Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip. Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti.“ Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.
© K. Cemnolonskio nuotr.


Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ Tie atsakė: „Ne.“ Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“

Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės. Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli nuo kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis.

Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį, ir duonos. Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų.“ Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo.

Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taip pat ir žuvies. Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių. (Jn 21, 1–14)

Trečiąjį Velykų sekmadienį Evangelijos ištraukoje dar kartą pabrėžiama prisikėlimo tikrovė: Jėzus prisikėlė ne simboliškai, bet tikrai, su savo kūnu. „Mes su juo valgėme ir gėrėme, jam prisikėlus iš numirusių“, – pasakys šv. Petras Apaštalų darbuose (10, 41), greičiausiai remdamasis būtent šiuo Evangelijos įvykiu.

Pasakojimas prasideda nurodant bendruomenės veikimo aplinką: „prie Tiberiados ežero“ (Jn 21, 1). Tiberiados miestas buvo pastatytas ant vakarinio ežero kranto apie 20 m. pr. Kr. imperatoriaus Tiberijaus garbei. Būtent čia, Jono evangelijoje, pirmą kartą istorijoje ežeras pavadinamas ne Galilėjos, bet Tiberiados ežeru.

Po papiktinančios kryžiaus mirties mokiniai sugrįžo į savo tėviškę prie savo žvejybos darbų, t. y. prie tos veiklos, kurią vykdė prieš susitikdami Jėzų. Jie sugrįžo į prieš tai buvusį gyvenimą. Tai leidžia pajusti sumišimo ir nesėkmės nuotaiką, įsismelkusią į jų bendruomenę (Mt 26, 31; Mk 14, 27). Mokiniams buvo sunku suvokti tai, kas buvo įvykę Didįjį penktadienį.

Žvejoja septyniese. Skaičius 7 nurodo visumą arba tobulą bendrystę. Pirmasis iš jų paminėtas Simonas Petras. Šiame pasakojime pabrėžiamas Petro vaidmuo. Tai jis nusprendė žvejoti, taip pat jis pirmasis, iššokęs iš valties, atplaukė pas Jėzų.

Žvejojama nevaisingai visą naktį. Jų tinklai yra tušti. Tačiau, kai viskas atrodė baigta, vėl, kaip ir Emauso kelyje (Lk 24, 13–32), Jėzus ateina pas savuosius. Jis juos pasitinka rytui auštant. Tai nuoroda į naują prisikėlimo tikrovę.

Bet mokiniai nežino, kad ant kranto stovi Jėzus. Bendruomenei kažko trūksta: be tikėjimo į Kristaus prisikėlimą jos veikla yra bergždžia. Kai Jėzus paklausė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“ (Jn 21, 5), mokiniai atsako patvirtindami šį nevaisingumą.

Prisikėlusiojo žodis keičia situaciją: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“ (Jn 21, 6). Biblijoje dešinė simbolizuoja gyvenimo pilnatvę, palaiminimą, išganymą (Pr 48, 14; Iš 15, 6; Ps 16, 8. 11; 18, 36; 48, 11; 110, 1; 138, 7; Iz 41, 10; Ez 20, 33–34; Mt 25, 33–34; Mk 16, 19; Lk 22, 69; Apd 2, 33; 7, 55–56; Rom 8, 34; Ef 1, 20; Kol 3, 1; Žyd 1, 3; 8, 1; 12, 2; Apr 1, 16–17).

Paprastai žuvys tinklu užgriebiamos naktį, kai yra tamsu, bet ne rytą, kai vanduo jau persišviečia. Mokiniai, nors ir neatpažinę dar Jėzaus, patiki jo žodžiu: „Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo [tinklo] patraukti dėl žuvų gausybės“ (Jn 21, 6).

Vienas iš mokinių, apšviestas dieviškos meilės, pirmas sugeba įžvelgti šios sėkmės priežastį. Jis ištaria: „Juk tai Viešpats!“ (Jn 21, 7). Ir jo nežymus pastebėjimas palieka esminį pėdsaką pasakojime. Tasai, kuris pirmas atbėgęs prie kapo „pamatė ir įtikėjo“ (Jn 20, 8), taip pat ir šį kartą yra pirmasis atpažinęs bei paliudijęs Kristų.

Atrodytų, kad „mokinys, kurį Jėzus mylėjo“ (Jn 20, 2; 21, 7), lieka prisikėlimo pasakojimų šešėlyje. Ir vis dėlto jo buvimas tarp mokinių, pakylant iš tamsos, yra svarbus. Jį su Jėzumi sieja gyvas vidinis ryšys.

Jų glaudi bendrystė Jono evangelijoje iškyla tik kelis kartus, tačiau visi kiti apaštalai yra lyg ir priklausomi nuo šios bendrystės. Pavyzdžiui, užtenka pasakyti: „Juk tai Viešpats!“, ir įvykiai įgauna kitą atspalvį, pradedama pastebėti neregimybė, atpažįstama iš vidaus, o ne iš išorės.

Atpažinus Kristų, Petras apibendrina naują bendruomenės nusiteikimą: persijuosia palaidinę (nuoroda į tarnystę; Jn 13, 4) ir šoka į ežerą (pasirengimas priimti pavojus). Atstumas iki kranto yra 200 mastų – apie 90 metrų. Petras tai daro vienas, nes jaučia pareigą susitaikyti su Jėzumi: nepriėmė Jėzaus kaip tarno (Jn 13, 6. 8) ir tris kartus jo išsigynė (Jn 18, 17–27).

