aA
Dalis Lietuvos mokyklų nuotoliniu būdu mokosi jau tris savaitės, visa likusi Lietuva pradėjo nuo kovo 30 d. Pirmoji visuotinė e. mokymosi diena kaito kaip tikras pirmas blynas – lūžo elektroninių dienynų ir užduočių sistemos, tėvai paklaikę instaliavo po penkias skirtingas pokalbių programas, galutinai sustojo namuose dar visai pusėtinai sėkmingai vykę darbai... ir niekas nuo to nenumirė.
Rūta Latinytė
Rūta Latinytė
© Asmeninio albumo nuotr.

Stebuklas įvyko

Praėjo pirma diena, antra, atsigavo sistemos, o vaikai (ir tėvai) ėmė priprasti prie naujos tvarkos. Net nesąmones paišančius neklaužadas sutramdė. Kas sekė pamokas per videokonferencijas, kas el. paštu, kas skaitė paruoštą medžiagą arba viską kartu sudėjus – bet milžiniškas visuotinis nuotolinio ugdymo procesas startavo ir pajudėjo iš vietos.

Stebėdama savo ir kitų vaikų mokytojas ir mokytojus, negaliu rasti žodžių, kaip stipriai jais žaviuosi. Atrodo, kad joks kataklizmas negalėtų jų pamokų išmušti iš vėžių – jei neveikia dienynas, pedagogai vaikus pasieks el. paštu, jei nesigirdi garso – parašys, jei reikia paaiškinti – susiskambins. Išjunkit interneto ryšį ir jie perduos pamokas Morzės abėcėle.

Per mums nematomus bemiegius vakarus ir naktis mokytojai priruošė prezentacijų, filmukų, naudingų nuorodų ir krūvą kitų priemonių, kad tik nebūtų per mažai.

Skubota kritika

Nepaisant palaikymo, pedagogų grupėse galima rasti skubotų nevilties ženklų – kažkas sulaukė nepatenkintų tėvų skundų, nes kažkam pritrūko dėmesio, kažkas pyksta, nes negali prisijungti, kažkas nesugeba įkalbėti savo vaiko ramiai ir kultūringai pasėdėti prie kompiuterio.

Tai dabar sustokim, atsisėskim, įkvėpkim ir iškvėpkim. Viskas su nuotoliniu ugdymu bus gerai. Mokytojai pasiruošė ir ruošiasi toliau, išbandys, kas jiems geriausiai veikia, ir bendraus su vaikais. Pažinodami savo klasę, jie patys atrinks patogiausią programėlę ar dokumento formatą. Išmanydami ugdymo programą, patys parinks užduočių kiekį ir savarankišką darbą.

Per šias kelias karantino savaites vaikai išmoks daugiau negu bet kada iki šiol. Jų teorines žinias pasivys patys reikalingiausi gebėjimai: dirbti su įvairiomis kompiuterio programomis, greitai persiorientuoti ir prisitaikyti prie situacijos, mokytis savarankiškai, patirti atsakomybės pasekmes (jei nesimokysiu, tai ir nežinosiu).

Per šias kelias karantino savaites vaikai išmoks daugiau negu bet kada iki šiol. Jų teorines žinias pasivys patys reikalingiausi gebėjimai: dirbti su įvairiomis kompiuterio programomis, greitai persiorientuoti ir prisitaikyti prie situacijos, mokytis savarankiškai, patirti atsakomybės pasekmes (jei nesimokysiu, tai ir nežinosiu).
Rūta Latinytė


Streso spąstai

O štai ko labiausiai reikėtų išmokti mokytojams – tai pasitikėti savimi. Tuo tarpu visuomenei – pasitikėti mokytojais. Ypač mokyklų administracijoms, kurios, užuot diktavusios, kaip jie turi dirbti, verčiau turėtų nertis iš kailio su klausimu „kaip jums padėti, ką suteikti“ ir leisti pedagogams spręsti patiems.

Ar tai bus vaizdo, ar garso medžiaga, ar medžiaga raštu. Ar dvi, ar pusė valandos pokalbių per dieną. Mokytojai tikrai ras, kaip geriau.

Tiesa, tai, kad pedagogų jaučiamas stresas šiomis dienomis yra didesnis iššūkis už technologijas jau pastebėjo ne vienos mokyklos vadovai. Aš tai išgirdau iš Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktoriaus Rimanto Remeikos, iš „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovo dr. Simono Šabanovo ir iš kitų.

