aA
Visuomet baisu, kai kokiu nors reikalu užsiima savimi per daug pasitikintis diletantas. Ypač karingai nusiteikęs diletantas. Kuris yra kvailumo kalno viršūnėje, todėl susikalbėti su juo būna neįmanoma. Nepaisant faktų, realybės, empirinių įrodymų, toks diletantas vis tiek darys savo. Baisiausia, jei jis dar ir piktybiškas cinikas.
Tautvydas Marčiulaitis
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Nuo žagrės ant valstybės užlipę finansų ir ekonomikos ekspertai demonstruoja visus piktybinio ciniško diletanto bruožus. Pasakojama apie rūpinimąsi žmonėmis ir investicijas į vaikus, naujų, paniškai sumestų ir visai neapgalvotų, mokesčių ir draudimų naudą, paprasto žmogaus gyvenimo kokybės svarbą.

Tikėdami, kad visi rinkėjai yra tamsuoliai, populistai ciniškai meluoja. Nes juk visi jūs vis tiek nieko nesuvokiat apie tai, kas tie finansai, mokesčiai ar investicijos. Todėl galima gi jums bet kokias nesąmones pasakoti.

Puikus tokio mentaliteto pavyzdys yra A. Širinskienės lapkričio 19 d. Facebook pasidalinta nuotrauka. Kurios pirmoje eilutėje puikuojasi pasigyrimas – nuo 2016 iki 2019 darbo užmokestis augo nuo 822 iki 1289 eurų. Skaitytojui duodama suprasti, kad geroji valdžia vidutinį atlyginimą 50 proc. padidino. Kad dėl jų 400 eurų vos per kelis metus pajamos vidutinio rinkėjo didėjo.

Savaime suprantama, žmogus gi bus pakankamai tamsus ir nesupras, kad geri 200 eurų to augimo atsirado dėl darbdavio ir darbuotojo mokesčių apjungimo – buhalterinio pokyčio.

Ir realiai atlyginimas į rankas per laikotarpį augo ženkliai mažiau. Ką tas baudžiauninkas vargeta gali apie mokesčius suprasti?

Še bet kokius skaičius ir garbinkite mus, infantilūs runkeliai.

Dėl tokio mentaliteto ir prekybininkų mokestis yra stumiamas kaip panacėja. Jie tikisi, kad jūs nesuprasit, kas tą mokestį sumokės ir kad galiausiai iš mokesčio pasipelnys tik valdžia bei tam tikrose vietose sėdintys etatai. Bet viską suprasti nėra sunku. Net labai lengva.

Imkime prekybininkų apyvartos mokestį. Kuris sieks 1 proc. nuo prekybos įmonės apyvartos – tai yra viso parduotų prekių vertės. Kiekviena didesnė prekybos įmonė privalės mokėti šį mokestį. Tačiau įmonės mokesčių nemoka.

Juos visad sumoka žmones – arba įmonės akcininkai, arba įmonės klientai.

Jei nesi baisiai naivus, pasitiki šimtamete panašių įvykių istorija, moksliniais tyrimais ir bendrai turi sveiko proto, puikiai supranti, kad mokesčio bent dalį beveik visad mokės klientas. Ta dalis priklausys nuo to, ar klientui labiau reikia įmonės, ar įmonei kliento.

Jei nesi baisiai naivus, pasitiki šimtamete panašių įvykių istorija, moksliniais tyrimais ir bendrai turi sveiko proto, puikiai supranti, kad mokesčio bent dalį beveik visad mokės klientas. Ta dalis priklausys nuo to, ar klientui labiau reikia įmonės, ar įmonei kliento.
Tautvydas Marčiulaitis


Pagalvokite apie prekybos tinklus. Tą, į kurį einate dažniausiai. Tuomet užduokite sau klausimą – jei kitą mėnesį tame tinkle išleisiu 2 eurais daugiau, nei šį mėnesį, ar dėl to eisiu ieškoti mažos ūkininko parduotuvės? O gal važiuosiu į Lenkiją?

Greičiausiai į abu klausimus atsakymas yra ne. Nes arba jau einate į mažas prekybos tinklams nepriklausančias parduotuves bei/ar važiuojate apsipirkti į Lenkiją, arba to tiesiog nedarote ir dėl 1–2 eurų per mėnesį tikrai nedarysite. Nes taip elgtis paprasčiausiai neapsimokės.

Pastangos, skirtos nusigauti iki mažos parduotuvės, ar juo labiau Lenkijos, kainuos brangiau. Ypač jei aplink gyvenamąją vietą yra tik „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ ir „Lidl“.

Tad atsakymą, kas mokės prekybos tinklams siūlomą apyvartos mokestį, jau turime. Akivaizdžiai klientai yra silpnoji pusė, kuomet kalbame apie nedidelius kainų pokyčius, kuriuos lems prekybininkų apyvartos apmokestinimas.

Jei pasitikėsime valdžios skaičiavimu, nors tas skaičiavimas kertasi su realybe ir yra objektyviai neteisingas, dėl apyvartos mokesčio kainos Lietuvoje veikiančiuose parduotuvėse didės 1 proc. (realiai augs daugiau, bet tarkim).