Pasiekę krantą, mokiniai visų pirmiausia pamato Jėzaus meilės ženklą: „žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos“ (Jn 21, 9). Ant žėrinčių žarijų padėta žuvis Bažnyčios tėvams simbolizavo Kristų: „Piscis assus, Christus passus“ (lot. „Kepta žuvis – kenčiantis Kristus“).

Šventasis Grigalius Didysis († 604) sako: „Ką kepta žuvis reiškia mums, jei ne patį Dievo ir kenčiančių žmonių tarpininką? Jis teikėsi būti paslėptas žmonijos vandenyse, jis norėjo būti pagautas mūsų mirties tinklu, ir, savo kančioje, jis buvo, taip sakant, keptas ant sielvartų ugnies.“

Žuvys suskaičiuojamos. Jų yra tiksliai 153. Kiekvienas evangelijų skaitytojas turi teisę kai kuriuos stebuklus aiškinti kaip simbolinius veiksmus. Pavyzdžiui, anot šv. Jeronimo († 420), graikų zoologai žinojo 153 žuvų rūšis.

Vadinasi, Jėzaus palaiminta Bažnyčios veikla gali vienyti visas tautas apie save, nepatirdama dėl to skilimo: „Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo“ (Jn 21, 11). (Beje, sakoma, jog būtent apaštalas Petras „išvilko tinklą į krantą“ (Jn 21, 11); galbūt tai yra viena iš sąlygų, kad tinklas nesuplyštų – Bažnyčia išliktų vieninga?)

Arba, kaip sako šv. Augustinas († 430), galima padėti tašką, po juo – du taškus ir taip toliau linija po linijos; padėjus 153 taškus, gaunamas lygiašonis trikampis, taigi Švč. Trejybės simbolis.

Tačiau kartu visada privalu neišleisti iš akių, kad simbolinis kurio nors vyksmo pobūdis ir jo istorinis faktiškumas nėra priešingybės. Iš esmės istorinis aktas kartais įgyja prasmę tik simbolinio supratimo plotmėje, bet dėl to netampa mažiau istoriškas.

Kukliu istoriniu lygmeniu tik pasakoma, jog tuo metu buvo privalu mokėti mokestį nuo pagautų žuvų. Žvejyba vertęsi broliai Simonas ir Andriejus, lygiai kaip broliai Jokūbas ir Jonas, tiesiog suskaičiavo žuvis, kaip buvo pratę.

Jėzus imasi iniciatyvos ir pakviečia bendruomenę valgyti: „Eikite šen pusryčių!“ (Jn 21, 12). Pradedant pusryčius šiuo eucharistiniu ženklu, niekas nebeklausia: „Kas tu esi?“ (Jn 21, 12), nes žino, kad jis yra Viešpats.

Ketvirtoje evangelijoje šį klausimą, į kurį nebuvo galutinio atsakymo, išgirstame keletą kartų (Jn 1, 19; 8, 25; 10, 24; 18, 33). Patyrus Kristaus prisikėlimą, klausimų nebelieka.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Baltųjų pėdkelnių“ legenda: paslaptingų snaiperių iš Baltijos šalių bijojo visas Kaukazas (88)

1992-ųjų rudenį, prasidėjus karui Abchazijos regione, Kaukaze ėmė rastis vadinamosios...

Sodo bendrijos gyventojams neramios dienos: laukia iškeldinimas iš namų (21)

Sodų bendrija „Baltasis gandras“ jau daugybę metų kovoja už dar sovietmečiu gautus sklypus,...

Pasinaudojo moters bejėgiškumu: atėmė viską, ką turėjo (50)

Panevėžio apylinkės teisme – beprecedentė byla. Prokurorai siekia panaikinti sandorius, kuriais...

Atrado žemėje užkastus kalinio raštelius: patiriame tai, ko žmogaus protas nėra pajėgus įsivaizduoti (93)

Naujai rekonstruotas dokumentas, kurį 1944 metais Aušvice parašė vienas Graikijos žydų kalinys,...

Situacija Ispanijoje kaista: didžiulė minia išėjo į gatves (148)

Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont as šeštadienio vakarą pareiškė, kad Katalonija...

Jubiliejiniame Dž. Butkutės koncerte Kaune – trikdžiai: teko stabdyti pasirodymą (195)

Likus mažiau nei pusvalandžiui iki Džordanos Butkutės koncerto pradžios Kaune, Nemuno saloje,...

Tragedija, kuri lig šiol stovi akyse: šį nusikaltėlį privalome įkalinti iki gyvos galvos (76)

Laikas negydo žaizdų – kiekvieną dieną prieš akis stovi tragiškai pasibaigusios nakties...

Vis dar turi parako: S. Krupeckaitei – Europos čempionato sidabras (12)

Lietuvė Simona Krupeckaitė Berlyne (Vokietija) vykstančio Europos dviračių treko čempionato...

Stilingi ir atsipalaidavę programuotojai darbe vaikšto mūvėdami kojines (82)

DELFI Stilius praėjusį penktadienį apsilankė Vilniuje esančiame Izraelio bendrovės biure „ Wix...

Vienas geriausių XIX amžiaus chirurgų – 300 proc. mirtingumas ir netyčia nupjautos sėklidės (20)

Prieš anestetik ų išradimą chirurgija buvo visai kitokia. Laikas buvo viskas ir kiekvienas...