Pirmame Biblijos puslapyje, aprašant pasaulio sukūrimo istoriją, atsikartoja žodžiai: „Dievas matė, kad tai gera“ (Pr 1, 4. 10. 12. 18. 21. 25. 31). Morkaus evangelijos tekstas prasideda ta pačia mintimi: „Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, gerosios naujienos pradžia“ (Mk 1, 1). Graikų kalbos žodis „evangelija“ pradžioje reiškė ne raštą, o pačią gerąją išganymo naujieną, kurią atnešė Kristus.
Pats Dievas prabyla apie save, kaip apie tikrąją gyvenimo paguodą, užtikrindamas, kad jis suteikia gerą pradžią mūsų sumanymams. Visa, ką mes pradedame kartu su juo – mūsų sumanymai, užmezgami ryšiai, – visuomet yra gera naujiena, kurioje galime nujausti laukiantį džiaugsmą ir guodžiančią viltį.
Vis dėlto nebūtume teisūs, jei nepastebėtume ir neįvertintume kitų gerų naujienų, tų mažų evangelijų, kurios kasdien mums padeda vis iš naujo leistis į gyvenimo kelionę. Šiuo atveju tenka prabilti apie mus supančios kūrinijos grožį, su mumis gyvenančių žmonių gerus bruožus ir būdą, kartu kuriamas svajones, neužmirštamas patirtis, gėrį, kurį pasaulyje sukuria žmonių bendrystė.
Tai mūsų pašaukimas: išmokti viską vertinti evangeliniu žvilgsniu. Net jei susiduriame su kažkuo, kas tą akimirką atneša skausmą ar liūdesį, gerąją naujieną galime įžvelgti mokėjime dovanoti ir atleisti, pastangose ištaisyti klaidą, ašarose, plaunančiose tamsiuosius sielos pakraščius. Juk kai kurie žmonės moka pastebėti rasos laše atsispindinčio dangaus grožį!