aA
Įsivaizduokime, koks būtų Lietuvos urėdijų reorganizacijos svarstymas jei reformos organizatoriai būtų paskelbę, kad visi valstybiniai miškų medelynai, medžių genetinės ir sėklinės plantacijos su visa infrastruktūra ir pastatais reorganizuojami į UAB‘ą, t.y. privatizuojami.
Saulius Stakėnas
© Asmeninis albumas

Po tokios reorganizacijos miško atkūrimas ir sodinimas Lietuvoje būtų patikėtas verslininkams, kurie dėl reglamentavimo nebuvimo turėtų plačias galimybes nebaudžiamai piktnaudžiauti esama sistema – sodinti bet kokios kokybės ir kilmės medelius, kurių daugelis net neišgyventų nei pirmos žiemos, tačiau tai nebūtų kliūtis gauti pinigus „už pilnavertį miško atkūrimą“. Drįsčiau teigti, kad tokia reforma būtų mirusi jau diskusijų stadijoje. Tačiau kol visuomenė buvo plačiai informuojama apie urėdijų reformų priešininkų ir šalininkų argumentus, eigą ir baigtį, Žemės ūkio ministerija paruošė ir ruošiasi įgyvendinti Žuvininkystės tarnybos (toliau tarnyba) reorganizaciją, kuri savo esme nedaug tesiskirtų nuo aukščiau aprašytos menamos urėdijų reformos.

Oficialiai deklaruojama, kad pertvarkydama tarnybą, Žemės ūkio ministerija prisideda prie LR vyriausybės viešojo sektoriaus įstaigų veiklos efektyvumo didinimo, nes tarnybos veikla nebėra aktuali ir reikalinga; o komercinių paslaugų reikia atsisakyti, jei tokios paslaugos teikiamos rinkoje veikiančių subjektų.

Labai gaila ir visai nesuprantama, kad į Lietuvos vandenis kiekvienais metais milijonus išveistų žuvų išleidžianti tarnyba, dabartinės valdžios nuomone, yra nebeaktuali ir nereikalinga. Be šios tarnybos pastangų negalėtume stebėtis įspūdingais žvejų mėgėjų lašišų ir šlakių laimikiais mūsų upėse, šalyje nebūtų veisiamos kitos vertingos žuvys (unguriai, margieji upėtakiai, kiršliai, sykai, vėgėlės, sterkai ir kt.). Tarnyba jau kelis metus į Lietuvos vandenis veisia eršketus, pradedami ūsoriaus, meknės ir skersnukio veisimo projektai. Keletą pastarųjų metų tarnyba, deja, yra vienintelė įstaiga, kuri rūpinasi valstybinių Lietuvos vandenų žuvų gausinimu, nes Aplinkos ministerija įžuvinimui skirtų lėšų už parduotus žvejų mėgėjų leidimus nepanaudoja jau keli metai. Nesąžiningi verslininkai netruko pasinaudoti nepakankamai reglamentuotu įžuvinimo procesu, todėl kilus daugybei nesutarimų ir ginčų Aplinkos ministerijai teko stabdyti įžuvinimo pirkimus...

Paaiškėjo, kad norvegiškos lašišos yra visai neatsparios „švediškam“ parazitui ir Norvegijos vyriausybė po milijonus kainavusių, bet nepasiteisinusių kovos su parazitais būdų buvo priversta imtis itin drastiškų priemonių – išnuodyti 49 upes, kuriose buvo rastas „švediškas“ parazitas.
Saulius Stakėnas

Visai nesutinku ir su nuostata, kad tarnybos veikla yra komercinė paslauga, kuri jau yra teikiama rinkoje veikiančių subjektų. Karpių, plačiakakčių ir amūrų sėkmingas auginimas dar tikrai nereiškia, kad tokiuose žuvininkystės ūkiuose bus galima nesunkiai veisti lašišas ir šlakius. Čia tas pats, kaip karučių gamykloje pradėti prabangių automobilių surinkimą. Turime suprasti, kad retų ir vertingų žuvų veisimas reikalauja ne tik gerų specialistų, naujų technologijų ir mokslinių tyrimų, bet ir ilgametės patirties ir įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo.

