Kiekvienas savo valstybės pilietis turi teisę jaustis saugus, nepatirti smurto ir nebūti diskriminuojamas. Deja, šiandieninis Europos Sąjungos biurokratinis aparatas leidžia nepagrįstai išskirti kažkurią grupę ir, prisidengdamas kilniais tikslais bei „lygybės“ ideologija, manipuliuoja sociologinių tyrimų duomenimis.
Tomas Taškauskas, R. Buroko nuotr.

Gegužės 17 d., minint tarptautinę kovos prieš homofobiją dieną, Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūra (PTA) paskelbė 2012 m. balandžio-birželio mėnesiais internetu atliktos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenės apklausos rezultatus.

Apklausus daugiau nei 93 tūkst. LGBT bendruomenės narių, išsiaiškinta, esą Europoje tvyro diskriminacija ir LGBT asmenų izoliacija bei smurtas prieš juos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos homoseksualai diskriminuojami labiausiai Europoje.

Nors tyrimo iniciatoriai pripažįsta, kad gauti duomenys ir nerodo visų LGBT asmenų padėties ES, bet teigia, kad dėl didelio apklausos dalyvių skaičiaus, tyrimas gali būti laikomas reprezentatyviu. Ar tikrai?

European Dignity Watch (EDW) stebėtojų teigimu, šios apklausos rezultatai kvepia falsifikacija, nes 370 tūkst. eurų kainavęs tyrimas yra politizuotas ir nemoksliškas. Tyrimu siekiama ne objektyviai ištirti egzistuojančią situaciją, o manipuliuoti viešąja nuomone, pristatant mažos aktyvistų grupelės įsitikinimus kaip socialinius reiškinius.

Faktų atskleisti neįpareigojanti apklausa parodo, kaip LGTB bendruomenės nariai jaučiasi, o ne ką jie iš tiesų patyrė. Kiti tyrėjai, nagrinėdami diskriminacijos reiškinį visuomenėje, taiko adekvatesnius metodus.
Tomas Taškauskas

Vertinant apklausos reprezentatyvumą, verta atkreipti dėmesį į keletą faktų. Apklausa buvo anoniminė ir vyko internetu, suteikiant galimybė užpildyti klausimyną naudojantis tuo pačiu IP adresu. Kaip teigia tyrimo organizatoriai, tokiu būdu siekta apsaugoti apklausos dalyvių teisę į privatumą. Be to, suteikta galimybė užpildyti apklausos anketą nesinaudojant asmeniniu kompiuteriu, pvz., interneto kavinėse. Vis dėlto tai reiškia, kad apklausos rezultatai gali būti gerokai iškreipti, nes kiekvienas tyrimo dalyvis galėjo užpildyti apklausos anketą kad ir keliasdešimt kartų.

Tyrimo objektyvumą abejotiną daro ir tai, kad apklausoje dalyvavo tik lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) bendruomenės nariai, todėl nėra galimybės palyginti jų turimą situacijos įsivaizdavimą su kitų visuomenės atstovų nuomone. Visi ir taip žino, kad LGBT bendruomenės nariai dažnai save suvokia kaip diskriminacijos aukas, tad ar vertėjo išleisti krūvą pinigų tai aiškinantis? O turint galvoje, kad tyrimo klausimyną sudarė net 50 klausimų, jį pildantys turėjo būti gana motyvuoti parodyti, jog yra diskriminuojami. Ar nebūtų daug įdomiau sužinoti, kaip į LGBT bendruomenės narių diskriminaciją žiūri kiti visuomenės nariai (pvz., buvę homoseksualai, kuriuos pati LGBT bendruomenė dažnai ignoruoja), ar jie vertina tai kaip realų faktą, ar kaip niekuo nepagrįstą mažos grupės spaudimą siekiant ypatingų teisių ir privilegijų?

Svarbu ir tai, kad PTA užsakytos apklausos rezultatai atskleidžia daugiau kaip 93 000 į klausimyno klausimus atsakiusių žmonių diskriminacijos patirtį (ar tiksliau, įsivaizdavimą), o ne faktus. Kitaip tariant, faktų atskleisti neįpareigojanti apklausa parodo, kaip LGTB bendruomenės nariai jaučiasi, o ne ką jie iš tiesų patyrė. Kiti tyrėjai, nagrinėdami diskriminacijos reiškinį visuomenėje, taiko adekvatesnius metodus. Pvz., Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis stebėtojai (Observatory on Intolerance and Discrimination against Christians), neseniai paskelbė 2011 m. ataskaitą, kurioje minima daugiau nei 600 atvejų, kai krikščionys tapo diskriminacijos, priekabiavimo arba smurto aukomis. Kiekvienu atveju ataskaitoje minimas konkretus laikas, vieta ir pagrindiniai faktai. Tai daro nukentėjusiųjų tvirtinimus įtikimus ir patikrinamus.

