aA
Redakcijos kolegoms įsipareigojęs „Atgimime“ parašyti apie pirmąjį šimtą prezidentės Dalios Grybauskaitės darbo valstybės vadovo poste dienų dar tą pačią dieną smarkiai suabejojau tokio straipsnio tikslingumu. Dėl keleto priežasčių.
S.Kairys. D.Grybauskaitė: ar darbai svarbiau už žodžius?
© www.president.lt

Pirma, jau ir be mano trigrašio šia proga žiniasklaidoje buvo pilna svarstymų, vertinimų, kritikos ir šiaip postringavimų – ką čia nauja bepasakysi. Antra, mano nuomonė apie D. Grybauskaitės veiklą, o ypač viešą kalbėjimą per pastarąjį pusmetį, pernelyg kardinaliai pasikeitė nuo nelabai saikingo optimizmo iki be penkių minučių apmaudaus skepsio: galiu nesunkiai priskaldyti malkų.

Trečia, nesu tikras, ar net ir tinkamai argumentuota kritika šiuo konkrečiu atveju duotų daugiau naudos negu žalos. Tai sakydamas galvoje turiu ne abejonę prezidentės sugebėjimu kritiką jos atžvilgiu vertinti blaiviai, o plačiosios auditorijos polinkį vadovautis emocijomis. Ypač jei paliečiamas koks tautos numylėtinis. Net ir su menkesniais reitingais nei Dalios Grybauskaitės. Tačiau būtent kalbėjimo arba, plačiau suprantant, laikysenos požiūriu Dalios Grybauskaitės kadencijos pradžia kaip tik ir kritikuotina labiausiai. Deja, tai buvo galima numatyti jau įpusėjus prezidento kampanijai.

Kandidatė praleido progą pasakyti

Jeigu tikėtume, kad kandidatė Dalia Grybauskaitė iš tiesų pasižymėjo visomis žmonių jai priskiriamomis dorybėmis, tai rinkimų išvakarėse arba – blogesniu atveju – tuoj po jų buvo visiškai logiška tikėtis jos žodžių: stop, neįsitraukime į viską paaiškinančią ir pateisinančią valdžios kritiką, pažiūrėkime patys į save.
Stanislovas Kairys

Prisiminkime: prezidento rinkimų išvakarėse Dalia Grybauskaitė visuomenės pirmiausia buvo vertinama už stiprų, nepriklausomą charakterį, atkaklumą ir tiesų kalbėjimą. O kur dar europinių aukštumų ekonomikos išmanymas! Tokio politinio lyderio Lietuvos padangėje iki tol ilgai nebuvome matę. Jei apskritai panašių būta. Todėl daugelis būtent ją pelnytai įsivaizdavo valstybės vadovo poste.

Kandidatės reitingai rinkimų išvakarėse buvo tokie aukšti, kad patekti į antrąjį turą neturėjo vilčių nė vienas mąstantis jos konkurentas. Kartu maždaug nuo pirmo kampanijos trečdalio kandidatė Dalia Grybauskaitė jau galėjo kalbėti ne vien ir nebūtinai malonius auditorijai dalykus. Pirma, dėl milžiniško pasitikėjimo ja avanso ir minimalios rizikos netekti reikšmingos dalies rinkėjų palaikymo, antra, dėl tikro visuomenės lyderio pareigos tai pačiai visuomenei nepataikauti.

O ar buvo toks atviro kalbėjimo reikalas? Regis, tikrai taip: apie mūsų visuomenės posovietinę negalią ir iš jos kylančias problemas porą pastarųjų dešimtmečių kone kasdien viešai kalbėjo įvairiausi ekspertai, kai kurie intelektualai, du ar trys politikai, atsakingesni žurnalistai ir, žinoma, visuomenės kritikai iš pašaukimo. Tačiau kas girdėjo, o tuo labiau paisė jų balsų? Visuomenei, kuri viena koja giliai įklimpusi į mitologizuojamą sovietinę praeitį, o kita netvirtai remiasi į kasdien vis labiau virtualėjantį poindustrinį pasaulį, reikalinga ne autoritetų išmintis, o greito laimės gaminimo receptai.

