Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.“ (Jn 6, 51–55)
Iš šv. Kirilo Jeruzaliečio († 387) „Katechezių“
„Tą naktį, kurią buvo išduotas, mūsų Viešpats Jėzus Kristus, paėmęs duoną ir sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir davė savo mokiniams, tardamas: ‘Imkite, valgykite. Tai yra mano kūnas‘. Ir, paėmęs taurę ir sukalbėjęs padėkos maldą, tarė: ‘Imkite, gerkite. Tai yra mano kraujas‘“ (1 Kor 11, 23).
Jis pats paskelbė ir pasakė apie duoną: „Tai yra mano kūnas“, tad kas po to drįs suabejoti? Jis pats patvirtino ir paliudijo: „Tai yra mano kraujas“, tad ar kas susvyruos ir sakys, girdi, tai nesąs jo kraujas?
Štai dėl ko duoną ir vyną mes priimame būdami visiškai įsitikinę, kad tai Kristaus kūnas ir kraujas. Nes duonos pavidalu tau pateikiamas kūnas, o vyno pavidalu tau pateikiamas kraujas, kad priėmus Kristaus kūną ir kraują tavo kūnas ir kraujas pasidarytų kaip jo.
Juk taip mes tampame Kristaus nešėjais, kai po mūsų kūno narius pasklinda jo kūnas ir kraujas. Taip, pasak palaimintojo Petro, mes tampame dieviškos prigimties dalininkais.
Aną sykį Kristus ginčydamasis su žydais kalbėjo: „Jei nevalgysite mano kūno ir negersite mano kraujo, neturėsite savyje gyvybės“ (Jn 6, 53). Neįstengę suvokti jo žodžių dvasinės prasmės, tie įsižeidę pasišalino manydami, kad jis raginęs juos valgyti mėsą.
Senojoje Sandoroje taip pat būdavo aukojama duona, tačiau ji priklausė Senajam Testamentui, todėl neteko galios. Naujajame Testamente yra dangiškoji duona ir išganymo gėrimas, kurie pašventina sielą ir kūną. Kaip duona tinka maitinti kūnui, taip Žodis dera sielai.
Dėl šios priežasties eucharistinės duonos ir vyno nelaikyk bereikšmiais ir paprastais elementais, nes jie yra Kristaus kūnas ir kraujas, kaip tvirtino Viešpats. Ir net jei tokią išvadą tau perša jutimai, vis dėlto tikėjimas tave įtikina ir sutvirtina.
Taip pamokytas ir visiškai įsitikinęs, tu žinai, kad tai, kas iš pažiūros yra duona, iš tiesų nėra duona, nors tokia atrodo skonio juslėms, bet yra Kristaus kūnas. Ir kas iš pažiūros yra vynas, iš tiesų nėra vynas, nors toks atrodo skonio juslėms, bet yra Kristaus kraujas.
Juk todėl kitados psalmėse Dovydas kalbėjo: „Duona stiprina žmogaus širdį, kad jo veidas švytėtų nuo aliejaus“ (Ps 104, 15). Tad sustiprink savo širdį, aną duoną valgydamas kaip dvasinį valgį, ir pradžiugink savo sielą.
Tegu tavo sielos veidą nušviečia tyra sąžinė, idant tarsi veidrodyje regėdamas Viešpaties garbę eitum iš garbės į garbę, mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje, kuriam garbė ir valdžia, ir šlovė per amžių amžius. Amen.