Galiausiai, apklausos patikimumu abejoti verčia ir tai, kad jos dalyviams pateikti uždari klausimai, su jau suformuotais atsakymais. Toks metodologinis sprendimas neleidžia tyrime dalyvaujantiems asmenims išsakyti, ką jie galvoja ir kaip norėtų keisti esamą situaciją, bet pastūmėja pasirinkti PTA siūlomas teisėkūros ir politikos priemones. Pavyzdžiui, buvo klausiama „Kas pagerintų jūsų kaip lesbietės, gėjaus, biseksualo gyvenimą jūsų šalyje?“ Pasiūlyti tokie atsakymų variantai: 1. Politika, nukreipta prieš homoseksualių asmenų diskriminaciją darbo vietoje. 2. Priemonių, skatinančių gerbti lesbietes, gėjus ir biseksualus, įgyvendinimas mokyklose. 3. Viešų asmenų, politikų, verslininkų, sportininkų ir t. t., atvirai išsakyta parama lesbietėms, gėjams, biseksualams. Prie siūlomo atsakymo varianto galima pasirinkti skalėje nuo visiškai pritariu iki visiškai nepritariu. Kaip teigia EDW apžvalgininkai, toks uždarų klausimų formulavimas suteikia galimybę PTA, cituojant tyrimo rezultatus, kreipti ES politiką norima linkme, nors nėra paaiškinama, kokios konkrečios priemonės slepiasi po siūlomais atsakymo variantais. Toks politikos formavimas peržengia PTA kompetencijos ribas.

Kaip spręsti diskriminacijos, smurto ir patyčių problemas, su kuriomis susiduria ne tik homoseksualai, bet ir kiti visuomenės nariai? Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių teisinė sistema ir taip draudžia prievartą bei diskriminaciją. Ne tik prieš LGBT bendruomenės narius, bet prieš visus valstybės piliečius. Ar nereikėtų pirmiausiai užtikrinti, kad esami įstatymai veiktų, o ne bandyti įvairiomis priemonėmis vienos grupės interesus iškelti aukščiau likusios visuomenės ir pristatyti juos tarsi turinčius daugiau teisių?

Autorius yra „Kataliko balso“ atstovas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (92)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (90)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Orai tradicijų nelaužys – per Jonines bus vėsu ir šlapia (6)

Šventinis savaitgalis gražiais ir saulėtais orais nelepins, šilta taip pat nebus. Šalyje vyraus...

Ji turėjo gimti mirusi: sukrečianti po aborto išgyvenusios naujagimės istorija (76)

Kai Melissai Ohden suėjo 14 metų, ji sužinojo šokiruojančią tiesą – jos motina nutraukė...

Papiktino 100 eurų reikalavimas už staliuko rezervaciją: gal nevaidinkite čia Niujorko ar Londono (163)

Bent kartą gyvenime kavinėje ar restorane daug kam tenka rezervuoti staliuką kokiam nors...

Apie svarbią organizmui medžiagą žino ne visi: trūkumas vargina, bet jį pastebėti sunku (11)

Galbūt apie tai nesusimąstėte, tačiau priežastis, kodėl jums norisi saldumynų, esate pavargę...

Sinoptikai neišgąsdino: Palangoje – būriai poilsiautojų ne tik iš Lietuvos (34)

Ketvirtadienio vakarą lietaus nuplautoje Palangoje buvo galima sutikti vos vieną kitą praeivį,...

Šveicarai atsitiesė po šalto dušo ir paguldė ant menčių Serbiją (131)

Penktadienio vakarą Kaliningrade vykusiose paskutinėse pasaulio futbolo čempionato E grupės...

Po veidmainiškų Gražulio išvedžiojimų – kandūs internautų kirčiai (841)

Po to, kai Seimo narys Petras Gražulis prisipažino su palangiške Birute Navickaite susilaukęs...

Sunku užgniaužti pavydą: mokykla Danijoje sukels tikrą perversmą (36)

Žvelgdami atgal į savo vaikystę, tikriausiai prisimename, kad daugiausia patirties mums pavyko...