aA
Lietuvoje iki užkimimo diskutuojant, kas – balanos gadynė ar neįperkama elektra – laukia uždarius Ignalinos atominę elektrinę (AE) ir kaip išsigelbėjimo laukiant elektros jungčių su Lenkija bei Švedija, vėjo energetikos šalininkas Lietuvos ateitį mato be atominės jėgainės, ir be elektros jungčių.
Lietuvai nereikia statyti naujos atominės elektrinės, o atsigręžus į atsinaujinančius išteklius jau iki 2015 metų daugiau nei pusę reikiamos elektros būtų galima pasigaminti iš vėjo. Taip mano inžinierius elektronikas, filosofijos mokslų daktaras, sociologas ir Vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.

Jis, tradicines energijos rūšis vadindamas „pragaro energetika", prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį apskritai bus uždrausta atominė energija.

DELFI su S. Paulausku kalbasi apie „dangaus energetiką" ir Lietuvos galimybes.

AE saugumo neužtikrintų

– Jūs tvirtinate, kad Lietuvai nereikia statyti AE, kodėl?

– Jeigu žiūrėtume į 2010-2020 m. laikotarpį, mes sėdime ant nuogo ledo. AE neturi nieko bendra su energetiniu saugumu, kadangi ji bus pastatyta, jeigu apskritai bus, po 2020 m. Elektros tinklų sujungimai, pagal realistines prognozes, bus po 2020-2025 m.

Taigi, šie projektai neturi nieko bendra su Lietuvos gyventojų aprūpinimu elektros energija uždarius AE, nes 2010-2020 metais nebus nei tinklų, nei naujos AE.

Realus šaltinis, į kurį šiuo metu orientuojamasi, yra rusiškos dujos. Tačiau pačios dujos yra didžiulė problema, pirmiausiai todėl, kad neišpasakytai didėja jų kaina. Niekas negali pasakyti, kokia ji bus po kelerių metų.

Antra, dujos nėra mūsų, jų pasiekiamumas nenuspėjamas. Mes dabar kaip baudžiauninkai, nuo seno pagal sovietinius ryšius reikalaujame, kad mums rusai būtinai duotų dujų, naftos. Niekas niekam neturi duoti, tai yra jų turtas. Ir jie su turtu gali elgtis, kaip nori.

Dar galime nusipirkti rusiškos elektros, tik klausimas, kokia kaina jie pardavinės. Jeigu ir toliau mes jiems „špygas" rodysime, jeigu ir toliau konfliktuosime, tai nieko gero nereikia laukti.

Rytų energija mums yra nepriimtina, nes jie ją duodami iškart ima mums laužyti rankas.

Vėjo yra pakankamai

– Jūs tvirtinate, kad Lietuva gali užsitikrinti pakankamai elektros iš vėjo?

– Taip. Kol vyravo atominė energija, buvo sakoma, kad vietinių išteklių mes neturime. Buvo sakoma, kad vėjo Lietuvoje nėra. Mes radom, pasirodo, kad vėjo, kaip ir pas danus, taip ir pas mus yra. Mes turime didelius saulės energijos išteklius, visi tyrimai tai rodo.

Turime ir vandens. Kažkas padarė kiaulystę hidroenergetikai, uždraudė naujas hidroelektrines statyti. Beprasmiškai, nes yra vietų, kur dar galima plėtoti hidroenergetiką.

Yra didžiulės biokuro energetikos galimybės, galima ir atliekas deginti. Pas mus yra daug sąvartynų, kur metanas natūraliai gaminasi, jį galima panaudoti elektrai gaminti.

Šiuo metu kaip tik rengiamas projektas prie Klaipėdos, Kalotės sąvartyne, kur ketinama pastatyti 1 megavato vėjo elektrinę ir šalia 1 megavato biokuro jėgainę. Jos elektra aprūpins 400 šeimų.

Taip pat mes turime geoterminę energiją. Po visa vakarine Lietuvos dalimi, o mokslininkai sako, kad ir po visa Lietuva, kilometro ir daugiau gyliuose yra karštas vanduo. Jo temperatūra siekia ir 150, ir 200 laipsnių. Šitą vandenį mes galime panaudoti šildymui.

Kadangi buvo AE ir buvo laikoma, kad elektra yra pigi, aišku, niekas į atsinaujinančią energetiką neinvestavo.

Apskritai pasaulyje vyksta energetikos revoliucija. Jos esmė – atsisakoma energetikos, kuri kenkia aplinkai, lemia klimato kaitą, blogina žmonių sveikatą. Aš šią energetiką pavadinau „pragaro energetika". Visos globalinės tendencijos rodo, kad ši energetika yra išeinanti.

Siekiama leidimo pirkti už savikainą

– Bet juk atsinaujinanti energija šiuo metu yra gerokai brangesnė nei tradiciškai išgaunama ir reikalauja milžiniškų investicijų?

