aA
Lietuvoje ekonominio ir finansinio švietimo beveik nėra. Dėl to nemažai žmonių susiduria su finansinėmis problemomis, kurių išvengti galima turint bent jau bazinį suvokimą.
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Tad, siekiant bent kažkiek pagerinti situaciją, kiekvieną šių metų mėnesį pristatysiu po vieną tekstą, skirtą baziniam finansiniam švietimui.

Praeito mėnesio tekstas, apie pinigų kainą (publikuotas vasario mėnesį), yra čia. O šį kartą apie tai, ką galima veikti su pinigais.

Kaip aptarta pirmame serijos tekste, pagrindinis pinigų tikslas – palengvinti vieno žmogaus darbo iškeitimą į kito žmogaus darbą.

Pinigai yra mainų priemonė ir esminis jų tikslas yra būtent lengvo bei paprasto mainų, tai yra resursų apsikeitimo, vykdymo užtikrinimas. Tačiau, kaip ir kiekvienam įrankiui, taip ir pinigams, žmonės per ilgą laiką sugalvojo daugiau tikslų.

Kiekvieno tų tikslų išvardinti neįmanoma. Bet įmanoma visus pinigų panaudojimo būdus suskirstyti į kelias kategorijas, plačiau aptariant kiekvieną iš jų.

Nes, nepaisant beribės mūsų fantazijos, žmogus su pinigais gali iš esmės daryti vos keturis dalykus.

Pirmiausia pinigus galima leisti. Tai yra labiausiai paplitęs ir geriausiai visiems pažįstamas pinigų panaudojimo būdas. Pinigų leidimas taip pat gali būti vadinamas vartojimu. Tai yra bet kokiu veiksmu, kai už pinigus yra įsigyjamos prekės arba paslaugos. Kitaip sakant, vykdomi mainai.

Būtent šiai funkcijai vykdyti ir buvo pinigai sugalvoti. Nes vartojimas yra tiesiog asmeninio laiko ir darbo iškeitimas į kito žmogaus darbą. Tu visą dieną kepi bandeles, už tai gauni pinigų ir nueini vakare alaus išgerti. Tokiu atveju tavo bandelių kepimas yra iškeičiamas į barmeno, baro savininko, aludarių ir kitų susijusių asmenų darbą.

Lietuvoje, remiantis statistika ir apklausomis, žmonės vartoti moka. Esame viena iš nedaugelio valstybių, kurioje žmonės pinigų išleidžia daugiau nei uždirba. Todėl saugiai galima preziumuoti, jog apie pirmą ir pagrindinę pinigų funkciją šviesti visuomenės neverta. Visi šiuo klausimu ir taip itin gabūs.

Blogai, jog dauguma galvoja, kad visus pinigus skirti vartojimui yra normalu. Nes atlyginimas per mažas, nes ateityje vis tiek daugiau uždirbsiu, nes kada gyventi, jei ne dabar. Pasiteisinimų yra įvairių bei įvairiai neprotingų – visi vartojimą ne pagal galimybes racionalizuoja savaip.

Dar blogiau, jog daugelis vartojimą ne pagal galimybes pripažįsta tik tuo atveju, jei kažkam įsigyti pasitelkiami kreditai. Nors realiai vartojimas ne pagal galimybes prasideda tada, kai bent dalis pajamų nėra taupoma ar investuojama. Nes šie dalykai, siekiant nugyventi sotų ir malonų gyvenimą, yra būtini.

Blogai, jog dauguma galvoja, kad visus pinigus skirti vartojimui yra normalu. Nes atlyginimas per mažas, nes ateityje vis tiek daugiau uždirbsiu, nes kada gyventi, jei ne dabar.
Tautvydas Marčiulaitis

Antra, pinigus galima taupyti. Šis pinigų naudojimo būdas dažnai pašiepiamas ir dar dažniau suprantamas klaidingai. Nes taupymas neretai maišomas su investavimu, o ir šiaip per dažnai vertinamas kaip kažkoks tikslas pats iš savęs.

Tad pirmiausia, taupymas tiesiog pats iš savęs, nėra tikslingas ar naudingas užsiėmimas. Jei neturi konkretaus trumpalaikio tikslo, tiesiog taupyti pinigus yra mažų mažiausiai keista. Grynieji pinigai sąskaitoje per laiką praranda vertę. Todėl jei žmogus nusprendžia svajonių pirkiniui taupyti 5 metus ar ilgiau ir kiekvieną mėnesį tiesiog grynaisiais atsideda kažkokią sumą pinigų, toks taupymas nėra finansiškai racionalus.

Taupyti reikia tik konkrečiam trumpalaikiam tikslui. Jei kas pusmetį vykstate į keliones, labai logiška toms kelionėms dalį pajamų atsidėti kiekvieną mėnesį. Nes kaupiami pinigai nespės nuvertėti, o sukaupti reikiamą sumą, atsidedant po truputį kiekvieną mėnesį, bus žymiai lengviau, nei tiesiog už viską sumokėti tą mėnesį, kai vyks kelionė.

