Bet laikai keičiasi. Būti korumpuotu ar iš valstybės vogti darosi maždaug tas pats, kas rūkyti. Prieš 30 metų būdavo seksualu ir madinga, šiandien visi ant tokių pyksta, o ir patiems nesmagu bei gėda. Tad vis mažiau žmonių rūko, o vis daugiau valdžios atstovų gyvena tik iš atlyginimų. Kurie nebeatrodo įspūdingi.
Jei prieš kelis dešimtmečius vidutinis namų ūkis tarpusavyje pakalbėdavo, kad už ką tiems Seimo nariams tiek mokama ir kodėl vidutinis žmogus tiek mažai palyginus uždirba, šiandien situacija yra visiškai priešinga.
Jau seimo nariai viešojoje erdvėje klausinėja, kodėl telekomų, IT ar finansų sektoriuose dirbantys jaunuoliai gauna tokius didelius atlyginimus ir ar nereiktų jų daugiau apmokestinti. Tuo tarpu vidutinė didmiestyje gyvenanti šeima Kūčių vakarą, prisimindama Seimo narius, vienas kito klausia, kaip anie, už tokią algelę, tame Vilniuj išgyvena ir ar bent per šventes gali sau leisti yuzų nusipirkti, nueiti pabrunchinti ?
Paprastas Seimo narys, be darbo patirties, atlyginimo gauna vos 2000 eurų į rankas. Su visais priedais ir pareigybių koeficientais susidaro kiek daugiau. Tačiau bazinis atlyginimas tautos išrinktajam atstovui tiesiog absurdiškai mažas. Panašiai uždirbti tikisi maždaug 3-5 metų patirtį turintys jaunuoliai Lietuvos didmiesčiuose. Tuo tarpu Seimo narių padėjėjai į rankas gauna ~890 eurų. Tai yra tiek, kiek karjerą pradedantys darbuotojai, dirbantys paslaugų centre. Neretai trečio kurso studentai.
Ar nori visą dieną dirbti atsakingą ir įtemptą darbą aplinkoje, kurioje yra Gražulis, ar nori nusėsti šiltoje skandinaviškoje kėdėje su nemokamais vaisiais, kava, žaidimų konsolėmis ir smagia komanda?
Ne ką mažiau liūdna žiūrint į ministerijas. Pavyzdžiui, finansų ministerijos vadovas, vienas svarbiausių ir įtakingiausių žmonių Lietuvoje, nuo kurio labai tiesiogiai priklauso tiek mūsų, tiek ateities kartų gerovė, į rankas per mėnesį gauna 2915 eurų. Danske Bank Lietuvos karjeros puslapyje fondų paslaugų komandos vadovui (bent 3 metai patirties) siūloma iki 2600 eurų į rankas, neskaitant įvairių (finansinių ir kitų) priedų.
Vėl, jaunas žmogus turi paprastą pasirinkimą: arba eiti į banką, pradėti nuo kokių 900 į rankas (neskaičiuojant priedų) ir tikėtis padaryti normalią karjerą bei po 3-5 uždirbti 2000-4000, arba eiti į finansų ministeriją, pradėti nuo 1200 į rankas (be priedų) ir kažkada tapti finansų ministru bei gauti 2915 į rankas. Ką rinksitės?
Tiesa, kažkodėl viceministrai ir kancleriai gauna beveik 500 eurų daugiau, nei ministras finansų ministerijoje. Matyt, tam yra kažkokios geros priežastys, kurių niekas nežino. Tad, karjeros patarimas: jei eini į finansų ministeriją dirbti, reikia taikytis ne į ministro, o viceministro postą.
Finansų sektorius nėra išskirtinis atlyginimų dydžiu. Štai IT įmonė NFQ ieško vyresniojo debesijos inžinieriaus (senior cloud engineer) ir jam siūlo nuo 2400 iki 4200 į rankas. Visiems puikiai pažįstama Vinted duomenų mokslo komandos vadovui (team lead data science) siūlo nuo 2300 iki 3500 į rankas. Toje pačioje įmonėje galima įsidarbinti ir marketingo operacijų specialistu (marketing operations specialist) už 2100-3000 į rankas. Na, o jei traukia telekomai, Telia komandos vadovui, tiesa, IT srityje, siūlo nuo 1700 iki 2600 į rankas. Tai tik keli pavyzdžiai iš kelių įmonių. Jų yra žymiai daugiau.
