S.Babilius. Kaip per naktį „Lukoil“ ir „Statoil“ iš mūsų susižėrė milijoną

Tačiau pirmą 2009 metų dieną degalų prekeivių akiplėšiškumas peržengė visas ribas. Sausio 1-ą dieną 3 valandą ryto Vilniuje „Lukoil“ degalinėse 95 benzinas jau kainavo 2,85 Lt, o išaušus rytui šio benzino kainos didžiausiuose degalų prekiautojų tinkluose „Lukoil“ ir „Statoil“ degalinėse svyravo apie 3 Lt už litrą.

Čia reikėtų priminti, kad degalų akcizą apskaičiuoja ir į valstybės iždą sumoka ne mažmeniniai degalų prekiautojai (degalinės), o didmeninkai. Vadinasi, naujos degalų kainos turėtų reikšti, kad „Lukoil“ ir „Statoil“ degalinės kelios minutės po vidurnakčio nuskubėjo į didmeninius degalų sandėlius ir nusipirko didesniu akcizu apmokestintų degalų bei sunkvežimiais išvežiojo juos po degalines.

Labai įdomu, kaip jie tai sugebėjo padaryti – „Mažeikių nafta“ ne tik kad Naujųjų metų naktį, bet ir sausio 1 dieną degalais neprekiavo... Vadinasi šiuo sunkmečiu „Lukoil“ ir „Statoil“ bent jau Vilniuje pasinaudojo padėtimi ir nusprendė pardavinėti iki Naujų metų įsigytus degalus su mažiausiai 45 centais didesniu prekybiniu antkainiu. Taip elgėsi ne visi prekybos tinklai – „UNO X“ automatinėse degalinėse degalų kainos sausio 1 dieną išliko tokios pačios kaip iki Naujųjų.

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie alkoholį, kuriam akcizas padidintas nuo sausio, tačiau jo kaina pirmosiomis metų dienomis parduotuvėse nekito, nes buvo išparduodami senųjų metų likučiai.

Tiesa, vairuotojai šiek tiek sumažino prekybininkų pasipelnymo mastus – apgulę degalines jie neleido sukaupti didesnių atsargų degalinių talpose, tačiau tie didmeninkai, kurie turi nuosavas saugyklas, nuo kiekvieno sukaupto litro „uždirbo“ 40 centų. Šie 40 centų yra pinigai, kurie iš vairuotojų kišenės turėjo patekti į valstybės iždą, tačiau atiteko gudriesiems tarpininkams.

Naftos verslo žmonės šneka, kad didmenininkai kelios dienos iki Naujųjų buvo apgulę „Mažeikių naftą“ – norėjo užpildyti visas talpas iki kraštų, tačiau įmonė ribojo degalų pardavimą.

„Lukoil“ niekada negarsėjo lojalumu Lietuvos valstybei, tačiau superetiški ir aukštą verslo kultūrą neva propaguojantys „Statoil“ skandinaviški akcininkai galėtų viešai paaiškinti savo veiksmus.

Galima neabejoti, kad eilinį kartą Konkurencijos taryba bei kitos iš valstybės iždo finansuojamos, neva vartotojų interesus ginančios institucijos, tik skėsčios rankomis ir mals liežuviais apie darbo metodus ir panašiai. Tiesa sakant, jie net nepamatė šio nusikaltimo.

Tačiau naujasis Vyriausybės vadovas A.Kubilius matydamas skylę biudžete ir tokį begėdišką elgesį galėjo supykti ir treptelti kojele.

Jeigu „Statoil“ ir „Lukoil“ naudojasi įstatymų spragomis ir grobia biudžeto ir vairuotojų pinigus, ant jų galvos galėtų nusileisti sunki valstybės ranka. Tarkime, vyriausybės vadovas galėtų paprašyti mokesčių inspektorius, gaisrininkus ir kitą kontrolierių armiją apsigyventi šių bendrovių biuruose. Arba paklausti, ar dėl didesnio finansavimo pergyvenantys STT pareigūnai nenorėtų kokia savaitėlei ar keliomis konfiskuoti „Statoil“ ir „Lukoil“ buhalteriją? Tada jie būtų priversti samdyti advokatus, valkiotis po teismus ir kitas kontoras ir tokiu būdu bent jau dalį viršpelnio sugrąžintų.

Kol šie oligarchai nesupras, kad nuo jų akiplėšiškumo valstybė gali apsiginti, tol jie lips ant galvos. Aišku Rusija, čia blogas pavyzdys, bet jei „Lukoil“ ir „Statoil“ bosai sausio 1 dieną būtų praleidę ne kimšdami kalakutus ir gerdami šampaną savo namuose, o sėdėdami ant taburetės apklausų kambariuose, jie taip drąsiai nesivalytų kojų į valstybę. Gal tai būtų ne visai korektiškas pareigūnų elgesys, bet teisėtas – ir išprovokuotas tokių pat teisėtų, bet ne korektiškų veiksmų.