Šį stresą mokytojams kelia ne tik ekrane išsidirbinėjantys mokiniai ar visą pamoką akylai stebintys tėvai. Jį sukuria visuomenės nepasitikėjimas.

Antai, nuotolinio ugdymo procesui dar deramai net neįsibėgėjus, iš kažkur atsiradę 18 tūkst. žmonių jau pasirašė peticiją, adresuotą Seimui, neva reikia stabdyti šį švietimo eksperimentą ir nedelsiant pabaigti mokslo metus. Jūs rimtai?

Šiandien mes, ko gero, vienintelį kartą per du amžius turime progą pasistūmėti su švietimu šviesmečiais į priekį, o kažkas jau nori tai uždrausti. Nes bus ne pagal taisykles, nes jų niekas dar nespėjo sugalvoti, apsvarstyti ir užtvirtinti.

Šiandien mes, ko gero, vienintelį kartą per du amžius turime progą pasistūmėti su švietimu šviesmečiais į priekį, o kažkas jau nori tai uždrausti. Nes bus ne pagal taisykles, nes jų niekas dar nespėjo sugalvoti, apsvarstyti ir užtvirtinti.
Rūta Latinytė


Tas amžinas noras kontroliuoti...

Taisyklių jungas Lietuvos švietimui yra vienas griežtesnių Europoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra labai griežtas vadovėlių akreditavimo modelis – autoriai net neturi teisės sukeisti vietomis programoje numatytų temų eiliškumo.

Leidėjai neturi teisės vadovėliais vadinti neakredituotų knygų. O mokytojai irgi dažnai neturi teisės patys rinktis, iš ko jie dėstys savo dalyką – gana dažnai priemones padiktuoja administracija.

Jeigu kam įdomu, kaip dirba visų liaupsinama Suomija – tai ten viso to nėra, vienintelis mokytojas renkasi savo darbo priemones, patikusias knygas ir gali pakoreguoti programos turinį – visuotinės yra tik gana glaustai išdėstytos gairės.

O kaip sekasi Suomijos mokytojams dabar? Kaip tik gavau atsiliepimą apie tai, kad kolegoms Šiaurėje šiandien irgi labai sunku – reikia atsirinkti informaciją, pasiruošti, persiorientuoti. Per vieną dieną mūsų švietimas susilygino su Suomija.

Bet sugrįžkime į Lietuvą. Ir nutik tu man taip, kad COVID-19 paliko mokytojus vienui vienus fronto lauke.

Tik jie, jų žinios, jų mokiniai ir baltas lapas, kuriame reikia įveikti karantino atstumą. Ir jie tai padarė. Vieni per savaitgalį, kiti per dvi savaites – bet visų Lietuvos vaikų pamokos šiandien vyksta.

Ir tėvai, kurių, net neabejoju, yra dauguma, negaili pagyrų, net jei patys priklaupę prie atžalų bando prisiminti, kaip dalinti stulpeliu, arba dar blogiau – apskaičiuoti integralą. Įsivaizduokite – per vieną naktį Lietuvos tėvai pagaliau pradėjo rūpintis savo vaikų mokslais.

Jeigu kam įdomu, kaip dirba visų liaupsinama Suomija... Kaip tik gavau atsiliepimą apie tai, kad kolegoms Šiaurėje šiandien irgi labai sunku – reikia atsirinkti informaciją, pasiruošti, persiorientuoti. Per vieną dieną mūsų švietimas susilygino su Suomija.
Rūta Latinytė


Ne visi vaikai turi kompiuterius...

Pabaigoje – liūdnesnė juodoji šio mėnulio pusė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suskaičiavo, kad apie 35 tūkst. vaikų namie neturi kompiuterio, tikslesnius skaičius turėtų žinoti kiekviena mokykla. Nuskambėjo komentaras, kad tai beveik sutampa su skaičiumi vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą. Ir ne visų tėvai, ko gero, bando prisiminti, kaip paaiškinti Pitagoro teoremą arba veiksmažodžių linksnius.

Dėl to ugdymo įstaigos, verslo įmonės ir geri žmonės suskubo į pagalbą staigiai surasti mokslams trūkstamus kompiuterius (puslapyje mokyklanamuose.lt), ir tikėkimės, kad tai pavyks greitu metu.

