aA
Ir aš peržiūrėjau filmuką „Planas, kaip konservatoriams nugalėti valstiečius“. Du kartus. Žiūrėjau, žiūrėjau ir nesupratau, prie ko čia anksčiau premjero Sauliaus Skvernelio paminėtas Kremlius ir kur ta perversmo grėsmė, jeigu opozicija kritikuoja valdančiųjų sprendimus, profesinės sąjungos gina savo narių interesus, o kartais jų pasisakymai skamba panašiai.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius
Romas Sadauskas-Kvietkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Jeigu premjeras išsigando Andriaus Tapino įsitraukimo į profesinių sąjungų protestų organizavimą, tai jo patarėjų atmintis labai trumpa. Pavasarį, kai Seimas nesugebėjo atstatydinti priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio, A. Tapino „Laisvės TV“ surengė mitingą „Mes kaltinam“, kurio memorandume reikalauta „iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu, priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus“.

Kas buvo toliau? Kovo 20 d. Seimas balsavo dėl TS-LKD frakcijos vadovo Gabrieliaus Landsbergio pateikto siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus birželio 3 d. Seimo nariai atmetė projektą, nusprendę jo net netobulinti. „Už“ sugebėjo nubalsuoti vos 52 parlamentarai – net ne visa opozicija.

Ką toliau darė A. Tapinas, mitinge kalbėjęs, kad neįvykdžius reikalavimų mes vėl ir vėl čia susirinksime? Nieko, neskaitant kelių įrašų feisbuke, kuriuose kaltino konservatorius nesugebėjimu sukviesti savo narių net į svarbiausius balsavimus. O netrukus tą mitingą visi užmiršo, nes „valstiečiams“ sėkmingai pavyko nukreipti visuomenės dėmesį į nutekintas VSD pažymas ir Seimo NSGK tyrimą apie verslo įtaką politikams.

Todėl prieš sekmadienio mitingą S. Skvernelio aplinkai nėra jokio reikalo panikuoti. Niekas neketina užsivilkti geltonų liemenių, daužyti Seimo langus ar deginti padangas.

„Tai bus vienas taikiausių ir gražiausių protestų visoje nepriklausomoje Lietuvoje“, – penktadienio vakarą sakė Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Juolab niekas neplanuoja pakartoti 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, nes Lietuvos kariuomenė dabar labai aiškiai atsiribojusi nuo politikos ir versti valdžios neis. O lyginti kiekvieną biudžeto svarstymo atidėjimo ar net pirmalaikių rinkimų reikalavimą su perversmu yra tas pats, kaip žmonos prašymą išnešti šiukšles pavadinti smurtu artimoje aplinkoje.

Mokytojai jau laimėjo, nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs jų streikas. Kai šių metų pradžioje iš 1500 registruotų iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ pasiūlymų buvo išrinkti 3, o į juos pateko „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“, vertinau tai skeptiškai. Bet paaiškėjo, kad 2025-ųjų laukti nereikės. Mokytojo profesija tapo prestižine baigiantis 2018-iesiems, kai streikuojantys mokytojai įrodė esantys pilietiškiausia visuomenės dalimi – tikruoju jos elitu.

Šiomis dienomis „Valstiečiai“ elgiasi taip, lyg užvakar būtų laimėję Seimo rinkimuose konstitucinę daugumą, nors iš tikrųjų 2016 m. rudenį daugiamandatėje apygardoje už juos balsavo vos 21,53 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų, o rinkimuose dalyvavo tik 50,64 proc. balso teisę turinčių piliečių. Devyni iš dešimties lietuvių už juos nebalsavo. Jiems ši valdžia yra svetima, išrinkta laiptinėje nesisveikinančio kaimyno, feisbuke filmukus apie skiepų žalą platinančio keistuolio ar „TV pagalbos“ personažo.

