Ekonomikos ekspertai ir politikai pastaruoju metu vis drąsiau mus bando įtikinti, kad skaudžiausius krizės smūgius jau patyrėme. Tačiau lengviau atsipūsti šiais metais, atrodo, dar negalėsime. Valstybę vis labiau slėgs skolų našta. Nusimesti ją dėl giliai įstrigusios ekonomikos mums bus gerokai sunkiau negu kitoms Europos Sąjungos valstybėms, nors kai kurios jų prasiskolinusios dar labiau negu mes. Jau aišku, kad tikrai nemažės nedarbas, o didėjančios energijos ir komunalinių paslaugų kainos vers žmones ir toliau veržtis diržus.
Įtakingo Didžiosios Britanijos žurnalo „The Economist“ tyrimų padalinys „Economist Intelligence Unit“ prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika kitais metais smuks labiausiai pasaulyje. Mūsų finansų analitikai irgi nedažo prasidėjusių metų šviesiomis spalvomis. Vargu ar galima sutikti su kai kurių politikų ir apžvalgininkų džiūgavimu, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva taps ne tokia priklausoma nuo Rusijos. Veikiau priešingai. Bent jau kurį laiką.
Be to, Lietuvos banko analitiko Raimondo Kuodžio skaičiavimu, trečdaliu padidėsianti elektros kaina šalies bendrąjį vidaus produktą sumažins procentu ir tiek pat padidins infliaciją. Siaučiant pasaulinei krizei tai neatrodo daug, tačiau Lietuvos ekonomikai šie procentai bus skausmingas smūgis. Verslininkai jau nė neslepia, kad padidėjusią energijos kainų naštą bus priversti perkelti ant savo darbuotojų pečių, dar labiau mažindami jų atlyginimus, arba padidinti savo produkcijos ar paslaugų kainas. Trečio kelio nėra. Todėl džiūgauti dėl neva atsirasiančios elektros rinkos šiuo metu mažų mažiausia atrodo naivu.
Jau beveik baigia žlugti smulkusis verslas, tarsi „Titanikas“ skęsta „Sodra“, sutriko tiesioginis susisiekimas oru su Vakarais. Net į Europos Sąjungos šalis dažniausiai turime skristi kaip didžiausi žemyno vargšai – per Rygą ar Varšuvą. O tikėjomės, kad į Vilnių, pasiskelbusį Europos kultūros sostine, plūste plūs turistai kone iš viso pasaulio. Toliau trauktis ekonomikai jau nėra kur, todėl geriausia, ką galime pasiekti šiais metais – bent stabilizuoti dabartinę padėtį, palikdami ir toliau siautėti nedarbo šmėklą.
Ieškodami darbo, Lietuvą pernai paliko daugiau žmonių nei bet kuriais ankstesniais metais nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Kiekvieną savaitę darbo biržose įregistruojami tūkstančiai naujų bedarbių. Prognozuojama, kad kitąmet kas penktas darbingo amžiaus Lietuvos gyventojas nedirbs.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad dabartinės Vyriausybės veiksmai nebuvo svarbiausias veiksnys, lėmęs tokį baisų ūkio nuosmukį, tačiau ir ji buvo priversta pripažinti, kad vadinamoji naktinė mokesčių reforma skaudžiai kirto verslui.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad žmonės yra smarkiai nusivylę valdžia, menkai ja pasitiki. Dėl visų blogybių dabar prie kryžiaus kalamas Seimas, Vyriausybė ir valdininkai. Vis ieškome kaltų, kaltiname vieni kitus ir dar labiau didiname jau seniai išnaudotus tautos ir valdžios pasitikėjimo kreditus.
Praėjusieji metai buvo neramūs, kupini politinių įvykių ir intrigų. Matyt, jų netrūks ir šiemet. Valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei teks kovoti dėl išlikimo, toliau stengtis tramdyti ekonominę krizę ir mažinti gyventojų nepasitenkinimą. Nors opozicijos reitingai kyla, bet pasiglemžti valdžios iš konservatorių ir jų sąjungininkų, matyt, greitai ji dar nesiryš. Dabar tam nepalankus metas. Neverta, juk galima užsitarnauti tiek pat tautos nemalonės, netgi neapykantos, kaip ir dabartinė valdžia. Tačiau kažkam vairuoti valstybės laivelį vis dėlto reikia, todėl belieka tikėtis, kad šiemet visi būsime protingesni ir apdairesni.