Visose šiose pozicijose prie bazinio atlyginimo mokami įvairūs finansiniai ir ne finansiniai priedai, suteikiamos galimybės už įmonės pinigus mokytis, tobulėti, stažuotis. Yra komandiruotės, dažnai apmokamos kuro išlaidos, neretai pridedamas tarnybinis automobilis. Taip pat visose jose reikalaujama tik maždaug 5 metų patirties.
Tad 30 metų sulaukęs jaunuolis, gyvenantis Vilniuje, turi įvairiose srityse begalę galimybių uždirbti tiek, kiek ministras ar rimtesnis Seimo narys. Net nevertinant priedų, komandiruočių, nepiniginių papildomų naudų, kurias šiandien siūlo turbūt jau visos įmonės. Sritis ir darbo pasiūlymus, kur bent 5 metų patirtį turintys asmenys gali tikėtis 1500-2500 į rankas, neskaitant priedų, vardinti turbūt galima būtų amžinai. Nes kol spėtum išvardinti esamus pasiūlymus, dar tūkstantis naujų skelbimų įkristų.
Vienok smagu, kad jaunimas, be didesnio vargo, gali uždirbti vidutinį Vokietijos ar Suomijos atlyginimą, gyvendamas Lietuvoje. Tačiau graudu ir apgailėtina, kad svarbiausių Lietuvai institucijų darbuotojai, pasiekę visišką savo karjeros piką, turi finansinės grąžos už darbą pavydėti 35 metų jaunuoliams. Tokia situacija nėra gera ar tvari.
Negalime valstybinių įstaigų darbuotojams, jų vadovams, svarbiausias valdžios pareigas einantiems žmonėms mokėti juokingus atlyginimus ir tikėtis itin aukštos kokybės darbo, noro ir gebėjimo prisiimti atsakomybę. Lietuva nebėra sovietinio bloko ubagė su kreivu ir nekonkurencingu sovietiniu pseudo verslo palikimu. Esame normali, pilnai išsivysčiusi vakarų pasaulio ar Skandinavijos (kaip kam labiau patinka) valstybė. Tad ir elgtis su kiekvienam mūsų svarbiais asmenimis privalome atitinkamai.
Valstybinis sektorius turi būti konkurencingas. Idant į jį eitų ne tik patriotai valstybininkai arba tie, kurių niekur kitur neima, iš ko susidaro labai nuostabus ir žinoma produktyvus darbuotojų mišinys, tačiau ir ambicingas geros karjeros ir sotaus gyvenimo siekiantis jaunimas. Kuo didesnė dalis talentų keliauja į privatų sektorių, tuo valstybiniame turime didesnį chaosą. O talentai, vidutiniu atveju, keliauja ten, kur geresnės finansinės galimybės, malonesnė darbo aplinka.
Atlyginimai viešajame sektoriuje, įskaitant valdžią, turi augti. Jau ilgą laiką daug kalbama apie gydytojų, mokytojų, dėstytojų trūkumą. Šios viešojo sektoriaus tragedijos, dėmesio prasme, slėpė kitą didelę parako statinę – valdžios sektoriaus atlyginimų juokingumą. Tik laiko klausimas, kada ji sprogs. Kada jaunų motyvuotų patriotų atsidavimo ir energijos visiškai nebeužteks tingių vidutinybių nekompetencijai taisyti.
Populistai dažnai aiškina, kad Seimui ir valdžiai atlyginimus reikia mažinti. Todėl jie ir yra kvaili populistai, nes nesuvokia, kaip veikia valstybė. Arba tiesiog nori valstybei kenkti. Realybėje, gyvenant normalioje ekonomikoje, valstybinis sektorius privalo visuomet išlikti konkurencingas. O teisingi Lietuvos Banko, Ignitis ir kitų įstaigų, bandančių bent kiek racionaliau kompensuoti vadovų ir darbuotojų jėgas ir laiką skirtus darbui, pavyzdžiai turi būti vertinami tik teigiamai.
Žmonės nedirba iš idėjos. Žmonės dirba už pinigus. Iš idėjos dirbti gali tik kol turi už ką patogiai gyventi. Arba kol tik idėjas ir gali pasiūlyti (tai yra nieko).