Po daug kalbų, garso ir šviesų pagaliau išvydome amžiaus mokesčių reformą.
Tautvydas Marčiulaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors visiems aišku, jog iki ji taps ne tik pareiškimais skaidrėse, bet realiais įstatymais, aibė dalykų dar pasikeis, tačiau pirmus kontūrus, kas mūsų laukia, galime jau matyti. Tad pradėkime.

Pradėkime nuo to, nuo ko pradeda Vyriausybė. Tai yra nuo tikslų, vizijų ir strategijų (nebūtinai tokia eilės tvarka):

Pagrindinė problematika:

1) darbuotojas nemato darbdavio sumokėtos socialinio draudimo įmokų dalies;
2) darbo apmokestinimas nepakankamai konkurencingas, palyginti su regiono valstybėmis (Estija, Lenkija);
3) Tarptautinio valiutos fondo (TVF), EBPO, Lietuvos banko ir Valstybės kontrolės ekspertai paskelbtuose tyrimuose pažymi, kad Lietuvoje neišnaudotos galimybės biudžetą papildyti pajamomis iš ekonomikos augimo nestabdančių nekilnojamojo turto mokesčių;
4) socialinis draudimas patiria didelių išlaidų su draudimo įmokomis nesusietiems mokėjimams (bazinei pensijai).

Tad, kaip ir teigia ši Vyriausybės tinklapyje pateikta įžanga, vienas didžiausių planuojamų žingsnių yra darbuotojo ir darbdavio mokesčių apjungimas. Šis žingsnis yra sveikintinas, nes dabartinė sistema buvo paini ir dėl niekam nežinomų priežasčių tam tikrus mokesčius priskirdavo darbdaviui. Nors vienaip ar kitaip visus juos uždirbdavo darbuotojas.

Jau 2019 metais gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais per mėnesį, o gaunantiems 1,67 VDU atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį – va čia tai reforma, viskas dabar keisis, niekas neemigruos, Lietuva sutvarkyta! Penkiasdešimt eurų, seniukai! Nesigauna? Nu vat, nesigauna ir man. Šypsena minimaliai pati išsispaudžia.

Nors detalių vis dar nėra, tikėtina finansine prasme mokesčių apjungimas bus neutralus. Tai yra, jei šiandien uždirbate 1000 eurų į rankas, tai tiek ir uždirbsite po apjungimo. Tik pasikeis Jūsų atlyginimas ant popieriaus. Tačiau šis mažas žingsnis yra itin svarbus einant skaidrumo bei geresnio mokestinės sistemos suvokimo keliu. Už ką jam valio!

Kaip bebūtų, statyti jį į pirmą vietą ir vadinti viena pagrindinių problemų yra kiek stiproka. Nes čia labiau buhalterija, nei mokesčiai. Bet nėra taip jau blogai ta tvarkinga buhalterija.

Antras punktas jau yra įdomesnis. Darbo apmokestinimas tikrai nėra labai konkurencingas, daug kas mums taip jau sakė. Tačiau natūralus NPD didinimas, kuris būtų vykdytas ir be reformos (nes atlyginimai auga tikrai greitai), nėra jokia reforma.

Šiek tiek labiau reforma yra NPD taikymas iki 2.5 vidutinių darbo užmokesčių. Bet vėl, skaičiuojant ant pirštų, ką ir daro Vyriausybė savo pranešime, gaunasi įdomiai. Nes na pabandykit atsistoti prieš veidrodį ir garsiai, iškiliu, pilnu savimi pasididžiavimo tonu, nesijuokdami pasakyti:

Jau 2019 metais gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 eurais per mėnesį, o gaunantiems 1,67 VDU atlyginimas į rankas augs 55 eurais per mėnesį – va čia tai reforma, viskas dabar keisis, niekas neemigruos, Lietuva sutvarkyta! Penkiasdešimt eurų, seniukai!

Nesigauna? Nu vat, nesigauna ir man. Šypsena minimaliai pati išsispaudžia.

Bet penkiasdešimt eurų yra daugiau, nei nulis eurų. Tad sprendimas nėra blogas. Juo labiau, mūsų VDU visais įmanomais būdais būtina tempti prie Europos vidurkio. Todėl kiekvienas sprendimas į tą pusę nebūtinai yra blogas sprendimas. Tik jei visiems po penkiasdešimt įpilsim duosim, tai iš kur juos paimsim?

Panašu, iš trečio punkto. Paklausysime pagaliau TVF, EBPO, LB ir VK ekspertų bei pildysim biudžetą iš turto mokesčių. Na bent jau nekilnojamo. Todėl, būgnai ir fanfaros, apmokestinsime ne pirmą gyvenamąją vietą!

Kas vėl nėra blogai. Net visai gerai – turto mokestis yra visuotinai priimtas dalykas, kuris užtikrina gydytojų ir mokytojų atlyginimų augimą visame pasaulyje.

