aA
Lietuvoje tautininkai bandydavo kištis į istorijos mokslą ir primetinėti akademinei bendruomenei savo istorines ideologines klišes, neturinčiomis nieko bendro nei su istorija, nei su mokslu. Tarpukariu, panašiai kaip bolševikai, jie užsakinėjo ir kūrė savo praeities vizijas.
Šarūnas Liekis
Šarūnas Liekis

Tautininkų partiniu užsakymu Adolfas Šapoka kūrė Lietuvos praeities schemas ir net parašė jos sintezę, taip mėgstamą mūsų praeities populiarintojų.

Šiomis dienomis, apsupti savamokslių praeities mėgėjų ir nacionalistinių mitų ir stereotipų gerbėjų, šio judėjimo nariai ir jiems prijaučiantys murzininkai ir panašūs toliau bando paveikti visuomeninį gyvenimą, skatindami žemiausius ksenofobinius ir homofobinius žmonių instinktus.

Kad būtų aiškiau, pateiksiu išraiškingą palyginimą. Lietuvos chirurgai, gavę pamokymus apie tai, kad geriausiai galvos traumos gydomos trauklapiais, kaip kad Jono Basanavičiaus laikais Lietuvos kaimuose, nesileistų į diskusijas. Spėju, gydytojams tokie pamokymai skambėtų keistai ir keltų juoką. Nieko kito ir man nelieka, tik pasiūlyti svarbiausiam tautininkui bent kelis metus praleisti auditorijose studijuojant istoriją arba politologiją, idant galėtų parašyti nors kažką panašaus į mokslinį darbą ir taip nusipelnyti diskusijos.

Jeigu Lietuva ignoruos savo stiprybės šaltinius, Europines kovos už laisvę ir demokratiją tradicijas, jai bus skirtas nelaimėlių ir nevykėlių likimas, kuris pakartos ir tarpukario fiasko.
Šarūnas Liekis

Dabar gi diskutuoti su tautininkų vadu nėra prasmės. Tai, ką dėsto ponas Gintaras Songaila, istorikai įvardintų antilaikiška filologizuota nacionalizmo koncepcija, persmelkta dramatizuotų pasakojimų ir mitų. Mokslininkų nuomone, tai tikrų tikriausia mitologija, prilyginta tikėjimui. Dekonstruojant šiuos mitus yra išleista daugybę veikalų turinti istoriografija ir teoriniai įvairių socialinių disciplinų darbai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pasiskolinęs aliuziją iš Artūro Račo, teigčiau, kad vaikai tiki ir Kalėdų senelio mitu tik dėl to, kad suaugusieji tą tikėjimą palaiko. Vaikus tėvai apgaudinėja vedini gerų paskatų, o politikoje tai vyksta kiek kitaip.

Pakartosiu tik kai kuriuos gerai istorikams žinomus ir išnagrinėtus faktus.

Šių dienų pasaulis pasikeitė. Lietuvoje tautininkai, o paprasčiau pasakius etno-nacionalistai, net nepastebėjo, kad beveik 80 metų praėjo nuo to laiko, kai Sovietų Sąjungos pasiuntinybė Kaune mokėjo Antanui Smetonai ir Augustinui Voldemarui už antilenkiškus straipsnius. Už gautus pinigus pasirašydavo Tautininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius ir Sofija Smetonienė. Kiekvienam savaitiniam „Tautos vairo“ ir „Lietuvio“ numeriui Sovietai skyrė subsidijas.

Ne be aktyvaus Sovietų diplomatų dalyvavimo ir patarimų įvyko 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas, dėl kurio tautininkai sustabdė Lietuvos politinę brandą ir sužlugdė pilietinės visuomenės daigus.(Zenonas Butkus, SSSR intrigos Baltijos šalyse, Darbai ir Dienos 1998 .7(16)). Tų įvykių poveikis Lietuvos visuomenei jaučiamas iki šiol. Dar rimtesnės buvo tokios politikos geopolitinės pasekmės. Nuo 1920 m. Sovietai dirbtinai palaikė Lietuvos kaip „antilenkiško barjero“ funkciją tarptautinėje politikoje. Sovietų geopolitinė schema buvo globalesnė.

