aA
Sunku gyventi dzūkui be miško, o ką daryti dabar, kai pakelės nusagstytos užrašais, jog dėl sausros miške lankytis draudžiama? Kas nuvalgys žemuoges, patikrins, ar teisingai kvepia rasotos samanos. Tik iš to kvapo žinau, kada jau reikės dairytis pirmųjų grybų.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Turėjau laisvą pusdienį, tai nudulkėjau žvyrkeliu iki retai mano aplankomo Zapsio ežero, vėjuotą dieną įsibangavusio kaip kokia dzūkų jūra. Kol bridau ir žiūrėjau į kitą krantą, kur meldai vandenį atskiria nuo tokios pat spalvos dangaus, krante paliktas telefonas gavo tris dešimtis elektroninio pašto laiškų, kviečiančių į renginius, kuriuose niekuomet neketinau lankytis, ir pirkti daiktus, kurių man niekada neprireiks. 5 naujienų portalų programėlės atsiuntė po kelis pranešimus, tarsi varžytųsi tarpusavyje, kuri sekunde anksčiau ir labiau intriguodama papasakos apie kitos savaitės orus ir užvakarykščių naujienų komentarus. Feisbuke tęsėsi Sąjūdžio 30-metis – labiausiai pasisekė tiems, kas atrado save nespalvotose mitingų nuotraukose ir nesigėdijo juokingų to meto šukuosenų, „apsirengimo keisto stiliaus“, kaip dainavo „Antis“, ir nuoširdaus entuziazmo kibirkštėlių akyse.

Paskelbiau, kad jau galime pradėti asmenukių žydinčių aguonų laukuose sezoną, įsibridau į ežerą dar kartą, o tada, jau visai gerai atsivėsinęs užkaitusią galvą, supratau, kad esame įkalinti greitėjančiame laike. Tarsi vaikai, uždaryti funikulieriaus vagone, kuris greitėdamas rieda nuo kalno bėgiais, ir visi jame esantieji žino, kad geruoju tai nesibaigs. Tik neaišku į ką trenksimės. Vieni sako, jog tai bus branduolinis susinaikinimas, kiti žada, jog mus visus pačirškins žmogaus veiklos sukelta klimato kaita, o dar kiti įsitikinę, kad dirbtinis intelektas atsikratys netobulų savo kūrėjų.

Kas bando dairytis pro vagono langus, pamato tik kažkokius realybės fragmentus ir iškart puola kitiems aiškinti, kas čia vyksta, kol jam į atlapus kimba kitas, pamatęs pro kitą langą visai kitokį vaizdą. O vagonas per tą laiką tik dar labiau pagreitėja.

Žinau, kad tame skubėjime mes įsikaliname savo noru. Įtikiname save, jog nevalia atsilikti, o per akimirką, kol būsime neprisijungę prie naujienų srauto, gali nutikti kažkas be galo svarbaus. Tokio svarbaus, kad nesužinojęs prarasiu viską. Bet neatsitinka.

Stengiuosi įsižiūrėti į žmones, kurie atsisakė skubėjimo ir pasimėgaudami, švaria sąžine bei gerai nuplautomis rankomis daro tai, ką geriausiai moka. Pamelžia ožkas ir suslegia sūrį, užaugina saule ir vėju kvepiančias uogas, žiūri į savo lauką ir mato, kaip stiebiasi aukštyn jų pasėti javai. Mano juodas žaliaakis katinas irgi taip pat niekur neskuba, bet suspėja ir žiopliausius varnėnų vaikus sumedžioti, ir giminę pratęsti.

Laiko, kuris man duotas, o gal tik paskolintas, jokiu skubėjimu nesutaupysiu. Kai buvau vaikas, vasaros diena tęsdavosi gal kokią savaitę, o ankstyva braškė burnoje tirpdavo tris dienas. Dabar, geriausiu atveju, man liko pusė susmulkėjusio gyvenimo laiko. Ta jo dalis, kai vis mažiau liks jėgų gelbėti pasaulį, uždirbti visus milijonus ir atrasti naujus kontinentus. Gal netgi neparašysiu straipsnio, kuris sustabdytų karą, nuverstų vyriausybę ar pakeistų žmonijos ateitį. Gal tik papasakosiu jums dar keletą, keliolika ar kelias dešimtis istorijų, kurias kam nors bus įdomu skaityti. O gal tik vieną, bet užtat labai gerą.

Per valandą uždirbama pinigų suma ir už ją įperkami daiktai jau seniai nebelemia mūsų gyvenimo kokybės. Iš bado šitoje šalyje niekas nemiršta, tai nepradėkite kliedėti apie orų ir nepakankamai orų atlygį. Pagarba prasideda nuo savigarbos. Jeigu žvaigždėtą naktį važiuodamas namo negalėsiu spontaniškai sustoti tarp pakelės liepų, pakelti akis į dangų ir giliai įkvėpti ką tik nulijusio lietaus atgaivinto oro, koks tuomet skirtumas, kokio amžiaus automobilį vairuoju, ir už kiek pirkti mano batai?

