Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė.“ O jis buvo tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Tyruose šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!‘“ Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jo maistas buvo skėriai ir lauko medus.
© Corbis/Scanpix

Tuomet pas jį ėmė rinktis Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje. Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių krikštytis, Jonas juos barė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Duokite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nemėginkite ramintis: ‘Juk mūsų tėvas – Abraomas.‘ Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Aš jus krikštiju vandeniu, kad atsiverstumėte, bet po manęs ateis galingesnis už mane, – aš nevertas jam nė kurpių nuauti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė, ir jis išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi.“ (Mt 3, 1-12)

Šv. Jono Krikštytojo skelbimo apie Ateinantįjį vieta yra dykuma. Geografiškai žiūrint, tai būtų Judėjos dykuma – besidriekiantys į Jordano slėnį tyrlaukiai vakaruose nuo Negyvosios jūros. Bet mes esame kviečiami ne tiek išsiaiškinti apibrėžtą vietovę, kiek perskaityti tam tikrą simbolį. Biblijoje žodis „dykuma“ (hebr. midbar, gr. eremos) reiškia ne tik geografinę vietovę be vandens ir augmenijos (Pr 21, 20; Iš 3, 1; Joz 1, 4; 2 Sam 15, 23; 2 Kor 11, 26), bet taip pat ir teologinę sąvoką.

Dykuma primena privilegijuotą išganymo istorijos laikotarpį. Senajame Testamente Sinajaus dykuma tampa išganymo, apreiškimo ir sandoros su Dievu vieta (Iš 13, 17-15. 21). Keturiasdešimt metų, Izraelio praleistų dykumoje, yra ypatinga Dievo artumos patirtis (Oz 9, 10; 11, 1; 12, 20; 13, 4-5). Maištaujantis Izraelis trokšta sugrįžti į šią patirtį (Iz 4, 3; 41, 18-20; 43, 19-20; 51, 3).

Dievas taip pat kviečia savo tautą į dykumą, kad ją užkalbintų: „Todėl dabar aš viliosiu ją, išvesiu ją į dykumą ir prašnekinsiu jos širdį... Ten ji man atsilieps kaip savo jaunystės dienomis, kaip tą dieną, kada išėjo iš Egipto žemės“ (Oz 2, 16-17). Tad visai suprantama, kad ir naujoji sandora, Gerosios Naujienos skelbimas, taip pat prasideda dykumoje.

Jonas augo dykumoje. Dvasiškai tapo didis. Manoma, kad jis kažkiek laiko praleido religinėje bendruomenėje, kuri savo pėdsakus paliko Kumrane prie Negyvosios jūros. Tiek Jonas Krikštytojas, tiek Kumrano bendruomenės nariai savo misiją aiškino Izaijo pranašystės šviesoje: „Tyruose šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią!‘“ (Iz 40, 3). Jie pasitraukė į dykumą, kad paruoštų Viešpačiui kelią pirmiausiai į savo, o po to ir į kitų širdis.

Jonas nepamokslauja miesto aikštėse, bet – dykumoje. Atrodo keista: tam, kad pasiektų savo klausytojus, jis pabėga iš miesto. Jis neina prie žmonių, jie skuba prie jo. Savo gyvenimo stiliumi, atrodo, jis daro viską, kad būtų nepopuliarus, nesukeltų smalsumo. Jis nepataikauja, netgi rūsčiai kritikuoja.

Mūsų skubančiame pasaulyje vėl reikėtų atrasti šią dykumos reikšmę, kaip susitikimo vietą, kaip bendrystės erdvę; atrasti drąsos pabūti vienumoje, Dievo artumoje, kaip ypatingą galimybę prisiartinti prie kitų ir pasidalinti gyvenimo žodžiu.

Šiandien vis dažniau pasitaiko žmonių, savaitgaliais ar atostogų metu besibeldžiančių į nuošalių vienuolynų ar rekolekcijų namų duris būtent tam, kad išgirstų žodį, kuris suteiktų prasmę jų gyvenimui. Pagaliau jau pradedama suprasti, kad tikri ir autentiški žodžiai vargu ar gali nuskambėti miesto aikštėse bei pramogų centruose. Ten aidi visa tai, kas kelia triukšmą, o dykumoje mus pasiekia žodžiai, kurie keičia žmogų. Tyloje žodžiai yra apvalomi nuo įpročio, jie vėl atranda savo spindesį ir pirminę prasmę.

