl ko jis būsimam pensininkui uždirbs melejoną pinigų.

Pensijos ir pensijų fondai neturėtų būti tuo produktu, kurį paprastam žmogui būtų sudėtinga suprasti. Nes pensijų fondas, finansinių priemonių ir savo struktūros prasme, yra labai paprastas dalykas. Tai yra problematiška ir sudėtinga priemonė administracine prasme, nes pensijų fondai turi gyvuoti labai ilgą laiką. Tačiau finansine prasme, tai yra visiškai elementarus reikalas.
Tautvydas Marčiulaitis

Kaip bebūtų, iš esmės visi to paties rizikos lygio pensijų fondai investuoja daugiau ar mažiau į tas pačias finansines priemones.

Skirtumai tarp jų yra gana menki. Kartais koks fondo valdytojas gali nuspręsti pabūti gudresniu už rinką, tačiau ilguoju laikotarpiu tokie būna pastatomi į vietą. O tą pačią riziką prisiimančių fondų grąža ilguoju laikotarpiu tampa daugiau ar mažiau vienoda.

Pradedant nuo pradžių, tai pensijų fondas yra tiesiog krepšelis, į kurį superkama aibė skirtingų finansinių priemonių. Kurios, beveik visais atvejais, yra rinkose laisvai prekiaujamos akcijos arba obligacijos.

Pensijų fondai beveik išskirtinai perka tas akcijas ir obligacijas, kurias galima bet kada nupirkti arba parduoti, idant būtų galima atlikti išmokas į pensiją išeinantiems fondo vienetų turėtojams bei investuoti kiekvieną mėnesį naujai atėjusius pinigus.

Akcija yra tiesiog nuosavybės dalis įmonėje. Popieriukas (ar elektroninis įrašas), kuris sako, kad to popieriuko turėtojas turi dalį nurodytos įmonės. Na, o obligacija yra tiesiog skolos raštelis (ar elektroninis įrašas), kuris sako, kad tame popieriuke nurodytas asmuo Jums yra skolingas kažkokią sumą pinigų ir turi mokėti nustatytas palūkanas bei paskolą grąžinti per iš anksto nustatytą laiką.

Pensijų fondas priperka daug visokių popieriukų ir būsimiems pensininkams, už jų įmokas, išrašo fondų vienetus.

Kurie yra taip pat tiesiog popieriukai (ar elektroniniai įrašai), kurie parodo, kokia dalis pensijų fondo turto – tai yra jo viso nupirktų akcijų ir obligacijų – priklauso būtent Jums. Tad pensijų fondas yra tiesiog kolektyvinė taupyklė, į kurią visi metame pinigus bei užsirašome, kiek kas įmetė.

Grąžą pensijų fondai generuoja, kai auga akcijų kaina, įmonės moka dividendus arba palūkanas už obligacijas. Jei dešimt žmonių įdeda po 100 pinigų į fondą ir jis už 1000 nusiperka obligaciją, kuri išmoka 10 eurų palūkanas, kiekvienas iš dešimties įdėjusių šimtinę tampa vienu euru turtingesnis.

Šį praturtėjimą fiksuoja pensijų fondo vertės pokytis – šio pavyzdžio atveju pensijų fondo vienetas būtų paaugęs vienu procentu.

Pensijų fondas yra tiesiog kolektyvinė taupyklė, į kurią visi metame pinigus bei užsirašome, kiek kas įmetė.
Tautvydas Marčiulaitis

Esminis skirtumas tarp pensijų fondų yra jų prisiimama rizika. Tie, kurie investuoja į obligacijas, yra laikomi saugiais. Tuo tarpu tie, kurie investuoja į akcijas, yra laikomi rizikingais. Kodėl?

Nes obligacija yra skolos popieriukas. Todėl, jei pasiskolinęs asmuo nebankrutuos, pinigus su palūkanomis jis grąžins. Kadangi dauguma pensijų fondų investuoja į didelių valstybių arba didžiausių įmonių obligacijas, jų bankroto tikimybė yra artima nuliui.

Žinoma, kadangi bankroto tikimybė artima nuliui, už tokias paskolas mokamos palūkanos taip pat yra labai žemos. Todėl investuojantys į saugius fondus gali tikėtis labai mažos grąžos, prisiimdami mažą riziką.

Tuo tarpu akcijos nurodo nuosavybės teisę įmonėje. Tos nuosavybės dalies vertė yra proporcinga ir tiesiogiai priklauso nuo visos įmonės vertės. Kaip žinia, Maxima prieš 20 metų buvo verta gerokai mažiau, nei yra šiandien.

Nes įmonė išsiplėtė, turi daugiau turto, uždirba daugiau pelno. Tuo tarpu Snoras prieš 20 metų buvo vertesnis gerokai daugiau nei šiandien. Todėl jei būtumėte pirkę Maximos akcijų, šiandien jų vertė būtų gerokai aukštesnė. Na o Snoro akcijos būtų visiškai bevertės, dėl ko investuota suma būtų dingusi.

Tai yra iš esmės viskas, ką žmogui reikia žinoti apie pensijų fondų veikimo esmę. Jie investuoja arba į skolą, arba nuosavybę.
Tautvydas Marčiulaitis

Todėl akcijos yra laikomos rizikingomis. Nes jų kaina keičiasi priklausomai nuo verslo vertės. O verslo vertė gali keistis labai staigiai. Štai „Facebook“ liepos pabaigoje per naktį prarado 20 procentų vertės (rinkos kapitalizacijos, jei būsim konkretūs), nes jos tikėtini ateities veiklos rezultatai investuotojams pasirodė nepakankamai geri.