– AE pagaminta kilovatvalandė yra pigi, nes dabar į jos sąnaudas įskaičiuojamas tik kuras ir eksploatacinės sąnaudos, o likusios sąnaudos, susijusios su atominės uždarymu, atliekų saugojimu, socialinių programų įgyvendinimu, yra išskaidytos ir neįskaičiuojamos į elektros kainą. Vienas mokslininkas paskaičiavo, kad pridėjus visas sąnaudas, susijusias su elektros pagaminimu AE, kaina būtų 72 ct/kWh.

Viso pasaulio energetikai žino, kad tradicinė energetika laikoma pigia, nes skaičiuojamos tik tiesioginės sąnaudos, o į vėjo elektrą įtraukiamos visos sąnaudos. Šiandien pagaminti 1 kWh iš vėjo kainuoja 17,3 ct.

Techniniai įrengimai visur kainuoja maždaug vienodai, nes tai yra metalas, betonas, tik vėjo energetikoje vėjas nieko nekainuoja, o atominėje – uraną reikia pirkti. Taigi, akivaizdžiai atominė yra brangesnė, jau nekalbant apie tai, kad yra pavojų ir avarijų tikimybė.

Kita vertus, visiškai nauja technologija yra orientuota į elitą ir yra parduodama „grietinėlė nugriebimo principu" – iš pradžių padidinta kaina. Šiuo metu šis efektas veikia, bet plėtojantis vėjo elektrinių pramonei kaina mažės.

Tačiau į brangumą reikia žiūrėti per vartotoją. Aš esu vartotojas, pasistačiau vėjo elektrinę, pasigaminau elektrą po 17,3 ct/kWh, o iš tinklų, uždarius AE, aš turėsiu pirkti po 80-90 ct/kWh. Ar tai man naudinga?

– Tačiau dabar savo pagaminamos elektros iš vėjo už savikainą negalima naudoti, ją privaloma visą parduoti tinklams.

– Tiesa, dabar negalima, tokia politika yra naudinga skirstomiesiems tinklams. Mes turime imtis žingsnių, kad pasigaminusiems elektrą būtų leidžiama ją suvartoti už savikainą. Tai yra normali praktika, naudojama visame pasaulyje.

Reikia valstybės paramos

– Galbūt galite įvardyti, ko reikėtų, kad būtų galima plėtoti vėjo energetiką ir kiek vėjas galėtų pagaminti Lietuvai reikalingo kiekio elektros?

– Šiuo metu egzistuojanti atsinaujinančios energetikos skatinimo tvarka iš tikrųjų yra stabdymo tvarka. Tai yra apynasris.

Pirmiausiai reikia nuimti bet kokį „skatinimą".

Antra, panaikinti apribojimą statyti iki 250 kilovatų galios vėjo elektrines. Tai yra labai maža galia, be to, tokių elektrinių jau beveik negaminama, nes jos yra per mažos ir gerokai efektyviau naudoti didesnės galios elektrines.

Trečia, šiuo metu, kad ant lauko pastatytum stulpą – vėjo elektrinę – toje vietoje reikia pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į komercinę. Jeigu nebūtų reikalaujama keisti žemės paskirtį, nereikėtų rengti detaliojo plano, jei jo nereikėtų, tada vėjo elektrinių įrengimas užtruktų 2-3 mėnesius. Dabar projektai vyksta po 3-5 metus, kol yra nublizginami visi slenksčiai savivaldybėse ir kol yra praeinama per kiekvieno valdininko kišenę.

Niekur pasaulyje taip nėra.

Ketvirta, kad būtų įdiegtas 1 kilovato galingumas, reikia 1200 eurų, taigi 1000 kilovatų galingumo elektrinei reikia jau 1,2 mln. eurų. Vis dėlto, tokie pinigai nesimėto, valstybė galėtų remti šias investicijas.

Pavyzdžiui, Danijoje valstybė remia trečdalį šių investicijų. Didžiojoje Britanijoje ir JAV parama – po 50 proc. investicijų vėjo ir saulės jėgainėms.

Taip pat būtų galima atsukti bent dalį europinių fondų pinigų į atsinaujinančią energetiką, ne tik į tradicinę.

Mes norėtumėme išspręsti energetikos problemą ir siekti, kad po vėjo elektrinę pasistatytų kiekviena kaimo bendruomenė, o jų Lietuvoje yra 700. Reikiamą kiekį jie galėtų sunaudoti patys už savikainą, o likusią parduotų ir už gautus pinigus galėtų spręsti ūkinius klausimus, gerinti infrastruktūrą, kuri kaimuose yra apleista.

Mano tikslas – orientuoti savivaldą, kad ši apsirūpintų atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Juk uždarius AE kaimo žmonės bus pažeidžiamiausi. Belsimės į visų institucijų duris ir sieksime leidimo pasigamintą energiją sunaudoti už savikainą, o ne priverstinai ją parduoti tinklams ir po to iš jų pirkti brangiai.