Ir štai atsiranda žmogus, kuriam į burną žiūri visuomenės dauguma. Jeigu tikėtume, kad kandidatė Dalia Grybauskaitė iš tiesų pasižymėjo visomis žmonių jai priskiriamomis dorybėmis, tai rinkimų išvakarėse arba – blogesniu atveju – tuoj po jų buvo visiškai logiška tikėtis jos žodžių: stop, neįsitraukime į viską paaiškinančią ir pateisinančią valdžios kritiką, pažiūrėkime patys į save. Juk ne šventi esame ir toli gražu ne idealioje visuomenėje gyvename. Tiesą sakant, tam tikru momentu bent jau mano aplinkoje buvo galima pajusti retai pasitaikančią intelektualinę įtampą: gal būsima prezidentė tiksliais, gerai apgalvotais, bet nebūtinai maloniais žodžiais paskatins visuomenę atsipeikėti? Tokių žodžių neišgirdome. Kandidatė praleido progą...

Gali būti, kad kandidatei Daliai Grybauskaitei tiesiog pritrūko drąsos. Tai būtų buvusi ne tokia didelė nuodėmė. Bet gali būti ir taip, kad jai tie dalykai tuomet atrodė menkai reikšmingi. Bent jau ne tokie svarbūs, kaip pašlijusios ekonomikos gelbėjimas ar netikusių valdininkų tramdymas. Jeigu taip, tai klausimas apie europinį mūsų prezidentės asmenybės mastą yra tik retorinis. Ne Vinstonas Čerčilis... ne Šarlis de Golis... O juk iš Europos gavome, kodėl negalėtume tikėtis!
Bet gal prezidentės darbai svarbiau už kandidatės žodžius?

Prezidentė praleido progą nutylėti

Negaliu atsikratyti įspūdžio, kad tas netinkamas tonas prezidentės lūpose randasi ne iš neišmoktų oratorystės pamokų, o iš nelabai rūpestingo požiūrio į bendravimą su visuomene. O šis savo ruožtu iš technokratams būdingo bodėjimosi humanitarinėmis disciplinomis apskritai.
Stanislovas Kairys

Tiek ir tų darbų per pirmuosius tris mėnesius: keletas nuridentų galvų (publika murma: mažoka galvų), keletas tryptelėjimų koja prieš Seimą, premjeras ant kilimo, generalinis prokuroras, ministrai... Gal ir gerai, gal užtenka? Bet neįsijauskime – nebūtinai piliečiai turi matyti visus valstybės vadovo darbus. O kai kurie jų net privalo būti nematomi. Kas kita – kalbos.

Kai prezidentė vasarą viešai pareiškė, kad rusai rusais, o į Rusiją neįleidžiami mūsų vežėjai taip pat ne be nuodėmių, tai iškart kilo klausimas: ar neatsitiko taip, kad garsiai buvo pasakyta tai, ką su atsakingais asmenimis reikėjo išsiaiškinti konfidencialiai. Ir negalėjai tos neapdairios frazės priskirti patirties stokai ar per menkam diplomatinės kalbos išmanymui. Po tokios praktikos aukštame Briuselio poste? Manykime, atsitiktinai išsprūdo. Arba prezidentė tuomet dar nebuvo iki galo supratusi, kad ji jau nebe Briuselyje.

Bet per šimtadienio spaudos konferenciją iš prezidentės lūpų išgirdome nelabai solidų kalbėjimą apie užsienio valstybių vadovų ir vis to paties Briuselio pareigūnų „susirūpinimą“ mūsų valstybės reakcija į Talibano kalinių skandalą, eskaluojamą remiantis „netiesioginiais įrodymais“. Toliau Dalia Grybauskaitė karštai pabrėžė, kad „Lietuva, jei taip buvo [jei Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas – S.K. past.], turi apsivalyti, prisiimti atsakomybę, atsiprašyti ir pareikšti, kad niekada to nebus“. Turiu teisę paklausti nesupratusiųjų, ką prezidentė turėjo galvoje, vardu: ko atsiprašyti? Ir už ką?