Tai reiškia, kad jei išleidžiate 100 eurų maistui, kitais metais išleisite 101. Tai nėra reikšmingas pokytis, todėl jį sėkmingai suvalgysite ir net nepastebėsite. Ko ir siekia valdžia.

Kam bus skirtas tas 1 euras? Na, pirmiausia, kai jį sumokėsite parduotuvėje, jis turės pagulėti prekybininko sąskaitoje, tada bus pervestas į VMI surenkamąją sąskaitą.

Ten atsiras naujas etatas (ar du), kuriame bus galima įdarbinti Bronelės marčią (ar dvi), kuri apskaitys šitą mokestį. Dėl tokios įvykių eigos, jūsų sumokėtas euras pavirs kokiais 99 centais.

Naujas etatas tuomet likusius 99 centus paskirstys žmonėms. Tą paskirstymą prižiūrės dar vienas naujas etatas finansų ministerijoje. Čia jau Zigmo žentui bus gera vieta, kuris dar centą to euro kainuos. Zigmo žentelis tvarkingai likusius 98 centus paskirstys kaip vaiko pinigus. Tiesa, kadangi dar pinigus reiks paskirsčius išdalinti, dar koks centas nusibrauks. Tad vaikams liks 97 centai nuo jų tėvų sumokėto euro.

Po visos grandinės, kuomet parduotuvėje vietoje 100 eurų išleisit 101 eurą, atgal atgausit 97 centus ir liksit tik 3 centais mažiau turtingi, nei esat šiandien. Gerai? Nelabai gerai, nes turbūt nelabai aišku, kam visos šitos nesąmonės reikia. Apart dalies jo nusėdimo kelių naujų žentų ir marčių valstybės tarnyboje, euras tiesiog ratais pasivaikščiojo. O naudos jums nuo to nelabai gaunasi, tik trys centai minuso.

Tiesa, aprašyta schema smarkiai supaprastinta. Realiai, kadangi parduotuvėje apsiperka ir turintys vaikų, ir jų neturintys, ir turintys daug pinigų, ir jų neturintys, bevaikiai turtuoliai savo eurą paskirstys turintiems vaikų (kaip ir naujiems etatams šiltuose postuose). Dėl ko pastarieji kelis centus galima išloš. Tačiau tas išlošimas bus toks mažas, jog jei prekybos tinklai dėl padidėjusių buhalterinių sąnaudų nuspręs kainas kilstelti ne 1 proc., o 1,1 proc., naudos nepajus niekas.

Visa šita nesąmonė vadinama investicija. Taip, tai puiki investicija į artėjančius rinkimus. Kuriama istorija, kad valdžia privers didelius prekybininkus sumokėti vaiko pinigus. Nors realiai, absoliučiai didžiąja dalimi, juos sau sumokės patys vaiko pinigų gavėjai.

Visa šita nesąmonė vadinama investicija. Taip, tai puiki investicija į artėjančius rinkimus. Kuriama istorija, kad valdžia privers didelius prekybininkus sumokėti vaiko pinigus. Nors realiai, absoliučiai didžiąja dalimi, juos sau sumokės patys vaiko pinigų gavėjai.


Dar šlykštu, jog darant tokias kreivas populistines schemas prisidengiama šeima ir vaikais. Teiginiai, kad papildomi 10 eurų paskatins gimstamumą ir pagerins vaikų gyvenimą yra tiesiog juokingi. Nes 10 eurų nėra pakankama suma vaikų darymo sprendimui pakeisti. O jei yra, tuomet su vaikus darančia šeima ne viskas gerai.

Būtent dabartinė valdžia galėtų realiai padidinti gimstamumą ir padėti šeimoms. Būtent šiuo metu lengvai galima kas mėnesį skirti po 200–300 eurų už kiekvieną mokykloje besimokantį ir prižiūrimą vaiką, su sąlyga, kad dalis tų pinigų keliautų to vaiko po mokyklinei edukacijai. Tai nėra pokštas, taip tikrai įmanoma (ir net nėra sunku) padaryti.

Taip pat galima įvesti sistemą, pagal kurią mokiniai kauptų pinigus besimokydami mokykloje. Pinigai gaunami už pasiekimus į virtualią sąskaitą. Juos galima panaudoti stojant į vieną iš Lietuvos universitetų mokymosi sąnaudoms padengti. Kas skatintų vaikus mokytis ir pritrauktų daugiau moksleivių į vietines aukštąsias mokyklas.

Kadangi šiuo metu Lietuva rinkose ilgam laikotarpiui gali skolintis už itin žemas palūkanas, būtų galima patvirtinti valstybės skolos programą, kuri būtų skirta finansuoti tokius vaiko pinigus. Kas ketvirtį ar pusmetį išleidžiant ilgalaikes obligacijas su itin žemomis palūkanomis.