Kad skaitytojas suprasų labai glaustai aprašysiu, kaip atrodo dirbtinis lašišų veisimas. Kiekvieną rudenį tarnybos darbuotojai pagrindinėse lašišinėse upėse sugauna mokslininkų rekomenduotą neršti atplaukusių žuvų kiekį. Gaudymo procesas yra griežtai kontroliuojamas, jame dalyvauja aplinkos apsaugos inspektoriai. Gaudymas vykdomas tamsiu paros metu, nes taip lengviau sugaunamos ir mažiau traumuojamos žuvys. Sugautos lašišos sužymimos ir vežamos į žuvivaisos poskyrį, kur jų ikrai apvaisinami ir dirbtinai inkubuojami. Iš ikrų išsirita apie 98–99 proc. žuvyčių (gamtoje paprastai būna apie 1–2 proc.). Lašišaitės paauginamos ir išleidžiamos į upes, kuriose buvo sugautos neršti atplaukusios lašišos. Lašišaitės išleidžiamos į upes griežtai nustatytose vietose ir laikantis mokslininkų rekomenduojamų kiekių. Kiekvienas žuvų išleidimas vėl yra kontroliuojamas aplinkos apsaugos inspektorių.

Žuvyčių kelionė į laisvę paprastai prasideda naktį, nes dieną dėl aukštesnės temperatūros ir šviesos jos patirtų žymiai daugiau streso ir dalis jų neišvengiamai žūtų. Taip žymiai sumažinamas išleistų žuvų mirtingumas pirmosiomis dienomis, kurios yra itin svarbios nes žuvys turi adaptuotis prie natūralios aplinkos. Dabar pabandykime įsivaizduoti tokį procesą privataus verslo rankose, kai pagrindinis faktorius pelnas ir beveik jokių reikalavimų, todėl svarbiausia į vandenį įleisti tik tam tikrą kiekį ar svorį žuvų...

Europoje retos ir vertingos žuvys yra veisiamos arba valstybinėse įstaigose, arba kur šioje srityje leidžiamas privatus verslas visos veisyklos yra itin giežtai reglamentuojamos ir privalo sertifikuotis kiekvienai veisiamai žuvų rūšiai. Tačiau Lietuva kažkodėl stumiama eiti visai kitu – unikaliu keliu.
Saulius Stakėnas

Visos veisiamos žuvys, kurios skirtos išleisti į natūralius vandenis, turi savo veisimo specifiką, kuri kartais kardinaliai skiriasi nuo įprastai taikomų metodų komerciniuose žuvininkystės ūkiuose. Norvegija jau moka itin didelę kainą besąlygiškai patikėjusi privataus verslo sąžiningumu, nes savų lašišaičių trūkumą vietos verslininkai kompensavo „švediškomis“, kurios buvo apsikrėtusios vietiniais parazitais. Paaiškėjo, kad norvegiškos lašišos yra visai neatsparios „švediškam“ parazitui ir Norvegijos vyriausybė po milijonus kainavusių, bet nepasiteisinusių kovos su parazitais būdų buvo priversta imtis itin drastiškų priemonių – išnuodyti 49 upes, kuriose buvo rastas „švediškas“ parazitas. Parazitą pavyko sunaikinti tik 24 upėse, todėl kitos upės bus nuodijamos ir toliau. Panašių pavyzdžių yra tikrai ne vienas, todėl daugumoje Europos šalių retos ir vertingos žuvys yra veisiamos arba valstybinėse įstaigose, arba kur šioje srityje leidžiamas privatus verslas visos veisyklos yra itin giežtai reglamentuojamos ir privalo sertifikuotis kiekvienai veisiamai žuvų rūšiai.

Maži upėtakiai
Maži upėtakiai
© Vilniaus RAAD nuotr.

