aA
Istorija stropiai seikėja asmenybių nuopelnus, atidžiai tyrinėja Didžiuosius Lietuvius. Mano karta – jau po Partizanų karo į sąmoningą gyvenimą žengusi šešiolikmečių-septyniolikmečių karta – gyveno su Justino Marcinkevičiaus kūriniais, o ne vienu atveju buvo tiksliausiai jų atstovaujama.
Susitikime su poetės Onės Baliukonės gimtojo Kančėnų (Alytaus r.) kaimo bendruomene: Irena Gansiniauskaitė, Justinas Marcinkevičius, Onė Baliukonė, Algimantas Zurba. 2003 m. (V.Braziūno nuotr.)

Justino Marcinkevičiaus lyrika atnešė tikras mūsų žemės spalvas, kvapus ir erdves, tikrąjį, o ne valdžios norimą primesti, jausmų pasaulį.

Justino Marcinkevičiaus draminė poezija atnešė mums gyvą istoriją, pro ideologines konstrukcijas ieškančią išeities gyvenimui su mumis ir mums, norintiems būti po atgijusios Lietuvos vardu. Justinui Marcinkevičiui nekilo abejonės, kai reikėjo atsakyti į klausimą, ar jis su tais, kurie Lietuvon kyla konkrečiu veiksmu – įkurdami Sąjūdį ir pradėdami nacionalinio išsivadavimo procesą.

Justinas Marcinkevičius kalbėjo visuose didžiuosiuose Sąjūdžio mitinguose, pradėjo Steigiamąjį suvažiavimą, parašė programinį pirmojo „Atgimimo“ numerio straipsnį. Jis vedė lietuvių kalbą į Lietuvos valstybinės kalbos statusą.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, Justinas Marcinkevičius net pačiais sunkiausiais momentais rūpinosi Valstybe, visų pirma galvodamas apie jos pamatą – lietuvių tautą. Jos nelaimės graužė Poeto širdį, jos džiaugsmai skaidrino Lietuvos Kūrėjo dvasią. Žemės, istorijos ir kalbos jungtys iki pat lemtingojo momento siejo Poetą su Tauta tikro bendrumo ryšiais.

Nedaug kas nusipelno tokio pripažinimo ir tokios pagarbos. Dar mažiau ką likimas apdovanojo Tautos meile.

Justiną Marcinkevičių ji lydės visados.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (2)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (2)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Orai: šaltis parodys savo nagus (11)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (63)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (477)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (26)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (191)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (25)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Puikų Messi smūgį atrėmęs vartininkas nesulaikė „su mėsomis“ taranavusio Suarezo epizodo įrašas (1)

Ispanijos „ La Liga “ čempionate 20-ame ture sunkią pergalę pasiekė namuose rungtyniavusi...

Po vandentiekio avarijos Vilniuje pagaliau gera žinia vairuotojams (1)

Ketvirtadienį, sausio 17 d., apie 16.23 val., Vilniuje , Žemaitės g., trūko vandentiekio...