Nusivylimas žaliaisiais valstiečiais pasivadinusia valdžia, prasidėjęs nuo didžiųjų miestų, tarsi rudeniniai rūkai apgaubė visą šalį. Kai reitingų lenktynėse Ramūno Karbauskio partiją pralenkė politinė jėga, 2016 m. Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje neiškovojusi nė vieno mandato, vadovaujama sektos pranašo žodžiais kalbančio lyderio, LVŽS vadui belieka apsimesti, kad turi kažkokius kitus rinkėjų apklausų rezultatus, kurie atrodo geriau. Dėl visko kaltas Karabasas – tas, kurį sugalvojo konservatoriai. O Pjus geras, tik apkvailinta liaudis nesupranta, nes per seniai matė „Naisių vasarą“.

Kodėl nusivylusieji LVŽS nepapildo tradicinių partijų elektorato? Juk po kelių iš eilės bandymų rinkti į Seimą pažadukus kada nors galėtų ateiti ta diena, kai po žaliu kryžium parimęs kaimietis atsigręžtų į tradicines partijas, kurios, kaip senas arklys, bent jau vagos negadina.

Sakote, tos partijos kažkokios blogos, neteisingos ir neatitinkančios rinkėjų lūkesčių? O gal problema yra absoliučiai nerealūs maždaug trečdalio rinkėjų lūkesčiai, kurie negali būti patenkinti? Gal todėl tas trečdalis pasmerktas blaškytis nuo vienų gelbėtojų prie kitų ir kaltinti visą pasaulį dėl savo nesėkmių, užuot problemų ieškojęs savyje.

Jei audringuose skęstančių reitingų vandenyse nusivylusiam partijomis rinkėjui reikia už kažko laikytis, savo petį išsiverkti laiku pakiš nepartinis Gerovės valstybės prezidentas. Tos, kuri, anot Gitano Nausėdos, „nėra vien finansai, didesnės pensijos ir mažėjanti socialinė atskirtis“, bet pirmiausia „bendrystės jausmas, kuomet jaučiamės esą vienoje valtyje, kur stipresnis padeda silpnesniam“. Net susigraudinau skaitydamas, taip jautru ir miela.

Ko dabar stebitės G. Nausėdos pasisakymu apie galimybę kurti valstybinį komercinį banką? Juk yra beveik šalių, kur valstybiniai komerciniai bankai beveik sėkmingai veikia. Pavyzdžiui, Luhansko Liaudies Respublika. Svarbiausia, kad mūsų banko pavadinime būtų žodis „gerovės“. Nes juk viskas – tik dėl jos.

Vis dar manote, kad sulaukę gerovės valstybės turėsite daugiau pinigų, nes valdžia paims juos iš skandinavų bankų, prekybos centrų bei prabangaus nekilnojamojo turto savininkų ir išdalins jums? Anądien pats mačiau, kad „Maximos“ kasose pinigų yra. „Norfos“ – irgi. Bankuose jų dar daugiau, tik pačiupinėti negaliu, nes mano rajone bei gretimame kurorte beveik visi uždarė savo skyrius ir išsikėlė į Alytų. O paskui paleido reklamą per televizorių, kaip „didžiuojasi būdami čia“.

Kas iš to didžiavimosi, jei paprastam žmogui jie neskolina, tik turčiams, kurie ir taip pinigų turi? O jums būtinai pasakys, kad va, dar kabo per aną krizę neišmokėtas lizingas už žvaigždžių skyrybas rodantį televizorių, žmonos alga minimali, vaikai nemokamus pietus gauna, o uždarbis už parvežamas iš Baltarusijos cigaretes negali būti įskaičiuotas į pajamas. Argi tai ne patyčios?

Valstybiniame gerovės banke bus kitaip: įėjus nereikės atsispausdinti kvituko su numeriu, tai iškart suprasite, kad esate ne skaičius buhalterinėse lentelėse, bet ori asmenybė. Už langelio sėdės tokios pat mielos kasininkės gražiai nupieštais antakiais, kaip 1980 m. „Taupomojoje kasoje“. Visos finansinės paslaugos bus nemokamos, o jei leisitės įkalbamas imti paskolą, jums dar primokės, kaip Danijoje. Jeigu netikite, kad taip gali būti, paklauskite Voldemaro Tomaševskio, jis pakeliui iš Europos Parlamento nekart važiuodamas per Lenkiją matė, kaip gyvenimas ten pagerėjo įvedus bankų mokestį.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija streikuoti vėl susiruošusiems mokytojams vietoje didesnės algos sugrąžins autoritetą, nelaukdama nė 2025 metų. Politikai to jau ėmėsi itin rimtai – sumanė uždrausti mokyklose mobiliuosius telefonus.

Kai kiekvienas vaikėzas turi galimybę pagūglinti, ar tikrai mokytojas jam sako tiesą, iš kur atsiranda vaikai, autoritetas gali bet kurią akimirką nuvysti. Ir išvis tie mokinukai per daug teisių turi. Vien uniformų ir veryginio maisto neužtenka, reikia mokyklą paversti visiškai panašia į laisvės atėmimo vietą, kad žinotų mažieji lepūnėliai, jog ne pramogauti ten eina. Telefonų draudimas, visai kaip Alytaus pataisos namuose, labiausiai šitam reikalui tinka, nes, kaip sako Seimo narys Zenonas Streikus, „vaikas sau to neuždraus, kaip ir saldainių neuždraus“.

Žinokit, mažieji nenaudėliai, kad pas blogus vaikus Kalėdų naktį per kaminą įlipa ne Šventasis Mikalojus, o Rūstusis Zenonas, kuris ne dovanų atneša, bet atima ir susikrauna į savo maišą saldainius bei telefonus.

Pabėgti iš įkalinimo įstaigomis virstančių valdiškų mokyklų į privačias irgi greitai nebus galimybės, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakeliui atims mokinio krepšelį. Juk reikia kažkaip nubausti akis draskantį pelną uždirbančią TS-LKD pirmininko sutuoktinę. Jos darželius ir mokyklas pro padidinamąjį stiklą tyrė dar anos kadencijos Seimo komisijos, bet nieko, išskyrus pavardę, nusikalstamo neiškapstė. Šioje kadencijoje tos Landsbergių pavardės pakanka, kad vien dėl jos būtų galima sunaikinti visą privataus švietimo sistemą, o už sutaupytus 22 mln. eurų pratęsti kelių be mokinių likusių bažnytkaimių mokyklėlių gyvavimą savo vienmandatėse apygardose.