Bet, atleiskite, kodėl tuo buvo paskubomis susirūpinta tik dabar?

Jeigu visoms nepritekliuje gyvenančioms šeimoms prieš Rugsėjo 1-ąją padedame įsigyti kuprines ir pieštukus – kiek dar metų turėjo praeiti, kad suprastume, jog asmeninis kompiuteris ar kitas išmanus įrenginys su interneto ryšiu yra būtina (nors ir ne vienintelė) ugdymo(si) priemonė kiekvienam vaikui? Ir jeigu jo šeima negali tokio įsigyti – suteikti pagalbą yra valstybės pareiga.

Jeigu visoms nepritekliuje gyvenančioms šeimoms prieš Rugsėjo 1-ąją padedame įsigyti kuprines ir pieštukus – kiek dar metų turėjo praeiti, kad suprastume, jog asmeninis kompiuteris ar kitas išmanus įrenginys su interneto ryšiu yra būtina (nors ir ne vienintelė) ugdymo(si) priemonė kiekvienam vaikui?
Rūta Latinytė


Nepamirškime išmoktų pamokų

Aš tikiu, kad iki naujų mokslo metų pradžios jau bus pavykę įveikti pandemiją, ir labai tikiuosi, kad šio neįtikėtino visų Lietuvos mokytojų per naktį įgyto gebėjimo dirbti visais įmanomais būdais lengva ranka nenubrauksime.

Nuotolinis mokymasis tokioje didelių atstumų šalyje, kaip Australija, ir ne tik ten, yra „legalus“ jau ne vienerius metus – niekas dėl to šio šalies ugdymo sistemos nepasmerkė ir nekritikavo.

Turime pasirūpinti, kad Lietuvoje šias brangias karantino pamokas taip pat išmoksime ir pritaikysime kaip gerąją patirtį. Šios patirties esmė – ne technologijos, ne videokonferencijos ir net ne kompiuteriai. Tai pasitikėjimas mokytojų kompetencija mokyti vaikus pačiu efektyviausiu būdu.

O tuo tarpu – stiprybės ir sveikatos jiems.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
4.7538

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Antonas Geraščenka: Vakarų antiputiniška koalicija turi bent dvi silpnas vietas

Rusija turi ekonominių išteklių kariauti dar porą metų, bet svarbus lūžis rusų sąmonėje...

Įtaria Europoje programuojant krizę: padėtį Lietuvoje sunkina viena aplinkybė

Europos Sąjungai bus sunku įveikti dabartinius ekonomikos iššūkius, jeigu nepasikeis jos kursas,...

Būsimo pirmoko mama pasidalino, kaip taupiai suruošė sūnų mokyklai: vietoj 350 eurų sumokėjo vos 50 (1)

Ruošiant vaikus naujiems mokslo metams labiausiai tėvų pinigines paplonina ne naujos...

Karas Ukrainoje. Karo ekspertas: Putino tikslai pasikeitė Zelenskis: katastrofa Zaporižioje sukeltų pavojų visai Europai

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Pirmieji pokyčiai: nuo antradienio keičiasi testavimosi tvarka

Antradienį COVID-19 ligai diagnozuoti įsigalioja ir namuose atlikti greitieji savikontrolės...

Ernestas Naprys

Kaip situaciją mato milžiniškų pinigų valdytojas: atsibudome po baliaus, rusai užtaisė karą, bet rimtiems žmonėms galimybių dabar daugiau

Didžiausio Baltijos šalių privataus kapitalo investuotojo „BaltCap“ vadovaujantis partneris...

Verslas PliusDebby Wu, Jeran Wittenstein ir Ian King

Itin perspektyviam sektoriui – juodžiausias nuosmukis per dešimtmetį

Puslaidininkių akcijų vertė smuko po to, kai bendrovė „Micron Technology Inc.“ įspėjo dėl...

Rekordinei sausrai išdžiovinus milžinišką vandens rezervuarą šiurpūs radiniai ėmė lįsti vienas po kito

Sausros nusekintame Jungtinių Valstijų Mido ežere buvo rasti dar vieno žmogaus palaikai , ir vos...

Kardiologės žinia metantiems svorį: dėl kelių klaidų gali ištikti net infarktas ar insultas

Per pandemiją priaugau apie trisdešimt kilogramų. Kadangi nesu patenkinta savo svoriu, pradėjau...