Biblinės dykumos esmė yra pilnatvė, buvimas, bendrystė, artuma. Jos priešingybė yra tuštuma ir toluma, gyvenimo ir žmonių bendrystės nebuvimas. Paradoksalu, kad mūsų dienomis, kuo labiau daugėja komunikacijos priemonių, tuo stipriau mažėja tikra ir nuoširdi bendrystė.

Be to, lyginant su ankstesniais amžiais, kur tyla buvo norma, o triukšmas – išimtis, XXI amžius padarė radikalų posūkį. Tad reikia nemažai drąsos, paliekant už nugaros šias dirbtinas triukšmo užuovėjas, kad galėtume išeiti į atvirą vietą ir išgirstume Žodį, kuris atnaujina mūsų bendrystę.
Šio metu Bažnyčia vėl renkasi skelbimo vietą dykumoje (akivaizdu, jog kontempliatyvieji vienuolynai turi daugiau pašaukimų į vienuolišką gyvenimą, negu apaštaliniai). Žinoma ne todėl, kad visuomenė ją ignoruoja, ir ne tam, kad pabėgtų nuo pasaulio ar išvengtų nepatogios realybės, bet kad suteiktų savo žiniai esmę.

Skelbimas dykumoje randa kelią, vedantį į žmogaus širdį. Ir ypatingai, jei šią žinią nešantis – kaip, pavyzdžiui, Jonas – kruopščiai vengia sukoncentruoti dėmesį į save, nenori nustebinti, nėra susirūpinęs savo didumu, nesiekia asmeninės naudos, bet savo gyvenimu viską kreipia į Kitą.
Bažnyčios tradicijoje šv. Jonas Krikštytojas yra vadinamas pirmtaku. Pirmtakas yra tasai, kuris eina priekyje. Tai žmogus, kuris, apsirengęs silpnumu, renkasi vien pranešimą, jog atvyksta Galingesnis. Tik tokia Bažnyčia, kuri neskelbia savęs, neužstoja savo didingumu Ateinančiojo ir net pasitraukia į pakraštį, kad Jį praleistų, tampa girdima.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Liūdnai pagarsėjęs „Lexus“ vairuotojas: gavau nuo pareigūnų normaliai (5)

Ketvirtadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atžygiavo liepos mėnesį siautėjęs...

Darbo vietą susikūrė atsidūrusi gyvenimo duobėje: liko viena su dvynukais ant rankų (12)

Su Lina Šukiene susitikome jos įkurtame vaikų žaidimo kambaryje. Švelniais spalvų tonais...

Vis daugiau paauglių tampa žudikais: skaičius išaugo beveik trigubai (138)

Lietuvos policija pastebi nerimą keliančią tendenciją: vis daugiau paauglių nesibaido paimti...

Karbauskis žada išviešinti dalį LRT dokumentų: to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti papildyta Siaurusevičiaus komentaru (871)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žada paviešinti dalį Lietuvos radijo ir...

Ekspertas: po „Brexit“ britams reikėtų imtis naujo vaidmens Europoje (4)

Politikos komentatorius Edwardas Lucasas teigia, kad Didžioji Britanija pernelyg ilgai...

Gyvai / Eurolygos mūšis Kaune: „Žalgiris“ – Valensijos „Basket“ (2)

Dar emocijoms po pralaimėjimo Bamberge neatslūgus Kauno „Žalgirio“ (11-7) laukia naujas...

Plinta naujas sukčiavimo būdas – Lietuvoje jau yra nukentėjusiųjų (143)

Pažadais apie lengvai uždirbamus pinigus patikėję ir nepatikimose interneto svetainėse į...

Maskvos reakcija į Ukrainos sprendimą: tai pasiruošimas karui (44)

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad naujas Ukrainos priimtas įstatymas, pripažįstantis...

Siūloma PVM taikyti lanksčiau (12)

Ketvirtadienį Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti...

Gyvai / „Idėja Lietuvai“ diskusija Elektrėnuose: regionai – derlingiausia terpė augti talentams? (3)

Jau visai netrukus iniciatyva „Idėja Lietuvai“ paskelbs 3 idėjas, kurios ves mūsų šalį į...