Tą globalumą atskleidžia pačio A. Smetonos pasisakymai. Minėtame akademiniame straipsnyje, besireminačiame Maskvos archyvuose esančia medžiaga, galite perskaityti, kad A. Smetona 1935 m. liepos 16 d. SSRS pasiuntiniui Kaune tvirtino, jog Lietuva lyg futbolo vartininkas gina vakarinius Rusijos vartus nuo galingų vakarietiškų Londono ir Paryžiaus smūgių (sic). Nėra ką ir pridėti. Nepaisant gerų darbų, kuriuos viena ar kitas politikas, pvz. A.Smetona nuveikė, faktai kalba už save. Tautininkų diktatūra Lietuvą buvo įstūmusi į geopolitinį užkampį.

Atrodo, kad kai kas Lietuvą tokiame vaidmenyje norėtų matyti ir dabar. Tad ar pasidarysime iš to išvadas?

Antisemitizmas ir antilenkiškumas buvo pagimdyti ir suformuluoti Rusijos ochrankos bei buvo ir yra integralūs Rusijos patvaldystės politinės tradicijos tąsa. Pasiduodama tokioms antivakarietiškoms nuotaikomis, Lietuva nejučiomis tampa antivakarietiškos Rusijos įrankiu ES.
Šarūnas Liekis

Šiuo metu sustiprėjus antivakarietiškam ir antilenkiškam siautuliui ne be pagrindo net mažiau išprusęs stebėtojas atkreipia dėmesį į paraleles su tais tolimais tarpukario metais. Kovojama ne su Lenkija, bet su Vakarais, prieš savo įsipareigojimų vykdymą stojant į ES, prieš dvišalių santykių įsipareigojimus, prieš pliuralizmą ir daugiakultūrę pilietinę tapatybę ir, svarbiausia, prieš Vakarų pasaulio vertybes. Reaguojama į lenkišką užrašą kioske, bet ignoruojama visa Lietuvos viešosios erdvės „putinizacija“ net tik žiniasklaidos lygmenyje, bet ir ksenofobijos bei homofobijos lygmenyje.

Ne vienas Lietuvos provakarietiškas politikas tvirtino, kad jeigu nori Lietuvą įstumti į Rusijos glėbį, agituok vietinius, t.y. visus mus, už antisemitizmą ir antilenkiškumą. Abu šie reiškiniai buvo pagimdyti ir suformuluoti Rusijos ochrankos bei buvo ir yra integralūs Rusijos patvaldystės politinės tradicijos tąsa. Pasiduodama tokioms antivakarietiškoms nuotaikomis, Lietuva nejučiomis tampa antivakarietiškos Rusijos įrankiu ES.

Šiuolaikinėje Europoje ksenofobija, spekuliavimas mažumų teisėmis yra nepriimtinas. Niekas nebando suteikti tiek teisių kroatams, gyvenantiems Austrijoje, kiek kalbantys vokiškai turi Kroatijoje. Kiekviena demokratinė šalis didžiuojasi savo pasiekimais ir savo piliečių laisvėmis. Bandymas jas mažinti ir žiūrėti į kaimynų daržą primena ne ES, bet tarpukario nacionalizmo šėlsmo laikus. Kai kurių politikų provokuojama nacionalistinė retorika iš kalbinės daugumos pusės yra ideali terpė klestėti Valdemaro Tomaševskio tipo politikams tarp lenkakalbių Lietuvos piliečių. Veiksmas gimdo atoveiksmį.

Kiekvienas nacionalistų adeptas turi brolį dvynį kitoje barikadų pusėje. Tačiau europiniame kontekste yra esminiai skirtumai. Ir Lietuva iš jo išsiskiria. Kaimyninėje Lenkijoje narodovcai, tarpukario Lietuvos tautininkų broliai, seniai yra tapę visuomenės marginalais, palyginamais su juodaplaukiais gotais tarp paauglių. Beveik visur Europoje ir apskritai išsivysčiusiame pasaulyje padėtis yra panaši. O štai Rusijoje rusiški etnonaciolnalistiniai, atvirai fašistuojantys judėjimai yra glaudžiai susiję su Kremliaus valdančiuoju režimu. 