Tačiau su tokiu planu yra šiokių tokių spragų. Jei žmogus turi tris būstus, vieną sutuoktinį ir vieną vaiką, tai žmogus gali lengvai ir greitai pradėti turėti vieną būstą. Nemokestiniu sandoriu perleisti nekilnojamą turtą vaikui ar vyrui yra menka bei greit sprendžiama problema. Todėl nebus itin sunku šio mokesčio išvengti.

Tad vien iš čia nepavyks surinkti pakankamo kiekio pinigų, idant visiems išeitų išdalinti po penkiasdešimt eurų. Arba, kaip ne kartą sakė ministras – milijardą milijonui!

Dėl to bus taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kuris sieks nuo 21 iki 25 procentų. Ir čia jau yra kiek įdomiau. Nes būtent GPM tarifu yra apmokestinamos įvairios kapitalo pajamos – tai yra dividendai, vertybinių popierių prekyba ir kiti panašūs reikalai.

Todėl jei GPM bus taikomas universaliai pagal pajamas, galima sutikti su Vyriausybės trečiu punktu. Mokesčiai turtui ir kapitalui, kaip ir rekomendavo institucijos, tikrai didės. Taip pat didės ir mokesčiai individualią veiklą vykdantiems, patentininkams bei verslo liudijimų turėtojams. Nes šie žmonės taip pat privalo mokėti GPM nuo uždirbtų pinigų.

Tačiau praktiškai visi šie klausimai liks neatsakyti dar ilgai, nes Gyventojų Pajamų Įstatyme nėra taip jau sudėtinga įrašyti eilutę, kuri pavyzdžiui pajamoms iš dividendų arba iš individualios veiklos suteiks lengvatą. Tokiu atveju šis potencialus praplėtimas liks tik iki pirmojo plano teikimo dienos (šiandien) pamiršta užkamšyti skyle.

Vienaip ar kitaip, būtent ši vieta yra pati svarbiausia ir įdomiausia iš viso plano. Nes čia spręsis realūs dalykai ir dėl GPM didėjimo net 10 procentų gali keistis investiciniai sprendimai, įmonių registracija bei valdymas, kapitalo rinkų populiarumas, stoti investicinių fondų plėtra. Todėl būtent GPM klausimo sprendimas bent šiandien atrodo pačiu svarbiausiu.

Dar vienas įdomus momentas yra Sodros lubos. Iš vienos pusės Sodros lubos yra labai logiškas dalykas, tačiau iš kitos, jas įvedus, dažnai taikomi progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. Nes be progresyvaus GPM gauname iškreiptą situaciją.

Pavyzdžiui jei uždirbate 200 tūkstančių per metus ir šiandien turite mokėti 15 procentų GPM bei apytikriai 30 procentų Sodros, tai pirmiausia Jus Sodra turėtų ant rankų į darbą nešioti. Bet dabar ne apie tai.

Po reformos tokį atlyginimą gaunantis asmuo turės mokėti 25 procentus GPM, tačiau sumažėjusios Sodros įmokos, priklausomai nuo lubų, reikš, kad Sodros mokesčiai bus galimai sumažėję daugiau nei 10 procentų. Dėl ko efektyvus mokesčių tarifas žmogui, uždirbančiam 200 tūkstančių eurų, sumažės. Kas, filosofiškai žiūrint, nelabai sutampa su deklaruojamu planu padėti tiems, kas uždirba mažiausiai.

Galiausiai trumpai apie pensijas. Tiek daug pykčio, ginčų ir diskusijų susilaukęs objektas realiai išliko nepakitęs. Dabar mums įprasta 2+2+2 antros pakopos pensijų sistema – tai yra du mokam mes, du biudžetas, du Sodra, pakeista nebuvo.

Kadangi tiek biudžetui tiek Sodrai sumokame mes, tai ar 2+2+2, ar 2+0+4, ar 3+18-15 jokios įtakos nedaro. Svarbu galutinis skaičius, kuris yra 6. O šeši kaip buvo, taip ir lieka – iš kurios kišenės jie bus paimti, niekam skirtumo jokio nedaro. Tie pinigai vienaip ar kitaip bus nuskaičiuojami nuo atlyginimo iki jų pamatymo.

Iš esmės apie tuo mokesčių bei pensijų reforma kol kas ir baigiasi. Daug garso ir šviesų, visiems po penkiasdešimt, tačiau iš kur juos paimsime lieka neaišku. Kaip ir neaišku, kas iš esmės buvo reformuota, apart vietomis pakeistų dvejetų, buhalterinės operacijos supaprastinimo bei kosmetiškai progresyvaus GPM tarifo. Nes visos kol kas pristatytos reformos turi itin daug skambesio, kai jas vardini, tačiau kai lendi giliau, turinio ten mažai.