Tačiau Lietuva kažkodėl stumiama eiti visai kitu – unikaliu keliu. Mes norime nutraukti valstybinį žuvų veisimą ir perduoti tai kažkokiam UAB‘ui visai nepasirūpinę saugikliais tikėtino piktnaudžiavimo atveju. Praktika rodo, kad tokia situacija bus palanki tik nesąžiningam verslui arba monopolijai ir tokioje situacijoje visada nukentėjusi lieka kita pusė. Kokios pasekmės laukia mūsų ežerų ir upių manau nesunku prognozuoti...

Nepaisant tarnybos išleidžiamų milijonų žuvų į mūsų šalies vandenis, deja, Lietuva pagal įžuvinamų žuvų kiekius yra itin atsilikusi nuo kaimyninių valstybių. Pavyzdžiui, Lenkijoje skaičiuojant ploto vienetui upėtakių, kiršlių, sterkų ir lydekų veisiama nuo 10 iki 66 kartų daugiau! Ir nors Lenkijoje žvejybos intensyvumas maždaug 3 kartus didesnis nei Lietuvoje, tai jokiu būdu nepateisina tokio didelio įžuvinamų žuvų kiekio skirtumų. Beje, plėšrių žuvų veisimas ne tik po kelių metų virsta itin geidžiamu daugelio žvejų laimikiu, bet ir netiesiogiai pagerina vandens telkinių ekologinę būklę ir stabdo ežerų „žydėjimą“ (masinį mikroskopinių dumblių pagausėjimą vasaros metu).

Lietuvoje veiksmingiausia būtų optimizuoti valstybinį žuvų veisimą, kur pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas saugomoms ir retoms žuvims, kai privatūs ūkiai palaipsniui prisiimtų atsakomybę už lydekų, starkių ir kitų plėšrių žuvų veisimą.
Saulius Stakėnas

Plėšrios žuvys minta smulkesnėmis žuvelėmis, kurių vienas pagrindinių mitybos objektų yra smulkūs vėžiagyviai (vienas geriausiai žinomų – dafnija). Smulkūs vėžiagyviai minta mikroskopiniais dumbliais, todėl plėšrios žuvys, mažindamos smulkių žuvelių gausumą, netiesiogiai itin padidina smulkių vėžiagyvių skaičių ir taip itin sumažina mikroskopinių dumblių, dėl ko ežero vanduo tampa skaidresnis ir gerėja jo ekologinė būklė. Gamtoje tokių priežastinių ryšių yra begalė, svarbu tik jų nesunaikinti. Plėšrios žuvys yra itin svarbios mūsų vandenims ir jų gausinimas toli gražu ne tik geras laimikis žvejo krepšyje tačiau ir mūsų ežerų išsaugojimas ateinančioms kartoms.

Kadangi tarnybos fiziniai pajėgumai veisti plėšrias žuvis riboti, tikrai niekas neprieštarautų, jei valstybė, protingai reglamentavusi žuvų veisimą ir išleidimą, čia leistų pasireikšti privatiems žuvų augintojams. Tokiu atveju ne tik padidėtų taip reikalingų plėšrių žuvų veisimas, bet ir būtų galimybė visiems pamatyti, kaip su tokia užduotimi susidoroja verslas ir ar paruoštas tinkamas reglamentavimas, kuris ne tik užkerta landas piktnaudžiavimui, bet ir pernelyg neapsunkina sąžiningų žuvų augintojų veiklos.

Europos praktika įrodo, kad privatūs ūkiai paprastai augina gausiausiai veisiamas žuvis, nes retų žuvų auginimas reikalauja labai aukštos kvalifikacijos specialistų ir yra pernelyg rizikingas ir brangus, dėl sudėtingos priežiūros ir technologijų pagrįstų ilgamečiais moksliniais tyrimais. Tokia investicija privačiam verslui yra pernelyg rizikinga ir brangi, nes toks verslas pelningas patampa tik po keliolikos metų. Lietuvoje veiksmingiausia būtų optimizuoti valstybinį žuvų veisimą, kur pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas saugomoms ir retoms žuvims, kai privatūs ūkiai palaipsniui prisiimtų atsakomybę už lydekų, starkių ir kitų plėšrių žuvų veisimą.

