Labai jau nesinori skaldyti ir dalinti atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos valstybės piliečių į savus ir mažiau patikimus, patriotus ir idiotus antikine šio žodžio prasme, tačiau susiskaldėte jūs patys, o man tik belieka konstatuoti akivaizdų faktą arba mandagiai apsimesti, kad to nepastebiu ir esminė pasaulėžiūros skirtis tėra nereikšmingi nuomonių skirtumai.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Ar Lietuva turėtų vystyti glaudesnius santykius su Rusija, net jeigu tai kenktų Lietuvos saugumui?“, – į tokį klausimą teigiamai atsakė kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų – 34,4 proc.

Neapsimetinėsiu, kad buvau labai nustebęs ar šokiruotas, perskaitęs apklausos rezultatus. Tai, žinoma, gerokai mažiau negu tie 52 proc., atsakę teigiamai, kai jų paklausė, ar pritaria premjero

Sauliaus Skvernelio išsakytai pozicijai, kad Lietuva turi atnaujinti politinius kontaktus su Rusija. Bet šį kartą klausimas buvo labai tiesmukas – paminėti ne šiaip geresni santykiai, jie nesiejami su dar ne visą populiarumą ištaškiusio premjero žodžiais ir netgi įvardinta jų kaina – grėsmė Lietuvos saugumui.

Ar tai reiškia, kad trečdalis Lietuvos yra Rusijos penktoji kolona, kuri susiklosčius aplinkybėms, panašioms į 1940 m. pasitiktų su gėlėmis okupantų tankus, o hibridinės grėsmės, panašios į įvykius Rytų Ukrainoje, sudarytų Vilniaus ar Klaipėdos „liaudies respublikų“ savigynos būrius ir valdymo institucijas? Nemanau, tokių atvirų išdavikų būtų gerokai mažiau, tačiau būtent tas trečdalis, drauge su absoliučiai nesidominčiais, kas vyksta šalyje, abejingais savo krašto likimui piliečiais, galėtų sudaryti paklusnią daugumą, kuri savo nesipriešinimu sukurtų palankias sąlygas okupacijai įsitvirtinti.

Prorusiškas Lietuvos trečdalis neatsirado iš niekur pastaraisiais metais, stebuklingai paveiktas Kremliaus propagandą transliuojančių TV kanalų, ar lietuviškai ją atpasakojančių naujienų portalų. Skirtis tarp LTSR ir 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos politinėms tradicijoms save priskiriančių lietuvių niekada nebuvo išnykusi, tik mes patys, imituodami tariamą tautos vienybę, kartais bandydavome jos nepastebėti.

Uždraudę sovietinę simboliką ir viešą okupantų nusikaltimų šlovinimą juos tik išstūmėme iš viešosios į privačią erdvę, kur stribų vaikaičiai švenčia sovietinės armijos dieną, selfinasi su Grūto parko stabais, užpildo iš Rusijos reguliariai atvežamų poppropagandos atlikėjų koncertų sales. Specialiai jiems lietuviški TV kanalai nuo ryto iki vakaro transliuoja sovietmečio nostalgija ir Rusijos kriminaliniu dvasingumu persunktus serialus, reta šventė apseina be nostalgiškos giros statinės ar ledų, imituojančių XX a. viduryje gimusios kartos vaikystės skonį. „Tarybinių dešrelių“ jau senokai nebeliko, bet liko jų pirkėjai, lengvai užkimbantys ant kiekvieno sovietmečio nostalgiją eksploatuojančio prekės ženklo.

Užklupti pernelyg atvirai tuos sovietmečio ženklus demonstruojantys, kaip nutiko tarptautinėje turizmo mugėje „Adventur 2018“ arba pernykštėje Druskininkų kurorto šventėje, kurios parade važiavo pionieriškais kaklaraiščiais ryšinčių jaunuolių lydimas restauruotas milicijos „Moskvičius“, jie sulaukia maždaug po lygiai smerkiančių ir palaikančių komentarų. Pastarųjų autoriai dedasi nesuprantantys, kas čia išvis blogo nutiko, nes „visi toje šalyje gyvenome“ ir „tai mūsų istorijos dalis“. Nes tikroji jų tėvynė buvo ir liko LTSR, kurioje jų tėvai ar seneliai užėmė svarbius postus ir naudojosi išskirtinėmis privilegijomis, o gal ir prisidėjo prie partizanų naikinimo, trėmimų bei disidentų persekiojimo.

Rusijos propagandai visai nereikia brautis į mūsų namus per prievartą, nes jos pasakojimai gula į išpurentą dirvą. Todėl uždraudus vieną Kremliaus kontroliuojamą TV kanalą, jo žiūrovai – LTSR piliečiai su Lietuvos Respublikos piliečių pasais – kaip mat susiras kitą, ieškos panašaus turinio internete.