Dar taupyti ar kaupti verta nenumatytoms išlaidoms arba, kaip liaudyje mėgstama sakyti, juodai dienai. Tačiau šis juodos dienos fondas turėtų būti ribotas. Racionalu grynaisiais sąskaitoje turėti kokių 6 mėnesio atlyginimo dydžio sumą. Nes tokią sumą, susidūrus su nenumatytomis bėdomis, išleisti galima lengvai. Kaip bebūtų, tiesiog kiekvieną mėnesį kaupti rezervą kažkam ir neriboti jo dydžio yra nei protinga, nei naudinga. Nes tiesiog sąskaitoje gulintys pinigai nei duoda naudos, nei leidžia mėgautis gyvenimu.

Trečia, pinigus galima investuoti. Šis pinigų naudojimo būdas yra labiausiai mistifikuotas ir romantizuotas. Nors realiai tai yra pakankamai nuobodus ir paprastas užsiėmimas, kuris visiems turėtų atrodyti tiek pat kasdienis, kiek vaikščiojimas ar kvėpavimas.

Nepaisant kad investavimas ir taupymas yra panašūs, esminis skirtumas tarp taupymo ir investavimo tas, jog taupant, tu tiesiog savo šiandienos pajamas atsidedi ateičiai. Tuo tarpu investuojant, šiandienos pajamas įdarbini tam, kad jos tau generuotų papildomų pajamų ateityje.

Kas reiškia, jog investavimas, teoriškai, leidžia nuolatos mažinti asmeninio darbo kiekį tam, kad būtų pasiektas tas pats vartojimo lygis. Štai pavyzdžiui šiandien uždirbi 1000 eurų ir to tau pilnai pakanka. Tam kad uždirbtum 1000 eurų, turi skirti 100 valandų. Bet vieną dieną gauni palikimą iš Afrikos princo, kurį investuoji į nekilnojamą turtą, kuris generuoja 500 eurų per mėnesį. Kadangi tau viso užtenka 1000, o darbe už valandą moka 10, tai vietoj lig šiol skirtų 100 valandų, darbui gali dabar skirti tik 50, dėl to nemažindamas vartojimo.

Kuo didesnę dalį pinigų, kurie nėra skirti vartojimui, būtina skirti investavimui. Taupo tinginiai, o investuoja protingi ir turtingi. Nes taupymas jokios vertės pats iš savęs nekuria.
Tautvydas Marčiulaitis

Jei paveldėtus pinigus būtum tiesiog taupęs, tai yra laikęs grynaisiais, tai nebūtų tau leidę sumažinti darbo kiekio, toms pačioms pajamoms gauti. Taip, teoriškai būtum galėjęs gautus pinigus kiekvieną mėnesį naudoti vartojimui, tačiau pinigai būtų pakankamai greitai pasibaigę, dėl ko ilgainiui vėl tektų grįžti į darbą.

Todėl kuo didesnę dalį pinigų, kurie nėra skirti vartojimui, būtina skirti investavimui. Taupo tinginiai, o investuoja protingi ir turtingi. Nes taupymas jokios vertės pats iš savęs nekuria. Na, o investavimas per ilgą laikotarpį veda prie nuolatinių pajamų ir turtingo gyvenimo.

Ketvirta, pinigus galima skolintis. Būtent skolintis, nes pinigų skolinimas yra investavimas. Tuo tarpu skolinimasis, beveik visais atvejais, yra kvailystė. Ir tai yra svarbiausia finansinė pamoka, kurią kiekvienas turėtų išmokti pirmoje klasėje. Tiksliau tik gimus turėtų kiekvieną dieną būti aiškinama, jog pinigus skolinasi tik durniai.

Na, gerai, tai nėra tiesa. Pinigus neretai skolinasi ir protingi. Tačiau skolinimasis privatiems asmenims yra kaip stiprieji narkotikai. Nors yra vartojančių saikingai ir netampančių priklausomais, geriau šio reikalo nuo vaikystės visiems perdėtai bijoti. Tiesiog, taip ramiau ir vidutiniu atveju geriau.

Nes skolintis fiziniai asmenys turėtų tik investicijoms. Ar jos būtų nukreiptos į nekilnojamą turtą, ar į verslą, ar į dar kažkur, skolintis vartojimui ar taupymui yra absoliučiai kvaila. Nebent nuo to priklauso gyvybė, kitu atveju pinigus pasiskolinti ir išleisti trumpalaikiam turtui yra absoliuti nesąmonė.

Žinoma, taupymui niekas (tikiuosi) nesiskolina. Nes tai ir skamba absoliučiai kvailai. Tačiau lygiai taip pat kvaila pinigus skolintis tam, kad galėtum nusipirkti kažkokią prekę arba paslaugą. Ir tai labai lengva įrodyti, jei moki skaičiuoti iki dešimt. Bet prie to šiame cikle dar grįšime.