Lietuvai, kuri turi vos 100 km pajūrio, steigiama 13 žvejybos kontrolierių etatų, kai Latvija dar prieš kelis metus jų teturėjo tik keliolika. Tokiais tempais Lietuva tuoj turės daugiau žvejybos kontrolierių nei savų žvejų Baltijos jūroje.
Saulius Stakėnas

Kita juodoji numatomos tarnybos reformos pusė eilinį kartą apnuogina įsisenėjusią Lietuvos sisteminę problemą – nepagarbų požiūrį į žmogiškuosius išteklius. Niekaip nesuprantu, kodėl Lietuvos valdininkai, kasmet stebėdami tuštėjančią gimtinę, atkakliai įsivaizduoja, kad valstybei svarbiausia pristatyti modernių pastatų, įsigyti visokios brangiai kainuojančios technikos ir aparatūros ir specialistai tiesiog veržte veršis ten dirbti... Dabar visi Lietuvos universitetai turi prabangius naujus pastatus ir modernią aparatūra, daugelyje miestelių gražiausi pastatai be bažnyčių yra mokyklos, bet ar mūsų universitetų reitingai šovė į viršų, ar pagerėjo švietimo rezultatai? Deja, dažnai yra atvirkščiai. Daugelis mokyklų ištuštėjo, o kai kuriuose naujuose universitetų pastatuose aidi tik pasiklydusių pirmakursių žingsniai.

Pernelyg skubota tarnybos reforma gali tapti nuosprendžiu aukštos kvalifikacijos žuvivaisos specialistams. Lietuvai jie taps nereikalingi, jei po reformos verslininkai galės į mūsų vandenis leisti žuvis išbrokuotas Lenkijoje ar Baltarusijoje, tad galės ieškotis darbo Norvegijos lašišų fermose, nes Lietuvos privatūs žuvininkystės ūkiai naudodamiesi susidariusia situaciją jiems „tegalės“ pasiūlyti minimumą.

Visgi tarnybos reforma kai kam bus netgi labai dosni. Atsikračius žuvivaisos specialistų bus galima sukurti papildomų etatų – tik kitur. Pavyzdžiui Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius beveik dvigubinamas ir jame po reformos bus 13 kontrolierių! Lietuvai, kuri turi vos 100 km pajūrio, steigiama 13 žvejybos kontrolierių etatų, kai Latvija dar prieš kelis metus jų teturėjo tik keliolika. Jei Latvija pritaikytų mūsų valdininkų požiūrį, pagal savo turimą Baltijos jūros plotą privalėtų suformuoti daugiau nei 100 kontrolierių armiją! Belieka tik niūriai pajuokauti, kad tokiais tempais Lietuva tuoj turės daugiau žvejybos kontrolierių nei savų žvejų Baltijos jūroje. Šiuo metu žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius turi 7 kontrolierius ir pajūrio žvejai nepraleidžia progos pajuokauti, kad vis mažėjant sugavimams Baltijos jūroje konrolieriai tuoj galės kiekvieną sugautą žuvį patikrinti. Įdomu, ar mūsų žvejai vis dar juokaus kai kontrolierių padvigubės...

Niekaip nesuprantu, kodėl Lietuvos valdininkai, kasmet stebėdami tuštėjančią gimtinę, atkakliai įsivaizduoja, kad valstybei svarbiausia pristatyti modernių pastatų, įsigyti visokios brangiai kainuojančios technikos ir aparatūros ir specialistai tiesiog veržte veršis ten dirbti...
Saulius Stakėnas

Po reformos iš tarnybos liks tik Žvejybos kontrolės tarnyba su išpūstu kontrolierių skaičiumi, kur planuojamus 34 kontrolės ir reguliavimo skyrių etatus aptarnaus net 10 bendrųjų reikalų specialistų! Pagal kontroliuojančių ir reguliuojančių valdininkų kiekį tai neginčytina pažanga, tačiau kaip tada suprasti Žemės ūkio ministerijos tarnybos reformos pagrindimą – „pridėtinės vertės kūrimas, funkcijoms vykdyti reikalingų pareigybių skaičiaus nustatymas pagal realų poreikį, priskirtų funkcijų efektyvumas“.

