Man šitie metai buvo geresni už praėjusius pirmiausiai todėl, kad stengiausi nesiimti veiklos, kurios neišmanau. Nedalyvavau politikoje, neremontavau automobilių, negydžiau žmonių ir neapsimetinėjau, kad esu šventesnis už popiežių. Dabar jau matau, kad ir kitiems, kas tik vadovavosi šiuo principu, sekėsi visai neblogai.
Tačiau pasaulis ir Lietuva, deja, ritasi priešinga kryptimi ir tokio diletantizmo triumfo visose srityse, pradedant griūvančio Gedimino kalno gelbėjimu ir baigiant sveikos gyvensenos propagavimu, anksčiau dar neteko matyti.
Vilniaus Santaros klinikų Vaikų ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje Vilniuje gydytas septynių mėnesių kūdikis, kuris, medikų teigimu, patyrė sveikatai pavojingą mažakraujystę, sukeltą netinkamos mitybos. Kaip mat pasipylė kaltinimai medikams, išdrįsusiems viešai pasakyti, kad kritinės vaiko būklės priežastis – veganiška mamos ir kūdikio mityba.
Jau senokai pribrendo reikalas papildyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Sužinojus, jog tėvai nuklydo į veganus, vaikas iš jų nedelsiant privalo būti paimtas ir atiduotas laikinai mėsėdžių globai. Kadangi esu krikščioniškai atlaidus ir tikiu, kad kiekvienas žmogus gali pasitaisyti, pasisakau už humanišką nuostatą, kad įrodę teismui, jog išsižadėjo savo klaidavalgystės, reguliariai čirškina didkepsnius ir kasdien valgo aukščiausios rūšies dešreles be mėsos pakaitalų, tokie tėvai galėtų atgauti vaikus.
Pabandžiau keliais žodžiais tokią savo nuostatą išdėstyti feisbuke, iškart suplūdo sveikos gyvensenos žinovai, tvirtinantys, jog geriau už Vaikų ligoninės gydytoją gastroenterologą išmano kūdikių mitybos rekomendacijas. Pasižiūriu, kas komentuoja – labai miela ponia su muzikiniu išsilavinimu, kurį, beje, labai gerbiu. Ir jeigu gydytojas aiškintų, kaip diriguoti simfoniniam orkestrui, gal net paklausčiau jos ekspertinės nuomonės.
Kadangi esu dar ir labai tolerantiškas, tikiu, jog veganai, kaip ir alkoholikai, turi teisę žudyti save. Bet vaikai nėra jų privati nuosavybė, tai juos visuomenė privalo apsaugoti. Yra tokių žmonių, kurie muša vaikus ir mano, kad taip elgtis normalu, nes juos jų pirmykščiai tėvai galva į sieną daužydavo. Bet kažkaip bandome tai spręsti civilizuotai: tėvus – už grotų, vaikus – pas globėjus. Todėl iš šventinės užstalės linkiu Lietuvai, kad 2018 m. surastumėm adekvačių priemonių ir veganams pažaboti, prieš tai iškomandiravę į kokią egzotišką šalį ilgalaikio tarpparlamentinio bendradarbiavimo ryšių užmegzti bent jau sveikatinimo panardinimu į eketę entuziastą ir ligų kaip Dievo bausmės teorijos ekspertę.
Jeigu tektų rinkti Lietuvos 2017 metų žmogų, jų tikrai neprisiminčiau, tačiau pasiūlyčiau du asmenis. Pirmasis, kurio veikla visai ne netikėtai tapo visiška katastrofa, tempiančia žemyn visos Sauliaus Skvernelio vyriausybės reputaciją, yra Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Antrasis – „Dviračio šou“ scenaristas Haroldas Mackevičius, spėjęs aktyviai pasireikšti tik metų pabaigoje, sugebėjo padaryti tai, ko per visus metus neįstengė nei Seimo opozicija, nei kritiškai LVŽS atžvilgiu nusiteikusi žiniasklaida. Jis išjudino per visą 2016 m. rinkimų kampaniją tylėjusius paprastus kaimo žmones, praradusius savo žemes ir traktorius, pasakoti, kaip su jais pasielgė Ramūno Karbauskio „Agrokoncernas“. Šio išsilaisvinimo pasekmes matysime tik kitais metais, bet jau dabar, tarpušvenčiu, LVŽS lyderiui jo trąšų mišinys staiga pasidarė labai sprangus.
Neabejoju, kad iškart po Naujųjų bus mažiausiai milijonas besipiktinančiųjų, kad jiems niekas nepranešė apie naują alkoholio pardavimo tvarką: kodėl čia dabar diskriminuoja dėl amžiaus ir dar parduotuvė per anksti užsidarė. Tai visiškai nereiškia, kad naujieji draudimai man nors truputį patinka. Bet piktinsis jais ta visuomenės dalis, kuriai net kiekvienam asmeniškai įteikus piešinukais iliustruotą naujos tvarkos instrukciją ir davus pasirašyti, kad tikrai ją gavo, permainos vis tiek taptų staigmena. Nes jų smegenys nepritaikytos suvokti net elementarių pokyčių – jeigu kas perdažytų daugiabučio namo laiptinės duris, tai toks žmogus pasiklystų ir ratais vaikščiotų gatvėmis, kol baigtųsi baterijos. Tik jie gyvena tokiuose namuose, kur laiptinių durų niekas nedažo, todėl iki šiol yra gyvi.
Kadangi tie, kurie iš jų 2016 m. rado kelią arba buvo atvesti į rinkimų apylinkes, mums tikriausiai ir išrinko dabartinę valdžią, tai tvirčiau prisisekite, šaunusis ministre A. Veryga, nes iškart po naujametės nakties artėja vienas iš tų posūkių, ties kuriais tokie kaip jūs krenta iš rogių.