Norint gyventi pasiturinčiai nebūtina uždirbti labai daug. Pajamos iš esmės skiriasi nuo turto. Pajamos yra srautas, o turtas yra kiekis.
Tautvydas Marčiulaitis

Viskas, tai yra viskas, ką galima daryti su pinigais. Atrodytų visai nedaug ir viskas čia paprasta. Tačiau vieniems pinigus valdyti sekasi žymiai geriau nei kitiems. Ir dažnai ne dėl to, kad vieni uždirba žymiai daugiau nei kiti, o dėl to, kad vieni, prieš kažką darydami, gerai pagalvoja, kai tuo tarpu kiti tiesiog daro.

Norint gyventi pasiturinčiai nebūtina uždirbti labai daug. Pajamos iš esmės skiriasi nuo turto. Pajamos yra srautas, o turtas yra kiekis. Ir nors didelės pajamos tikrai padeda sukaupti didelį turtą, norint gyventi finansiškai ramiai, nereikia nei to, nei to.

Svarbiausiai teisingai sudėlioti proporcijas. Protingai nusistatyti, kuri dalis gaunamų pinigų yra skiriama vartojimui, kuri skiriama taupymui, o kiek skiriama investavimui. Būtent gebėjimas protingai nustatyti proporcijas ir atskiria tuos, kurie dėl pinigų nesijaudina nuo tų, kurie jų niekada neturi.

Žinoma, iki tam tikro lygio ir pajamos yra svarbu. Nes iš 400 eurų per mėnesį dar kažką taupyti ar investuoti nėra įmanoma. Tačiau jei paimsime du po vidutinį atlyginimą 15 metų iš eilės uždirbančius žmones, jų finansinė padėtis po tų 15 metų gali būti iš esmės skirtinga.

Jei vienas jų visus tuos 15 metų tik taupė ir vartojo, po 15 metų jis greičiausiai turės kokį 12–24 mėnesių atlyginimų rezervą grynaisiais ir tiek. Tuo tarpu jei kitas vos 10 procentų skyrė investicijoms, jo investicinėje sąskaitoje greičiausiai gulės bent 30 atlyginimų vertas finansinis turtas, kuris kiekvieną mėnesį generuos papildomas pajamas. Kas reiškia, jog antrojo tiek turtas, tiek pajamos bus žymiai didesnės. Nepaisant to, kad abiejų atlyginimas visus 15 metų buvo vienodas.

Todėl toliau šiame cikle ir kalbėsime apie kiekvieną iš pinigų panaudojimo būdų bei teisingą proporcijų padalinimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(45 žmonės įvertino)
4.2667
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaupimą pensijai sustabdė tūkstančiai: ką planuoja likusieji? (123)

Maždaug kas dešimtas apklaustasis nurodė toliau planuojantis nebekaupti II-oje pensijų pakopoje,...

Memfis turi naują didvyrį: karjeros rungtynes sužaidęs Valančiūnas parklupdė 57 taškus pelniusį Hardeną (62)

„Šiandien mūsų komanda buvo smarkiai išretinta traumų. Tačiau galų gale tai buvo nesvarbu,...

Neįminta prezidento rinkimų mįslė: kam nukeliaus Matijošaičio balsai (252)

Vasario mėnesį „ Spinter tyrimai “ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, jei...

„Žalgiriu“ besididžiuojantis Jasikevičius: žinote, tie vyrukai tikrai turi charakterį specialiai Krepšinis.lt iš Tel Avivo (47)

Kauno „Žalgiris“ karnavalinę šios savaitės žydų nuotaiką kaip reikiant pagadino: svečiai...

Krentantį „Boeing“ išgelbėjo ne tarnybos metu skridęs pilotas (48)

Kai oro linijų „ Lion Air “ lėktuvo įgula visomis išgalėmis stengėsi suvaldyti krentantį...

Ar pirkti būstą su daline apdaila: ekspertas įvardijo svarbiausią ir brangiausią darbą (6)

Naujos statybos būstą perkantys naujakuriai susiduria su galvosūkiu dėl dalinės apdailos. Kadangi...

Tokio pavasario Lietuvoje laukėme ilgai – savaitgalį mėgausimės šiluma (7)

Ketvirtadienio naktį, nešinas nedideliais krituliais (daugiausia lietumi), per Lietuvą keliaus...

Moteriškos paslaptys: liga, kurios priežasčių dažnai nežino net gydytojai

Neretai apie sveikatą susimąstome tik tuomet, kai ji pablogėja. Tuomet pradedame galvoti, ką...

Ėmėsi baisiausio Lietuvos kelio remonto – iki rudens ribos eismą Molėtų plente (27)

Kelias A14, arba plentas nuo Vilniaus iki Molėtų, neretai pavadinamas baisiausiu Lietuvos keliu....

Meile nepilnametei garsėjančio Elono Peniko „gražuoliuko“ etiketė nežeidžia, bet jo nuotraukos gali apgauti (75)

Ištreniruoto kūno nuotraukomis ir romantiška draugyste su nepilnamete, socialinių tinklų...