Leonidas Donskis, būdamas intelektualus gurmanas, parodė pavyzdį, kaip galima derinti meilę menui ir mokslui. Jo mokslinę veiklą lydėjo mėgavimasis teatru, tapyba bei grožine literatūra. Tą mėgavimąsi Leonidas perteikdavo per konkrečias asmenybes, pasakodamas jų gyvenimo istorijas, o neretai ir paimdamas gitarą į rankas. Jo eseistikoje knibžda vardų ir pavardžių gausybė, liudijanti plačius erudicijos horizontus.

Nors mudviejų akademinę bičiulystę paveikė skirtingos nuostatos kai kuriais politiniais klausimais, kurie kintančioje Europoje neišvengiami, vis dėlto išliko ir niekada nekito bendros simpatijos tokiems akademikams ir viešiesiems intelektualams kaip Zygmuntas Baumanas ar Vladimiras Tismaneanu. Leonido dėka Z. Baumanas tapo akademine dovana.

Be to, išliko bendra meilė kosmopolitinei Europos dvasiai, pradedant šiandieniniu Amsterdamu ir baigiant praeitin nugrimzdusiu tarpukario Kaunu, kuriame VDU Filosofijos katedroje dėstė Suomijos profesorius Vosylius Sezemanas. Donskis prisimindavo ne tik šį filosofą, bet ir jo bohemiškąjį sūnėną, romano „Sudužo“ autorių Henrį Parlandą, kuris, beje, apsigyvenęs Kaune pas dėdę Sezemaną, žavėjosi Kauno žydų teatru kaip modernesniu už Helsinkio. Šias suomių pavardes Leonidas dažnai kartodavo. Juk jis buvo Suomijos Garbės konsulas Kaune!

Visuomet liksiu dėkingas šiai asmenybei už iniciatyvą integruoti mane į VDU akademinį gyvenimą. Leonidas Donskis atgaivino akademinį gyvenimą, anuometinėje konservatyvioje Filosofijos katedroje įskeldamas naujas politinės filosofijos kibirkštis, po to įsteigdamas Socialinės ir politinės teorijos katedrą savo mokiniams.
Tomas Kavaliauskas

Taip pat liksiu jam dėkingas už tai, kad supažindino mane su Suomijos filosofu Olli Loukola, padėjusiu parengti disertaciją. Giliai simboliška, kad pati disertacija buvo ginama jau minėto suomių filosofo Vosyliaus Sezemano vardu pavadintoje auditorijoje, kurią įkūrė taip pat L. Donskis, skatinamas suomiškų simpatijų. Neatsitiktinai L. Donskis savo antrąją disertaciją apsigynė Helsinkyje, palikdamas įspūdį tarptautinei bendruomenei. Ir visa tai – greta jo sportinės meilės olandų futbolininkams ir kultūrinės meilės olandų tapybai.

Šiandien mus palikęs suomiškas ir olandiškas Leonidas Donskis mokėjo prancūzų ir italų kalbas, mėgavosi šių šalių kultūriniu pasauliu. Sužavėjęs Bolonijos universiteto studentus, jis taip pat tapo itališku Donskiu. Neatsitiktinai jo knyga „99 Baltijos istorijos“ išversta į italų kalbą, o daugybė kitų išverstos į ukrainiečių, vokiečių, anglų kalbas.

Jo pokalbių knyga su Z. Baumanu „Moral Blindness“, parašyta anglų kalba, verčiama į portugalų. Bet Leonidas Vilniaus knygų mugėje yra padeklamavęs ir mūsų Kristijoną Donelaitį!

Taigi netekome ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūrinio gurmano bei akademinio erudito plačiąja prasme.