Sveikintini pensijų reformos reikalai yra keli. Pirmiausia, galimybė dažniau keisti savo pasirinkimus, išeiti 12 mėnesių atostogų. Taip pat neblogas reikalas yra privalomas kaupimas su galimybe išeiti, o ne atvirkščias variantas, kuomet kaupti pradedi tik pateikęs prašymą.

Gražus noras yra per pusę sumažinti pensijų fondų mokesčius. Dar puikesnė galimybė kaupti papildomai savanoriškai su papildomomis lengvatomis – kas šiaip jau labai panašu į trečią pakopą, bet tam tikra prasme gali būti geriau.

Labiausiai keista, jog nebuvo sutvarkyti anuitetų klausimai. Kuomet draudimo bendrovėms turime sumokėti po 30 ir daugiau procentų nuo viso gyvenimo santaupų, idant jie sugebėtų padaryti pastovias išmokas. Kas yra visiškai idiotiška ir neaišku kodėl nesutvarkyta.

Iš esmės apie tuo mokesčių bei pensijų reforma kol kas ir baigiasi. Daug garso ir šviesų, visiems po penkiasdešimt, tačiau iš kur juos paimsime lieka neaišku. Kaip ir neaišku, kas iš esmės buvo reformuota, apart vietomis pakeistų dvejetų, buhalterinės operacijos supaprastinimo bei kosmetiškai progresyvaus GPM tarifo. Nes visos kol kas pristatytos reformos turi itin daug skambesio, kai jas vardini, tačiau kai lendi giliau, turinio ten mažai.

Dėl to kiek liūdna. Tačiau ne taip, kaip dėl Vyriausybės reformų aprašyme esančio teiginio:
Gydytojo etato atlyginimo 20 proc. prieaugis sudaro apie 300 eurų (bruto), slaugytojo etato – apie 150 eurų (bruto). Dėl augančių atlyginimų medikai liks dirbti Lietuvoje.

Nes tai yra visiškai apgailėtina. Mūsų valdžia galvoja, kad trys šimtai eurų ant popieriaus ir visi gydytojai liks. O slaugytojai, dėl savo 150, turbūt iš vis dieną naktį šampaną gers. Tik atlyginimo į rankas augimo turbūt specialiai nerašė, neš šimtas penkiasdešimt eurų gydytojui ir septyniasdešimt slaugytojui jau nebeskamba taip, kad tie nebenorėtų niekada emigruoti.

P.S. akylesni turėjote pastebėti, jog įžangoje punktai buvo keturi, o čia aprašyti tik trys. Taip nutiko, nes autorius nuoširdžiai nesupranta, kas bandyta pasakyti ketvirtuoju.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jelcino nuotykiai Vašingtone: vien su apatiniais išėjo ieškoti picos (343)

Buvusių prezidentų Billo Clintono ir Boriso Jelcino santykiai buvo gana keisti. Buvo laikas, kai...

Treniruotei mažytę salę pasirinkęs Šaras – apie konfliktą su Spanouliu ir paskirtą teisėją specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (4)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai vėlų ketvirtadienio vakarą ruošėsi antrai Eurolygos...

Orai: po šilto penktadienio nebus taip malonu

Penktadienis šalyje bus pavasariškai šiltas ir saulėtas, visgi, savaitgalį temperatūra...

Gaisras Vilniuje - degė prie Spaudos rūmų esanti aukštoji mokykla (54)

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje gausios gelbėtojų pajėgos buvo sukeltos ant kojų. Žmonės...

Paskutinėmis PAO ir „Real“ mūšio sekundėmis įsižiebė konfliktas, kurio epicentre – Fernandezas skirta techninė, nesportinė ir diskvalifikacinė (9)

Ketvirtadienio vakarą Atėnuose įvykusioje antroje Eurolygos ketvirtfinalio dvikovoje vietos...

Auksinio smėlio paplūdimiais garsėjančiuose kraštuose apsilankę lietuviai: jautėmės kaip sąvartyne (80)

Dalindamasis įspūdžiais apie viešnagę Rytų Timore gavau pastabų, kad labai neigiamai atsiliepiu...

Odontologas įvardijo pagrindinę dantų netekimo priežastį: jos išvengti – labai paprasta (58)

Norėdami apibūdinti Lietuvos gyventojų odontologinę sveikatą, galėtume tiesiog pasakyti –...

Paskaičiavo, kiek Lietuvai kainuoja jos gyventojų įpročiai: skaičius įspūdingas (104)

Lietuvos ekonomikai šalies gyventojų fizinis pasyvumas kainuoja 1,5 mlrd. eurų per metus,...

Iš „meistriuko“ apsimokės imti kvitą – leis susigrąžinti mokesčius (201)

Nuo 2019 metų oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas...

Po vestuvių viskas ėmė byrėti – dabar sutuoktinis aiškina apie taupymą (49)

Esu nusivylusi lietuviais vyrais. Siūlau visiems skaitantiems susimąstyti...