Rusijos propagandai visai nereikia brautis į mūsų namus per prievartą, nes jos pasakojimai gula į išpurentą dirvą. Todėl uždraudus vieną Kremliaus kontroliuojamą TV kanalą, jo žiūrovai – LTSR piliečiai su Lietuvos Respublikos piliečių pasais – kaip mat susiras kitą, ieškos panašaus turinio internete.
Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Pripažinus akivaizdų faktą jau galima planuoti, kaip sutvarkyti šalies politinę sistemą, kad tas trečdalis neatvestų mūsų į 1940 m. katastrofos pasikartojimą, mažinti jo įtaką politiniams sprendimams ir aiškiai pademonstruoti, kad kiekvienas jo išrinktas ne Lietuvai, o Rusijai dirbantis politikas bus izoliuotas ir sulauks apkaltos – nesvarbu, ar taptų eiliniu priesaiką sulaužiusiu seimo nariu, kaip Mindaugas Bastys, ar prezidentu, kaip Rolandas Paksas.

„Teigiama, kad Rusija visada buvo ir visada bus agresyvi šalis. Anksčiau taip buvo kalbama apie Vokietiją ir Prancūziją. Kodėl Rusija išimtis ir kodėl nepatriotiška manyti, jog tautos ir valstybės gali keistis?“ – rašo VU TSPMI dėstytojas Kęstutis Girnius.

O juk jis teisus – Rusija tikrai keičiasi: vis labiau persekioja opoziciją, plauna smegenis savo piliečiams, ruošdama neišvengiamam karui su Vakarais, kanonizuoja Staliną ir NKVD, negrąžina Ukrainai aneksuoto Krymo ir tęsia karą Donbase, bombarduoja Sirijos miestų gyvenamuosius kvartalus, mokyklas ir ligonines, o visai neseniai dar ir Kaliningrade dislokavo į mus nutaikytas branduolines raketas. Ir tikrai anksčiau panašiai buvo kalbama apie Vokietiją – 1937-1940 metais.

Tikroms permainoms Vokietijai reikėjo milijonų beprasmių aukų, sugriautų miestų ir Niurnbergo tribunolo. Kai Vladimiras Putinas bus nuteistas už karo nusikaltimus, o Rusija padalinta į ją išvadavusių valstybių administruojamus sektorius, kaip pokario Vokietija, tada ir aš kuo nuoširdžiausiai pritarsiu, kad reikia gerinti santykius su ja.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juščenka: taika pasiekiama tik dviem keliais – pergale arba pralaimėjimu (151)

Tuoj bus penkeri metai, kai tūkstančiai žmonių Maidane, Ukrainoje, nuvertė tuometinį šalies...

Po savanorio A. Sakalausko žūties Lietuvos spec. tarnybos padarė tai, kas atrodė neįsivaizduojama (318)

1991 m. rugpjūčio 21 d. Vilniuje gindamas šalies parlamentą nuo okupantų kulkos žuvo karys...

Savaitės orai: vasara trauktis atsisako

Po gaivaus trečiadienio į Lietuvą plūstelės gerokai šiltesni orai. Ketvirtadienį termometrai...

Telefonu sutiko išbandyti maisto papildus — netrukus liko skolinga (95)

Bandydami parduoti savo gaminius prekybininkai griebiasi įvairiausių triukų, vienas iš jų —...

Rugsėjis atnešė nemalonių naujienų: tėveliai supažindinti su nauju kainoraščiu (229)

Artėjantis rugsėjis patuštins ne tik tų tėvelių, kurių atžalos jau eina į mokyklą, kišenes....

Ryšių su Rusija turėjusį Trumpo rinkiminės kampanijos vadovą teismas pripažino kaltu (13)

Buvęs Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas pripažintas kaltu 8-iuose iš 18...

VRK planuoja skelbti mažiau duomenų apie rinkimuose dalyvavusius kandidatus (9)

Vyriausiosios rinkimų komisijos planuose – užverti savo duomenų bazes apie kandidatus. Svarstoma...

Ameriką sukrėtė kraupi šeimos drama (29)

33 metų Kolorado gyventojui Chrisui Wattsui pateikti kaltinimai nužudžius besilaukiančią žmoną...

Broliai atsisveikina su Panevėžiu: įsimylėjome šį miestą (10)

Broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai netrukus turėtų papildyti „Prienų“ komandą, o...

Neįgaliųjų čempionate lietuvės triumfas džiugina medalių kraitį auksu papildžiusią Airiją (13)

Europos lengvosios atletikos neįgaliųjų čempionate švieslentė fiksavo lietuvės pergalę 1500 m...