Ne vienas stebėtojas drįsta ir patį Putino tipo valdomos demokratijos modelį įvardinti kaip fašistinį.

Dažnam ne paslaptis, kad tautininkai - praeityje Mussolinio gerbėjai - o dabar ir juos supantys, marginalios nacionalistinės grupės su susižavėjimu žvelgia ir į Rytus, ilgėdamiesi stiprios rankos pavyzdžio diktatūros, kokia yra Rusijoje. Tad ar užteks šių dienų lietuviams išminties sustabdyti ideologinį ir civilizacinį ritimąsi į Putino ir Aleksandro Lukašenkos glėbį, nekartojant tų pačių klaidų, kuriuos padarė Lietuvą valdžiusi tautininkų diktatūra, nugarmėjusi į 1939-1940 m. krizę? Labai jau simboliški yra šie 21-ieji Lietuvos Nepriklausomybės metai, primenantys, kad tarpukaryje Lietuvos Respublika gyvavo 22 metus. Jeigu Lietuva ignoruos savo stiprybės šaltinius, Europines kovos už laisvę ir demokratiją tradicijas, jai bus skirtas nelaimėlių ir nevykėlių likimas, kuris pakartos ir tarpukario fiasko.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis (20)

Per koronaviruso plitimo Lietuvoje laiką, mūsų šalyje, balandžio 9 dienos duomenimis, patvirtinti...

Pasakė, kokių priemonių Velykų savaitgalį imsis Vilnius: tikrieji mastai paaiškės tik pirmadienio vakarą (80)

Šios Velykos bus kitokios – Vyriausybė trečiadienį apsisprendė šventinio savaitgalio metu...

Palangos verslininkas prognozuoja rekordinę vasarą: žmonės bijos atostogauti užsienyje, todėl važiuos ilsėtis pas mus (133)

Užkandžiais ir gėrimais visame Lietuvos pajūryje prekiaujantis Laurynas Rimavičius prognozuoja,...

Paskelbti naujausi koronavirusu užsikrėtusiųjų maršrutai: lankėsi parduotuvėse, dirbo ligoninėje, skrido lėktuvais (10)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) paskelbė ir atnaujino užsikrėtusiųjų...

Tame pačiame skyriuje kaip ir Johnsonas gydytas vyras: iš mano kaklo kyšojo dešimt vamzdelių

Nuo laiko, kai Dave‘as Huntas gulėjo toje pačioje ligoninėje ir tame pačiame intensyvios...

Nemiga kankina dažną lietuvį: štai kokias baisias pasekmes gali turėti iš pažiūros nekaltas sutrikimas (3)

Vargu, ar esame sutikę žmogų, kuris bent kartą gyvenime nėra patyręs nemigos , dažnai nubudęs...

Sušilę orai šiauliečiams karantiną verčia pramoga: apsaugos priemones dėvi tik pusė (151)

Sušilę orai šiauliečiams karantiną verčia pramoga. Kad žmonės ėmė dažniau veržtis į...

Paulius Jurkevičius

Nuoga Roma: tekstai ir milijono eurų vertės fotosesija

Kaip Milo, Samotrakės arba Botticellio Venera. Jos grožis – stulbinamas. Vientisas, švarus....

Ūkininkai reikalauja prekybos karo su kaimynais – pasekmės pasimatytų kainose (181)

Kritus supirkimo kainoms Lietuvos ūkininkai spaudžia Vyriausybę pradėti prekybos karus su...

Taisyklės galioja ne visiems: parlamentarai pietauja Seimo kavinėje (187)

Lietuvoje karantinas paskelbtas dar kovo 13-ąją dieną, pratęstas jis iki balandžio 27-osios. Jo...

|Maža didelių žinių kaina