aA
Kiekvienas savo valstybės pilietis turi teisę jaustis saugus, nepatirti smurto ir nebūti diskriminuojamas. Deja, šiandieninis Europos Sąjungos biurokratinis aparatas leidžia nepagrįstai išskirti kažkurią grupę ir, prisidengdamas kilniais tikslais bei „lygybės“ ideologija, manipuliuoja sociologinių tyrimų duomenimis.
Tomas Taškauskas, R. Buroko nuotr.
Tomas Taškauskas, R. Buroko nuotr.

Gegužės 17 d., minint tarptautinę kovos prieš homofobiją dieną, Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūra (PTA) paskelbė 2012 m. balandžio-birželio mėnesiais internetu atliktos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenės apklausos rezultatus.

Apklausus daugiau nei 93 tūkst. LGBT bendruomenės narių, išsiaiškinta, esą Europoje tvyro diskriminacija ir LGBT asmenų izoliacija bei smurtas prieš juos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos homoseksualai diskriminuojami labiausiai Europoje.

Nors tyrimo iniciatoriai pripažįsta, kad gauti duomenys ir nerodo visų LGBT asmenų padėties ES, bet teigia, kad dėl didelio apklausos dalyvių skaičiaus, tyrimas gali būti laikomas reprezentatyviu. Ar tikrai?

European Dignity Watch (EDW) stebėtojų teigimu, šios apklausos rezultatai kvepia falsifikacija, nes 370 tūkst. eurų kainavęs tyrimas yra politizuotas ir nemoksliškas. Tyrimu siekiama ne objektyviai ištirti egzistuojančią situaciją, o manipuliuoti viešąja nuomone, pristatant mažos aktyvistų grupelės įsitikinimus kaip socialinius reiškinius.

Faktų atskleisti neįpareigojanti apklausa parodo, kaip LGTB bendruomenės nariai jaučiasi, o ne ką jie iš tiesų patyrė. Kiti tyrėjai, nagrinėdami diskriminacijos reiškinį visuomenėje, taiko adekvatesnius metodus.
Tomas Taškauskas

Vertinant apklausos reprezentatyvumą, verta atkreipti dėmesį į keletą faktų. Apklausa buvo anoniminė ir vyko internetu, suteikiant galimybė užpildyti klausimyną naudojantis tuo pačiu IP adresu. Kaip teigia tyrimo organizatoriai, tokiu būdu siekta apsaugoti apklausos dalyvių teisę į privatumą. Be to, suteikta galimybė užpildyti apklausos anketą nesinaudojant asmeniniu kompiuteriu, pvz., interneto kavinėse. Vis dėlto tai reiškia, kad apklausos rezultatai gali būti gerokai iškreipti, nes kiekvienas tyrimo dalyvis galėjo užpildyti apklausos anketą kad ir keliasdešimt kartų.

Tyrimo objektyvumą abejotiną daro ir tai, kad apklausoje dalyvavo tik lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenės nariai, todėl nėra galimybės palyginti jų turimą situacijos įsivaizdavimą su kitų visuomenės atstovų nuomone. Visi ir taip žino, kad LGBT bendruomenės nariai dažnai save suvokia kaip diskriminacijos aukas, tad ar vertėjo išleisti krūvą pinigų tai aiškinantis? O turint galvoje, kad tyrimo klausimyną sudarė net 50 klausimų, jį pildantys turėjo būti gana motyvuoti parodyti, jog yra diskriminuojami. Ar nebūtų daug įdomiau sužinoti, kaip į LGBT bendruomenės narių diskriminaciją žiūri kiti visuomenės nariai (pvz., buvę homoseksualai, kuriuos pati LGBT bendruomenė dažnai ignoruoja), ar jie vertina tai kaip realų faktą, ar kaip niekuo nepagrįstą mažos grupės spaudimą siekiant ypatingų teisių ir privilegijų?

Svarbu ir tai, kad PTA užsakytos apklausos rezultatai atskleidžia daugiau kaip 93 000 į klausimyno klausimus atsakiusių žmonių diskriminacijos patirtį (ar tiksliau, įsivaizdavimą), o ne faktus. Kitaip tariant, faktų atskleisti neįpareigojanti apklausa parodo, kaip LGTB bendruomenės nariai jaučiasi, o ne ką jie iš tiesų patyrė. Kiti tyrėjai, nagrinėdami diskriminacijos reiškinį visuomenėje, taiko adekvatesnius metodus. Pvz., Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis stebėtojai (Observatory on Intolerance and Discrimination against Christians), neseniai paskelbė 2011 m. ataskaitą, kurioje minima daugiau nei 600 atvejų, kai krikščionys tapo diskriminacijos, priekabiavimo arba smurto aukomis. Kiekvienu atveju ataskaitoje minimas konkretus laikas, vieta ir pagrindiniai faktai. Tai daro nukentėjusiųjų tvirtinimus įtikimus ir patikrinamus.