Kalbėdamas plačiajai visuomenei, o čia minima spaudos konferencija jai iš esmės ir buvo skirta, valstybės vadovas turi ne tik pradėti sakinį, bet privalo jį ir užbaigti. Antra vertus, iš tvirto valstybės vadovo tikėčiausi, kad jis, panašių dalykų paklaustas savo rango užsienio kolegų, ramiai jiems atsakytų: ačiū, ponai, už dėmesį mūsų šalies reikalams, bet kol vyksta tyrimas ir nėra galutinio aiškumo, tai – mūsų šalies reikalai, mes ir susitvarkysime. Jūsų pagalbos prašysime, jei to tikrai reikės. Ir taškas. Toliau – visi būtini veiksmai drauge su atsakingais valstybės asmenimis. Ir tik tuomet kalbos. Nori nenori, ir vėl turi galvoti, kad mūsų prezidentė vis dar viena akimi į Lietuvą žiūri iš Briuselio aukštumų.

Gal iš tos pusės ateina ir ne pati elegantiškiausia ar žaismingiausia Dalios Grybauskaitės ironija? Kaip ta pastaroji, Darbo partijos adresu, kai, žurnalistų paklausta apie „darbiečių“ keliamas sąlygas dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje, ji atsakė, kad jai „patinka, kai žmonės svajoja“. Ne vienas mūsų Uspaskicho ir Graužinienės „darbiečių“ adresu galėtų pelnytai paleisti daug ironiškesnių frazių, tačiau vargu ar taip kalbėti tinka valstybės vadovui. Greičiau – ne. Bet žmonėms patinka...

Kitaip nebus

Miniu šituos pavyzdžius anaiptol ne todėl, kad būčiau perdėm jautrus netinkamam aukštų pareigūnų tonui. Deja, negaliu atsikratyti įspūdžio, kad tas netinkamas tonas prezidentės lūpose randasi ne iš neišmoktų oratorystės pamokų, o iš nelabai rūpestingo požiūrio į bendravimą su visuomene. O šis savo ruožtu iš technokratams būdingo bodėjimosi humanitarinėmis disciplinomis apskritai. Atseit svarbiau darbai, o ne žodžiai. Ir toliau: reikia veikti, nėra kada filosofuoti. Ir galiausiai: bepigu tiems intelektualams svaičioti, atsidurtų jie mano vietoje...

Jeigu taip ir yra, tai kaip tuomet Dalia Grybauskaitė įsivaizduoja sėkmingą savo veiklą piliečių ir valstybės labui? Juk tokiai veiklai būtinas ne aklas visuomenės pritarimas dėl saldaus žmonių bendro žygio prieš nekenčiamą valdžią pojūčio, o aiškus visų supratimas ko, kodėl ir kokiais būdais siekiama? Ypač kai tie būdai, jei jie būtų pasirinkti po filosofinio pobūdžio kančių, anksčiau ar vėliau neišvengiamai sukels ne vieno dabartinės mūsų vienvaldės lyderės garbintojų nepasitenkinimą, nes bus vieninteliai teisingi.

Kai Vinstono Čerčilio viename susitikime jo rėmėjai–aktyvistai paklausė, kodėl premjeras prieš rinkimus tiek daug visko žadėjo, o dabar savo pažadų netesi, šis jiems su olimpine ramybe atsakė: „Prieš rinkimus aš jums melavau...“ Štai taip! Jokių reveransų, jokio teisinimosi. Ir aktyvistai suprato, kad Čerčilis aiškiai žino, prieš kokią publiką stovi. Ir koks dar labiau gerbtinas dėl to yra.
O moralas paprastas: visuomenė Lietuvoje artimiausią penkmetį vargu gali tikėtis, kad su ja bus kalbama jos vertais žodžiais. Iš Briuselio grįžusios prezidentės lūpomis.