Nuėmus visus suvaržymus būtų galima pasiekti, kad Lietuva 2010 metų pradžioje 7-8 proc. sunaudojamos elektros pasigamintų iš vėjo. Šiuo metu iš vėjo gaminama 0,5 proc., o iki 2015 metų, pastačius vėjo elektrinių jūroje, apie 60 proc. reikiamos elektros Lietuvoje galėtumėme gamintis iš vėjo.

Mano namas – mano elektra

– Jūs piešiate niūrią ateitį atominei energetikai?

– Pagal mano prognozes, atominė energetika bus uždrausta per ateinantį dešimtmetį, o bet kokio kuro deginimas iki 2020 metų. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra surinkta 600 tūkst. gyventojų parašų prašant uždrausti branduolinę energetiką.

Švedija ir Vokietija savo AE numatė uždaryti 2020 metais. Branduolinė energetika nepasiteisino, nes negarantuoja 100 proc. saugumo ir ateities kartoms paliekamos radioaktyvios atliekos.

Senųjų technologijų atstovai gyvena iš jų, todėl jiems visiškai nesinori įsileisti naujų technologijų, kadangi jiems tai reikštų tam tikrą gyvenimo pablogėjimą. Todėl siekiama išsaugoti centralizuotą elektros voratinklį. Žinote, kad 82 proc. elektros kainos mes mokame už tinklų paslaugas?

Globalios energetikos tendencijos rodo, kad ateitis priklauso decentralizuotai arba paskirstytai energetikai, kuriai brangūs elektros tinklai nereikalingi. Jau dabar yra statomi namai, kuriuose ant sienų ir langų tiesiog stiklo paketuose įrengiamos saulės baterijos. Ant stogo – vėjo malūnėlis. Palėpėje – vandenilio kuro kasetė. 220V elektros tinklas ir visa namų elektros įranga pertvarkoma į 6V vidaus tinklą. Ir kam tiek brangiai mokėti ir būti priklausomais nuo kažkokių ambicingų ir nepatogių elektros tiekėjų? Kiekvienas norime ir galime tapti laisvi ir nepriklausomi. Tik pasisukime veidu į pažangią dangaus energetiką.

2006 metais atlikto „Eurobarometro" tyrimo duomenimis, lietuviai teigiamiausiai pasisako už vėjo energiją – 73 proc. pritaria jos plėtrai, antroje vietoje pagal palankumą yra saulės energetika – 71 proc. palaikančiųjų, tuo tarpu mažiausią palaikymą – 37 proc. pritariančiųjų – turėjo atominė energija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gaisras pasiglemžė 3 mažamečius auginančios šeimos namus: paviešintos 5-mečio nuotraukos abejingų nepalieka (5)

„Sūnaus sveikata geresnė negu buvo ir kasdien po mažą žingsniuką gerėja, bet būklė...

STT: pas korupcija įtariamus teisėjus per kratas rasta 200 tūkst. eurų grynųjų (431)

Specialiųjų tyrimų tarnyba penktadienį pranešė, kad pas korupcija įtariamus teisėjus per...

Marčiulionį ir Kauno eglutės kūrėją į Europos parlamentą siūlantis Karbauskis: dabar bus puolimas papildyta (230)

Penktadienio popietę į Tarybos susirinkimą susirinkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Albinas Januška - apie šūdmalą, melą politikoje ir Karbauskio herojų (288)

Knygų mugėje per diskusiją iš įtakingo buvusio diplomato, signataro Albino Januškos pusės...

Įvardijo sritis, kuriose labiausiai trūksta darbuotojų (30)

2018 m. sumažėjo laisvų darbo vietų samdomiems darbuotojams. Pernai šalyje jų buvo 18,5 tūkst....

Kauno daugiabučių kiemuose – lyg po karo: duobėse užstringa net tvarkdariai (24)

Kaune, Dainavos mikrorajone, kelio danga kaip po karo – asfaltą nusėjusios didžiulės duobės ,...

Bastys Lietuvą apskundė Strasbūrui (31)

Buvęs parlamentaras Mindaugas Bastys Europos Žmogaus Teismui apskundė Lietuvą, penktadienį...

Skaičiuojami didžiausi turistų srautai šalies istorijoje – šalys lyderės nesikeičia (7)

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne...

Rusija užsipuolė JAV: kaltina perkėlus specialiąsias pajėgas ir karinę įrangą (233)

Rusija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas naudojantis pagalbos teikimu Venesuelai kaip...

Sėkmingiausių fondų valdytojų dešimtukas: pernai jie uždirbo 7,7 mlrd. JAV dolerių

Netgi šiame paauksuotame amžiuje su 0,0001 proc. palūkanomis Kennethas Griffinas susižeria pinigų.