Galiausiai, apklausos patikimumu abejoti verčia ir tai, kad jos dalyviams pateikti uždari klausimai, su jau suformuotais atsakymais. Toks metodologinis sprendimas neleidžia tyrime dalyvaujantiems asmenims išsakyti, ką jie galvoja ir kaip norėtų keisti esamą situaciją, bet pastūmėja pasirinkti PTA siūlomas teisėkūros ir politikos priemones. Pavyzdžiui, buvo klausiama „Kas pagerintų jūsų kaip lesbietės, gėjaus, biseksualo gyvenimą jūsų šalyje?“ Pasiūlyti tokie atsakymų variantai: 1. Politika, nukreipta prieš homoseksualių asmenų diskriminaciją darbo vietoje. 2. Priemonių, skatinančių gerbti lesbietes, gėjus ir biseksualus, įgyvendinimas mokyklose. 3. Viešų asmenų, politikų, verslininkų, sportininkų ir t. t., atvirai išsakyta parama lesbietėms, gėjams, biseksualams. Prie siūlomo atsakymo varianto galima pasirinkti skalėje nuo visiškai pritariu iki visiškai nepritariu. Kaip teigia EDW apžvalgininkai, toks uždarų klausimų formulavimas suteikia galimybę PTA, cituojant tyrimo rezultatus, kreipti ES politiką norima linkme, nors nėra paaiškinama, kokios konkrečios priemonės slepiasi po siūlomais atsakymo variantais. Toks politikos formavimas peržengia PTA kompetencijos ribas.

Kaip spręsti diskriminacijos, smurto ir patyčių problemas, su kuriomis susiduria ne tik homoseksualai, bet ir kiti visuomenės nariai? Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių teisinė sistema ir taip draudžia prievartą bei diskriminaciją. Ne tik prieš LGBT bendruomenės narius, bet prieš visus valstybės piliečius. Ar nereikėtų pirmiausiai užtikrinti, kad esami įstatymai veiktų, o ne bandyti įvairiomis priemonėmis vienos grupės interesus iškelti aukščiau likusios visuomenės ir pristatyti juos tarsi turinčius daugiau teisių?

Autorius yra „Kataliko balso“ atstovas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimašius apie vaivorykščių karus: būna, kad pavagia kažkam dviratį, bet tai nereiškia, kad mes esame vagių tauta (89)

Po poros nepavykusių bandymų Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius dar kartą pabrėžia, kad...

Koronaviruso pažinimo kelyje – netikėtas posūkis: stebisi net virusologai (29)

Daugiausiai pasaulyje gyventojų paskiepijusioje šalyje daugėja infekcijos atvejų, tad mokslininkai...

Palangoje poilsiaujanti kauniečių šeimynėlė: savaitgaliui atsidėjome 500 eurų, bet jau matome, kad neužteks (497)

Dar vienas savaitgalis, kai vasaros sostine vadinamas kurortas Palanga banguoja nuo žmonių minios:...

Rimvydas Valatka. Juokingi politikai (26)

Prieš kelis mėnesius komikas O. Šurajevas, apsimetęs Rusijos portalo žurnalistu, paskambino...

Euro 2020: anglai švaistė progas, bet vis tiek įveikė pasaulio vicečempionus (69)

Sekmadienio popietę legendiniame Londono „Wembley“ stadione buvo žaidžiamos centrinės Europos...

23-jų „TikTok“ žvaigždė susitikinėja 60-mete: troliai juokiasi iš jos išvaizdos, bet aš ją myliu (16)

Pora, kurią skiria 37 metų skirtumas, gynė savo santykius, kai socialinėje žiniasklaidoje...

Po pasaulį sukrėtusios Danijos dramos – atkovėpis, bet herojai neliks pamiršti patyrė širdies smūgį (51)

Danijos rinktinės žvaigždė Christianas Eriksenas , dėl kurio gyvybės šeštadienio vakarą...

Po pandemijos lietuviai užplūdo psichoterapeutų kabinetus: vienas nusiskundimas – itin dažnas (9)

Šalį sukausčius pandemijai, dažnas Lietuvos gyventojas ėmė jausti nerimą. „Spinter“ dusyk...

Kaune automobilis pakibo ant metalinio eismo juostų atitvaro (7)

Kaune vairuotojui nepavykus suvaldyti automobilio, šis atsidūrė ant metalinio atitvaro, skiriančio...