„Atgimime“ taip pat skaitykite:

Vergai ir vergvaldžiai „Norfoje“

Kitaip negu teigia verslo asociacijos, Lietuvoje darbuotoją atleisti nesunku. Tai liudija ne tik Darbo biržos statistikoje skelbiami masiniai atleidimai. Lietuviško kapitalo valdoma prekybos gigantė „Norfa” tvarkosi be didesnių sunkumų. Džina Donauskaitė.

„Tabore nemačiau nė vienos knygos“

Filmo apie Kirtimų taboro romus „Vilniaus Getas 2009” autorius Audrius Lelkaitis pasakoja, ką suprato bendraudamas su žmonėmis už visuomenės ribų. Stanislovo Kairio pokalbis.

Šį sezoną madinga galvoti

Stilingai atrodyti norintys lietuviai bent jau iki sunkmečio avalynės ir drabužių mažmenininkams žėrė nemažus antpelnius. Tačiau stilingumas nepriklauso vien nuo to, kokio storio ir kiek atsegta piniginė. Ignas Krasauskas.

Linčiuotojų kartą augina žiniasklaida

Berniukams skirtame žurnale atsirado herojus Drąsius, ginantis vaikus nuo pedofilų. Ar etikos ekspertai turėtų ir galėtų „Flintą”, jo herojų ir herojų sugalvojusius redaktorius pasmerkti, aiškinasi Indrė Makaraitytė.

Kai tyla nėra gera byla

Vienas Gvantanamas uždaromas, tačiau kiti vis dar veikia. Apie tylą ir neveiksnumą Renata Skardžiūtė.

„Atgimimas“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Visoje Lietuvoje baimę sėjęs 6 žmonių žudikas iš „Čigonų gaujos“ gailisi praeities ir svajoja išvykti į Baltarusiją (31)

Prieš porą dešimtmečių siaubą vienkiemių gyventojams kėlusios vienos žiauriausios šalies...

Aistė Žebrauskienė | D+

Paskaičiavo, kiek jau permokame už būstą: kaistanti NT rinka slenka link pavojingos ribos

Per metus butų kainos Lietuvoje augo dviženkliu tempu ir pasiekė 18 proc. Lietuvos banko (LB)...

Vytenis Miškinis | D+

Po sovietinio kalėjimo klaipėdietis laisvėje nebeprisitaikė: atėmęs dvi gyvybes pats sulaukė negailestingos lemties

„Nuteisti išimtine mirties bausme“, - tokį nuosprendį 1993 metais išgirdo klaipėdietis...

Naujausia prognozė nieko gero nežada: savaitgalis šiluma nedžiugins (1)

Šeštadienio dieną Lietuvos orus lems iš pietryčių artėjantis ciklonas. Orai šalies pietiniuose...

Roma Macijauskaitė | D+

Norvegijoje psichoterapiją studijuojanti Lina – apie garsiuosius vaikų atėmimus: valstybė pralaimėjo ne vieną bylą, bet žmonės bijo iki šiol

Prieš trylika metų sprendimas persikelti gyventi į Norvegijos sostinę Oslą Baltrukonių šeimai...

Netikėtai išaugęs mirčių nuo COVID-19 skaičius medikams užminė mįslę: kai kas gana stipriai „nesueina“ (915)

Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis...

Paini 66 m. moters byla: buvo rasta nužudyta intymumo reikalavusiu būdu (39)

1975 metais Kanados Ontarijo provincijos Stratrojaus miestelis, esantis maždaug už 35 km į vakarus...

Kaišiadorių rajonas išties vertas dėmesio, tik ne visi tai žino: pramogų gausa nustebins net didžiausius skeptikus (10)

Važiuojant tarp Vilniaus ir Kauno pravažiuojami Kaišiadorys , bet ar užsukate į šį miestą?...

Jovita atrado nišą, kuri Lietuvoje – dar tuščia: Didžiojoje Britanijoje ši paslauga yra labai populiari (69)

Jovita Mikštė yra profesionali namų organizatorė. Mažai ką sako? Iš tiesų, Lietuvoje ši...

Tyrimas: „Moderna“ vakcina nuo COVID-19 šiek tiek geresnė už „Pfizer“ (99)

Penktadienį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro ( CDC ) paskelbtame naujame tyrime,...