Smagiausia, jog tokia programa tikrai atsipirktų. Nes tiek padidėjęs gimstamumas, tiek geresnė vaikų išsilavinimo ir bendrai gyvenimo kokybė lemtų spartesnį ekonomikos augimą. Didesnę sukuriamą pridėtinę vertę. Aukštesnius pasiekimus tarptautinėse rinkose. Daugiau vienaragių. Dėl ko, po 20-30 metų, grąžinti šiandien prisiimtas paskolas nebūtų sunku.

Tačiau tai nebus daroma. Nes tam reikia fantazijos, politinės valios, finansų suvokimo ir stuburo. Ir visai nesvarbu, kad tai yra reali investicija. Ji neskambės kaip pasaka apie karžygius (valdžią) ir drakonus (prekybininkus) bei neatneš balsų.

Kaip ir neatneš pakankamo kiekio balsų mokytojų, gydytojų, dėstytojų atlyginimų didinimas. Todėl jiems pinigų niekada nėra ir neužteks. Nieks neis prieš Europos sąjungos direktyvas bei teismų praktiką tam, kad padidintų mokytojams atlyginimus. Jų per mažai. Tokias bangas galima kelti tik tuomet, kai potencialių balsų skaičius juda link šimtų tūkstančių.

Nors mokytojų, dėstytojų, gydytojų atlyginimų didinimas vienareikšmiškai ir nenuginčijamai yra investicijos. Ir didinant visų šių profesijų atlyginimus yra užtikrinamas tiek turtingesnis, tiek geresnis likusios visuomenės gyvenimas. Tačiau ne po 3 mėnesių, o po 3. 5, 10 metų. Tai yra vėliau, nei kitas rinkimų ciklas.

Vienintelis būdas ilguoju laikotarpiu padidinti pensijas, socialines išmokas, vaiko pinigus yra vidutinių pajamų didinimas ir tų pajamų dalies efektyvus perskirstymas per mokesčius. Jokio kito stebuklingo būdo nėra. Jei kažkas kalba apie geresnį gyvenimą, kalba privalo būti griežtai orientuota į ilgalaikį vidutinių pajamų didinimą. Kitaip tai tėra tam tikro lygio beletristika.

Ar tai, kad prekybos centre sumokėję euru daugiau atgausite 97 centus, arba net tą patį eurą, realiai padidins jūsų pajamas? Savaime suprantama, kad ne. Tai tiesiog sukurs veiksmo iliuziją. Sudėtingas procesas sukurs galimybę sekti pasaką. Tačiau gyvenimas nuo to niekam nepagerės (apart tų kelių žentų ir marčių).

Todėl tai nėra jokio investicija. Tai tiesiog graži pasaka naiviam vaikui, kokiu jus ir laiko pasakos autoriai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(133 žmonės įvertino)
4.5338

Top naujienos

Nerimo apimtame Italijos regione dirbanti lietuvė – apie tikrąją padėtį: iš namų stengiamės neišeiti (204)

Kone kiekvieną dieną daugėja naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų – pasaulio žiniasklaida...

Kubilius: Šimonytė būtų geriausia premjerė – klausimas, ar Lietuva turės tokią galimybę (727)

„Politikai labai dažnai galvoja, kad jie jau žino atsakymus. Bet esame atėję į tokią stadiją,...

Austrijoje viešbutyje – baimė ir nerimas: dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas karantinas (124)

Austrijoje, Alpių mieste Insbruke, uždarytas vienas viešbutis, paaiškėjus, kad koronavirusu...

Čempionų lyga: „Bayern“ dominavo Londone, „Barcelona“ atsitiesė Neapolyje (2)

UEFA Čempionų lygoje antradienį tęsėsi pirmasis aštuntfinalio etapo ratas. Platų žingsnį link...

Europoje daugėja koronaviruso atvejų: perspėja dėl kelionių – atšaukiami kai kurie skrydžiai Ispanijoje – dar trys atvejai (24)

Ne tik Italijoje šiuo metu daugėja naujų koronaviruso židinių, pranešama apie tai, kad...

Orai: vis dažniau pasirodys snaigės (2)

Trečiadienio dieną mūsų šalies orus lems ciklonas, kurio centras suksis virš Baltijos jūros....

Istorinėje Vilniaus vietoje – patirtis gomuriui už 5000 eurų: tai, kas įvyksta tarp šių sienų, liks mūruose (131)

Viešbutyje „ Pacai “ naujai atidarytas restoranas „Muros“, kuris pakeitė prieš tai...

„Real“ abejoja, ar verta rizikuoti dėl koronaviruso ir vykti žaisti Milaną (75)

Madrido „Real“ klubas dvejoja, ar kitą savaitę verta riziuoti ir keliauti į Italiją, kur turi...

Libaną purtančių neramumų centre atsidūręs lietuvis: niekada nemačiau tokių protesto akcijų (12)

Kai kalbama apie Artimuosius rytus, neišvengiama kalbos apie karą, konfliktus, tačiau prie...

Silvestras Dikčius

Australijos gaisrai pasauliui nusiuntė aiškesnę žinutę, nei visi klimato kaitos ekspertai kartu sudėjus

Reportažų srautas gaisrų tema iš Australijos nutrūko prieš gerą mėnesį, bet liepsnų ir...