Tikiuosi, mūsų valdininkai supranta, kad kontroliuojantys ir reguliuojantys valdininkai pridėtinės vertės nesukuria, o išpūsti kontrolės ir reguliavimo skyrių etatai mažų mažiausiai prieštarauja realaus pareigybių poreikio nustatymui būtino efektyviam funkcijų vykdymui. Nebent žodį „realus“ kai kas supranta labai specifiškai. Labai norisi tikėti, kad žuvininkystės pertvarka Lietuvoje nebus nepamatuotai skubinama ir internetiniuose forumuose sklandantys gandai, kad tai bus tik nepriklausomybės pradžioje pradanginto Lietuvos žvejybos laivyno pratęsimas, nepasitvirtins.

P.S. Visos valstybinės įstaigos be kontrolės ir atsakomybės turi tendencija išsigimti. Tai būdinga visoms šalims ir, žinoma, Lietuvai, kur daug valdiškų įstaigų tikrai stokoja elementarios atsakomybės, o kontrolė dažnai būna bedantė. Geriausias valstybinių įstaigų veiklos efektyvumo gerinimas būtų griežta ir objektyvi valstybinių įstaigų kontrolė bei veiklos auditas ir bent jau elementari valdininkų atsakomybe už savo veiksmus. Tada nereikės su kiekviena nauja valdžia laukti nesuprantamų ir skubotų reformų. Kaip ir daugumos valstybinių įstaigų, Žuvininkystės tarnybos veiklą irgi būtina skaidrinti ir efektyvinti, bei reikalauti atskaitomybės ir atsakomybės, o reformas vykdyti gerai apgalvotas, nes tokia cunamio stiliaus reorganizacija gali Lietuvai būti labai žalinga.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kainos svetur: kiek už duoną ar bananus teks sumokėti Emyratuose (12)

Jungtiniuose Arabų Emyratuose tikrai ne visur vienodos kainos – Abu Dabis ar Dubajus jau...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją (161)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Paliktos nuotakos byla atsidūrė teisme: tikruosius jaunikio motyvus išdavė draugui rašytos žinutės (119)

Nauja meile patikėjusiai, išsiskyrusiai ir vaiką auginusiai merginai teko skaudžiai nusivilti. Jai...

Net pats stipriausias imunitetas gali nepastebėti vėžio: onkoimunologas – apie priemones, kurios sumažina riziką sirgti (55)

Prasidėjus peršalimo ir gripo sezonui, vis daugiau girdime apie imuniteto stiprinimą. Vieni siūlo...

Statybų sektoriuje krizė už durų? Geras naujienas keičia nekokios (16)

Statybos sektoriaus augimas, stebinęs pajamų ir pastatytų kvadratinių metrų ar butų kiekio...

Karbauskis teigia neatsisakąs planų dirbti Seimo vadovybėje

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia neatsisakąs planų dirbti Seimo...

Sankt Peterburgo gyventojai apie valdžios priimtą sprendimą: sveiki atvykę į pragarą (187)

Istoriniame Sankt Peterburgo centre esančioje Rubinšteino gatvėje gyvenanti Marina Pogolša rodo į...

Didžiosios Britanijos parlamentarai balsuos dėl pasiūlymo 3 mėnesiams atidėti „Brexitą“ (16)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmų deputatai balsuos dėl pataisos,...

Dėl gaisro Alytuje tarša normas viršija 4 kartus: gyventojams skubiai išsiųsti įspėjimai (41)

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyrius DELFI informavo,...

Eurolygoje žibantis Giedraitis – apie kartėlį dėl pasaulio čempionato ir trūnijimą ant suolo rinktinėje specialiai Krepšinis.lt iš Barselonos (10)

Eurolygos debiutantas Rokas Giedraitis neatrodo kaip turnyro naujokas – Berlynos ALBA klubo...