aA
Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.“ (Lk 3, 21–22)
© AFP / Scanpix

Šį sekmadienį, švesdami Viešpaties Krikšto iškilmę, užbaigiame Kalėdų laiką. Kristaus iškilmių ciklas skatina mus apmąstyti Jėzaus gimimą, skelbiamą Dievo švytinčio spindesio apgaubtų angelų; Kalėdų metas kalba mums apie žvaigždę, atvedusią Rytų išminčius prie Betliejaus namo ir kviečia pažvelgti į dangų, atsivėrusį virš Jordano pasigirstant Dievo balsui. Kalėdų ir apskritai liturginių metų prasmė būtent ir yra patraukti mus prie tų dieviškųjų ženklų, paskatinti įžvelgti juose kasdienius įvykius, idant mūsų širdys atsivertų Dievo meilei.

Buvo laikai, kai bažnyčios orientuotos į rytus. Į šventąjį pastatą buvo įžengiama pro duris vakarinėje pusėje ir išilgai navos einama į rytus. Tai svarbus senovės žmogaus simbolis, alegorija, kuri istorijos būvyje ilgainiui prarado aktualumą. Mes, šiuolaikinės epochos žmonės, esame daug mažiau įpratę suvokti didžiuosius kosmoso ženklus, net vargiai pastebime šio pobūdžio detales. Vakarai yra besileidžiančios saulės kryptis, kur šviesa nugęsta. O rytai – ta vieta, kur pirmieji aušros spinduliai nugali sutemas, ir tai primena mums Kristų, Saulę, pakilusią virš pasaulio horizonto (Lk 1, 78).

Senuosiuose Krikšto apeigynuose buvo numatyta, kad katechumenai pirmąją tikėjimo išpažinimo dalį sakytų žvelgdami į vakarus. Šia kryptimi stovinčiųjų buvo klausiama: „Ar atsižadate šėtono, tarnavimo jam ir jo darbų?“ Būsimieji krikščionys choru atsiliepdavo: „Atsižadu!“ Tuomet jie apsigręždavo į apsidę, rytų kryptimi, iš kur sklinda šviesa, ir Krikšto kandidatų buvo vėl klausiama: „Ar tikite Dievą: Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią?“ Į tai jie atsiliepdavo: „Tikiu!“

Moderniaisiais laikais šių apeigų įtaigumas iš dalies prarastas: mes praradome jautrumą kosmoso kalbai. Žinoma, išliko tikėjimo išpažinimas pagal Krikšto klausimus, ir tai būdinga kai kuriems sakramentams. Tačiau jo prasmingumas lieka neatskleistas.

Ką reiškia būti krikščioniu? Tai žvelgti į šviesą, šviesoje išpažinti tikėjimą, netgi tuomet, kai pasaulį gaubia tamsa ir sutemos. Krikščionys nėra apsaugoti nuo išorinių ar net vidinių sutemų. Jie negyvena anapus pasaulio, tačiau Krikštu priimta Kristaus malone jie yra „į rytus orientuoti“ vyrai ir moterys: jie tiki ne tamsa, bet dienos šviesa. Nesuklumpa naktį, bet tiki aušra; jų neparbloškia mirtis, jie siekia prisikelti. Jų neišgąsdina blogis, nes jie visuomet pasitiki begalinėmis gėrio galimybėmis. Tokia yra mūsų krikščioniškoji viltis. Tai Jėzaus šviesa, išganymas, kurį Jėzus mums atneša savo šviesa, gelbstinčia mus nuo tamsybių.

Krikšto liturgijoje yra ir kitas labai gražus ženklas, primenantis mums šviesos svarbą. Apeigų pabaigoje tėvams, jei krikštijamas vaikas, arba pačiam pakrikštytajam, jei jis suaugęs, duodama žvakė, kurios liepsna įžiebiama nuo Velykų paschalo. Tai didžiulė žvakė, kuri per Velyknaktį įnešama į visiškai tamsią Bažnyčią, ir tuo išreiškiamas Jėzaus prisikėlimo slėpinys. Nuo šios žvakės visi užsidega savo žvakeles ir perduoda liepsną greta esančiam kaimynui: šis ženklas parodo žinios apie Jėzaus prisikėlimą palengva vykstantį plitimą visų krikščionių gyvenime.

Kuo daugiau mes, krikščionys, turime Jėzaus šviesos, tuo daugiau Jėzaus šviesos yra Bažnyčios gyvenime, tuo Bažnyčia yra gyvesnė. Jei būsime ištikimi savo Krikštui, skleisime vilties šviesą. Krikštas yra vilties pradžia, vilties iš Dievo, – ir tuomet įstengsime perduoti ateities kartoms gyvenimo prasmę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Landsbergis perspėjo Karbauskį: mūsų laukia katastrofa (569)

Besibaigiant Seimo rudens sesijai ir prasidedant rinkimų maratonui laidoje „DELFI Diena“...

Nusivylę, susierzinę ir pikti: „Brexit“ įvarė JK į kampą (84)

Jungtinė Karalystė atsidūrė pavojingiausioje kryžkelėje per kelis dešimtmečius po to, kai...

Gyvai / Dakare lietuvių laukia kova dėl pozicijų – į priekį išsiveržė sekundes skaičiuojantis Vanagas atnaujinta 15.50 val. (67)

Dakaro ralyje – 9-oji diena ir finišas, rodos, ranka pasiekiamas. Tačiau lenktynių organizatoriai...

Anglijoje gyvenanti lietuvė nusprendė neleisti vaikų į mokyklą: netenkino, kad jie privalės daryti tai, kas pasakyta (52)

Dizainerę Mildą Juškaitytę ko gero būtų galima pavadinti ne visai tipine mama – jos mažyliai...

Teismas paskelbė verdiktą dėl 9-metės įvaikinimo į Naująją Zelandiją: visuomenė jo nesužinos (681)

Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo, kuriame devynmetės...

„Linkomanija“ bus užblokuota šią savaitę, „piratai“ atsakė instrukcijomis, kaip apeiti draudimus (290)

Interneto tiekėjai, vykdydami teismo sprendimą, ruošiasi blokuoti failų dalijimosi svetainę...

Iš viešumos dingęs keistuolis Antanas Nedzinskas: aš tikrai gyvenu geriau negu Radži (31)

„Aš tikrai gyvenu geriau negu Radži. Turiu daug daugiau laisvės, daug daugiau vietos, galiu ir...

Turto banko vadovas: turime galvoti, kaip valstybės pastatus užpildyti institucijomis (19)

Naujasis valstybės nekilnojamąjį turtą centralizuojančio Turto banko vadovas Mindaugas...

„Facebook“ prieš 2019 m. rinkimus pasaulyje sugriežtins politinės reklamos taisykles (2)

„Facebook“ pranešė pirmąjį metų pusmetį sugriežtinsiantis politinės reklamos socialiniame...

DELFI Diena. Kaip elgtis Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams po balsavimo dėl „Brexit“ sutarties vyksta apklausa (17)

Britams atmetus pasitraukimo iš ES sutartį, tvyro nežinomybė. Kaip elgtis lietuviams, gyvenantiems...