Ne taip seniai buvau nusiteikęs paliūdėti dėl to, kad Lietuvoje vis mažiau lieka politikos, kalbėjimo apie vertybes, idėjas ir tikrosios lyderystės. Iš operatyvinių nuogirdų ir dešimtmečiais įrašinėtų pokalbių surašytų pažymų bei jomis grįstų politinio tyrimo išvadų bombarduojamoje viešojoje erdvėje tyli ne tik mūzos. Susigūžta net Jambė – įžeidžiančio humoro deivė, Pano ir nimfos Echo duktė. Draudimų grandinėmis surakintas Dionisas kamuojasi nuo priverstinės abstinencijos. Džiūgauja tik erinijos – vienas koncernas įveikė kitą. Ar dėl to reikia sveikinti mūsų senąją demokratiją?

„Mes nuo 2002 m. matome, kaip vienas galios centras keičia kitą“, – šią savaitę pasakė Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas

Kuo taps Lietuva, jei „Agrokoncerno“ galios centras, sėdintis Seimo kultūros komitete, liks vieninteliu?

Kasdien žvilgčiojant į vis naujus „MG Baltic“ serialo epizodus nebeliko laiko rimtesniam skubos tvarka stumiamos mokesčių ir pensijų sistemos pertvarkos svarstymui. Reforma jos nevadinu, nes prieš pradedant reformuoti šitą šalį, mums pirmiausia reikia susitarti, kokios Lietuvos norime – liberalaus mažų mokesčių, veržlios ekonomikos ir tik tose srityse, kur negali veikti privatus verslas, valstybės organizuojamų viešųjų paslaugų, ar socialdemokratinio modelio, kai valstybė bando visais pasirūpinti, bet prieš tai atima didžiąją dalį jūsų uždarbio. „Profesionalų vyriausybė“ to nepadarys, nes tai – politiniai sprendimai. O politiką mes prakeikėme ir išvarėme iš savo mąstymo, jei reagavimą į skubančio laiko dirgiklius dar galima taip pavadinti, ir kaip sakė viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas, „tampom dabar „MG Baltic“ kaip vištos žarnas po kiemą“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šalia Prancūzijos oro uosto esantis miestas po skaudžios katastrofos virto vaiduokliu (6)

Trisdešimt kilometrų nuo vienos brangiausių Europos sostinių, Paryžiaus, yra visiškai...

Iš Maskvos grįžusį amerikiečių šnipą šokiravo saviškių reakcija (1)

Steveno Spielbergo režisuotas filmas „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) pasakoja apie...

Kaip atrodo žinomo banko darbuotojai: rengiasi drąsiai, o darbo metu gali tai, apie ką kiti tik pasvajoja (82)

Paskutinę darbo savaitės dieną Vilniaus verslo centrų rajone Saltoniškių gatvėje apsilankęs...

Laukiniai „Žalgirio“ laikai: išgertuvės iki ryto, kanapės, „Farai“, muštynės ir Collinso dovana (36)

„Aš, visų pirma, žiūriu į asmenines savybes, nenoriu problemų rūbinėje, nenoriu...

Užkalnis garsaus viešbučio restorane: blogiausiai išleisti šimtas eurų (270)

Gerų viešbučių restoranai turi būti puikūs. Praėjo tie laikai, kai žinomas viešbutis galėjo...

Po lemtingo susitikimo Petro Gražulio vaikelio mama neištvėrė ir papasakojo, kas buvo nutylėta: jau geriau nevežtų tų žaislų (272)

Neseniai notaro kabinete susitikę ir bandę išspręsti visus teisinius nesutarimus dėl vaikelio...

Aleksandras Ivanauskas-Fara su žmona Rima vėl plastinės chirurgijos gydytojo rankose: atskleidė, kokias operacijas darysis (11)

Legendinio grupės „ Rondo " lyderio Aleksandro Ivanausko-Faros pristatinėti nereikia – jis...

Klaipėdietis nufilmavo vaizdą po avarijos: stovinčius automobilius suplojo į didžiulį „sumuštinį“ (12)

Laukininkų gatvėje daugiabučio automobilius nakčiai pastatę klaipėdiečiai naktį išgirdo...

Judėjimą mieste keičiančios savivaldybės atsigręžė į neįgaliuosius: kas keisis?

Planuojant sklandų ir saugų judėjimą mieste privalu atsižvelgti ne tik į didžiosios gyventojų...

Nėštumas keičia Meghan Markle planus: prastai besijaučianti hercogienė nedalyvavo susitikimuose (5)

Šiuo metu Australijoje viešinti karališkoji pora yra visų dėmesio centre. Tačiau princas Harry...