O tai yra viena didžiausių pasaulio įmonių. Mažesniųjų įmonių, veikiančių mažesnėse rinkose, vertė (tad ir akcijų kaina) gali svyruoti dar labiau.

Tai yra iš esmės viskas, ką žmogui reikia žinoti apie pensijų fondų veikimo esmę. Jie investuoja arba į skolą, arba nuosavybę.

Kadangi yra ribojami įstatymų, dažniausiai investuoja tik į tokius skolininkus, kurie skolą greičiausiai grąžins. Dėl ko už tą skolą gauna mažas palūkanas ir investuotojams generuoja mažą grąžą. Tuo tarpu į nuosavybę investuojantys fondai gali uždirbti žymiai daugiau grąžos, tačiau ir jų vertė gali labai staigiai sumažėti itin smarkiai (per metus minus 50 procentų yra visiškai realu). Dėl ko jie yra laikomi rizikingais.

Kaip jau turbūt pastebėjote, viskas sukasi aplink riziką. Būtent taip veikia visa pensijų fondų sistema. Viskas ten sudėliota aplink rizikos lygį. Fondai gali būti arba daugiau, arba mažiau rizikingi, ir tuo jų esminiai skirtumai baigiasi.

Gyvenimo ciklo strategijos yra tik įdomesnis pavadinimas rizikai apibrėžti. Tam, kad konsultantui nereikėtų švaistyti laiko ir aiškinti viso čia surašyto pradžiamokslio apie akcijas ir obligacijas, paprasčiau pasakyti, kad tu, žmogau ,durnas ir vis tiek nesuprasi, todėl va, pagal amžių sudėliojom tau fondus. Jei esi 25 metų, rinkis šitą ir gyvenk laimingas.

Tačiau gyvenimo ciklo strategija yra tik pareiškimas, kad remiantis tuo, kiek tau liko iki pensijos, turėtum turėti saugesnį arba rizikingesnį finansinių priemonių krepšelį. Tai yra jei tau tik 20 metų, turėtum investuoti į pensijų fondą, kuris perka vien akcijas. Tuo tarpu jei tau 50, vertėtų pinigus dėti į fondą, kuris perka obligacijas. Viskas, čia visa gyvenimo ciklo strategija.

Viskas sukasi aplink riziką. Būtent taip veikia visa pensijų fondų sistema. Viskas ten sudėliota aplink rizikos lygį. Fondai gali būti arba daugiau, arba mažiau rizikingi, ir tuo jų esminiai skirtumai baigiasi.
Tautvydas Marčiulaitis

Logika yra paprasta. Kol esi jaunas, pensijų fonde turi mažai pinigų, todėl net jei akcijų kainos nukris smarkiai, realiai prarasi labai nedaug pinigų. Tuo tarpu kai pavedimus jau atlieki 40-tus metus iš eilės, fonde esi prikaupęs daug pinigų. Tad jei kaupsi akcijose ir jų kaina nukris 50 proc., gali prarasti 20 metų santaupas. Dėl to geriau rinktis obligacijas, gauti mažą grąžą ir su labai didele tikimybe nieko neprarasti.

Visa ši teorija yra pakankamai logiška teorijoje ir ne itin smarkiai kreiva praktikoje (užtenka su pora pagalių paramstyti ir veikia). Todėl kai rinksitės pensijų fondą tiesiog prisiminkite, kad jaunesniems žmonėms bus siūlomos rizikingos akcijos, o vyresniems saugios obligacijos. Kiti skirtumai tarp įvairių pasiūlymų bus daugiau pardaviminės nesąmonės. Išskyrus fondo mokesčius.

Nes skirtumą būsimam pensininkui darys tik skirtumai tarp tų fondų mokesčių. Fondas, kuris per metus iš investuotojo paima 1 procentą beveik garantuotai atneš būsimam pensininkui gerokai mažiau naudos nei fondas, kuris ima 0,8 proc. Ir tai yra vienintelis svarbus faktorius renkantis fondus ir fondų valdymo įmones.

Per 20–30 metų visi panašios rizikos fondai iki mokesčių generuos labai panašią grąžą. O skirtumą tarp jų visų grąžų investuotojams sudarys būtent skirtumai tarp mokesčių.
Tautvydas Marčiulaitis

Žinoma, praktikoje dar reikėtų ir vertėtų įvertinti, kurioje augimo ciklo dalyje esame. Jei kaupiate jau 20 metų, šiuo metu yra racionaliau rinktis saugesnį, nei priklausytų teoriškai, fondą. Tuo tarpu kai nutiks kitas didelis kainų kritimas rinkose, net ir kaupiantiems 30 metų gali būti visai racionalu pereiti į fondą, kuris didžiąją dalį pinigų investuoja į akcijas.

Vienaip ar kitaip, renkantis fondą pirmą kartą svarbiausia prisiminti, kad jie skiriasi tik rizikos ir grąžos lygiu bei susijusiais mokesčiais. Todėl geriausias pasirinkimas yra tas fondas, kuris prašo mažiausiai mokesčių.

Finansų rinkos veikia taip, jog tam tikrai rizikai tokie investuotojai kaip pensijų fondai gali sugeneruoti tik tam tikrą grąžą. Tad per 20–30 metų visi panašios rizikos fondai iki mokesčių generuos labai panašią grąžą. O skirtumą tarp jų visų grąžų investuotojams sudarys būtent skirtumai tarp mokesčių.