Ir tik sėkmingai susiklostęs antrasis rinkimų turas bei dalies buvusių socialdemokratų, o dabar socialdarbiečių noras dar šiek tiek pabūti valdžioje leido „valstiečiams“ suformuoti S. Skvernelio vyriausybę, o reformų lūkesčiai po ketverių A. Butkevičiaus sąstingio metų suteikė tai vyriausybei visuomenės pasitikėjimo kreditą.

Susidaro įspūdis, kad lizinginis premjeras nelabai suvokia, kad kreditus reikia grąžinti, o jo pareigos nėra neribotą galiojimą turinti Kalėdų senelio dovana. Teologė Agnė Širinskienė gal ir sugebėtų išaiškinti, kad kiekviena valdžia kyla iš Dievo, bet liberalioje demokratijoje vyriausybei reikia piliečių tikėjimo, kad ši valdžia atstovauja jų interesus. O tas tikėjimas sparčiai tirpsta po kiekvieno paties premjero ar jo patarėjo atsisakymo atsakyti į žurnalistų klausimus, ištrinto pasitarimo garso įrašo, streikuojančių mokytojų palyginimo su Krymą užgrobusiais V. Putino smogikais, grasinimo, jog nepatvirtinus biudžeto neįvyks rinkimai.

S. Skvernelis stresuoja, vaiko ministrus ir pratrūksta Seimo tribūnoje ne todėl, kad bijo mitingų ir protestų dalyvių. Labiausiai jam nerimą kelia sausio 19 d. vyksiantis LVŽS suvažiavimas, kuriame bus patvirtintas Ramūno Karbauskio pasirinktas LVŽS kandidatas į prezidentus. Sulig kiekviena rinkėjų apklausa darosi aiškiau, kad S. Skvernelis tuo kandidatu gali ir netapti, jei jo reitingai nežadės aiškios galimybės bent jau patekti į antrąjį rinkimų turą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po naujausių pranešimų apie Kinijos karinius pajėgumus – nerimas JAV: neturime žalio supratimo, kaip jiems tai pavyko (116)

Spalio 16 d. britų laikraštis „The Financial Times“ (FT) pranešė, kad Kinija išbandė...

Automobilių pramonės krizė kirto ir lietuvių gamintojams: darbuotojai – vėl prastovose (4)

Europoje viena po kitos užsidaro automobilių gamyklos , nuolat girdime apie lustų , žaliavų ir...

Karštus nuotykius išdavė feisbukas: 15-metė tapo motina, vaiko tėvas – nuteistasis (74)

Dvidešimtmečio vilniečio naktinės linksmybės su penkiolikmete mergina baigėsi ne taip, kaip...

Pavojingą bakteriją turi kone kas trečias – kol žmogus nieko nejaučia, kiti sėkmingai užsikrečia (58)

„Epidemijos ir pandemijos prasideda ir baigiasi, vienintelė tuberkuliozė yra amžina“, –...

Tokių vaizdų Lietuva nematė jau seniai: podiumu žingsniavo ir pusnuogiai, ir apsirengę (103)

Ryškiausias mados įvykis Lietuvoje – „ Mados infekcija “, vienam vakarui atvėrė buvusio...

Vytautė Merkytė | D+

Po baisiausios visų laikų aviacijos katastrofos Tenerifėje pritrūko karstų: iš pradžių niekas nesuvokė, kaip ant pakilimo tako galėjo susidurti du lėktuvai (3)

Kanarų salos yra pamilta lietuvių ir kitų europiečių atostogų vieta. Dar prieš pandemiją...

Į ringą grįžęs Maslobojevas po atkaklios kovos įveikė Abeną (56)

Po daugiau nei metų pertraukos į profesionalų ringą grįžęs pasaulio kikbokso čempionas...

Agnė Kulitaitė: mane apsvaigino ir išprievartavo. Mano istorija – viena iš milijono? (99)

Rugpjūčio mėn. „Delfi Plius“ publikuotas Agnės Kulitaitės tekstas su skausmingomis moterų...

Projektą „Šok su žvaigžde“ paliko dar viena pora (37)

Šeštadienio vakarą LRT televizijos eteryje su žiūrovais jau trečią savaitę sveikinosi pasaulį...