Sostinės užingridų elitui šokas – iš arti pamatė, išgirdo ir užuodė visiškai kito pasaulio gyventojus.
„Klausykit, o čia mane vieną tie visi isteriškų piktų nelaimėlių piketai privedė prie to, kad pamatęs žmogų su Lietuvos vėliava, aš greitai pereinu į kitą gatvės pusę nes bijau, kad eina neprognozuojamas psichas?“ – anądien susimąstė influenceris Saugirdas Vaitulionis.
Opozicijai toks trijų dienų festivalis tapo džiugia švente. Juk iki šiol visi tie į Seimo bendrabutį iš savo rajonų suvažiavę žaliavalstiečiai, darbiečiai ir atokiose apygardose išrinkti vienmandatininkai Vilniuje jautėsi svetimi, tarsi Petras Gražulis knygų mugėje. Dabar jie būriais ir po vieną traukė į Pagiežos atrakcionų parką – kas varpu paskambinti, kas nusifotografuoti su Celofanu, Artūru Orlausku, ant priekabos užtupdytu metaliniu Kretinu ar feisbuko žvaigžde per dieną tapusia Tautiškos giesmės neišgiedotoja Ilona Šimoniene arba moterimi-suverenu, kaip ji pati save vadina. Buvo ten ir STT nuskriaustas Mindaugas Puidokas, ir vienintelis iš Seimo narių prieš rezoliuciją dėl Lukašenkos režimo pagrobto „Ryanair“ lėktuvo balsavęs Valius Ąžuolas, ir prieš skiepus nuo COVID-19 agituojantis Dainius Kepenis, ir Druskininkų caro popiernešys Zenonas „pliokščias pasaulis“ Streikus.
Ne taip sunku suprasti, kad juos visus vienija visai ne mistinės tradicinės šeimos vertybės, o nesugebėjimas susitaikyti su 2020 m. Seimo rinkimų rezultatais. Jau pirmosiomis dienomis po rinkimų jie buvo pakraupę, nes savo aplinkoje tiesiog nepažįsta žmonių, kurie balsavo už dabartinės valdančiosios daugumos partijas. Ir staiga toks akibrokštas – nekenčiamieji konservatoriai su liberalais gauna didžiausią rinkėjų pasitikėjimo mandatą. Laukti 2024 m. jiems per sunku, reikia versti valdžią dabar.
Žmonės, kurie supranta, kaip veikia šiuolaikinė liberalioji demokratija, prisivertė iškęsti 2016 – 2020 m. LVŽS, socialbebrų ir tomaševskininkų valdymą. Vos tik opozicija su pozicija apsikeitė vietomis, iškart atsirado reikalaujančių išvaikyti naująjį Seimą. Tautos vardu, nes jų pačių nuomonės ir vardai net jiems patiems nieko nereiškia. Laukti 2024 m. jie negali, tarsi eilėje prie atrakcionų parko kasos išgertų skysčių šlapimo pūslėje negalintis nulaikyti vaikas. Juk net Tautiškos giesmės tekstą, kurį visi jau pradinėse klasėse turėjo išmokti, jiems prisiminti per sunku. Nemanykite, kad taip lengva XXI a. gyventi su daržovės smegenimis – visi juokiasi, taikosi išnaudoti ir nuskriausti. Būtent todėl tokie pikti tie nelaimingi žmonės, kurie jaučia, kad šitoje šalyje nieko negali pakeisti, vedami vos truputį už juos gudresnių nesąžiningų politikų, konkuruojančių, kas per kitus rinkimus ant jų sprando išjos į Seimą, o kas liks užribyje.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, perdavęs atėjusiems į Daukanto aikštę prašyti „paleisti Seimą“ protestuotojams Gitano Nausėdos „nuoširdžiausius linkėjimus“ ir atsistojęs greta įtariamo finansiniais nusikaltimais Celofano bei teisiamo už šnipinėjimą Rusijai Algirdo Paleckio – nauja Lietuvos politikos realybė. Prezidentą juk irgi konservatoriai skriaudžia, nenori leisti į Europos vadovų tarybos posėdžius ir dar visaip negražiai internetuose vadina.
Ar ši minia kuo nors skiriasi nuo tos, kuri po Donaldo Trumpo padrąsinimo Vašingtone šturmavo Kapitolijų? Pirmiausiai – dydžiu. Toks būrelis nė dviejų iksų Maximos neužimtų – pora apsnūdusių apsaugininkų ir valytoja su grindų skuduru sugebėtų juos išvaikyti. Ir svarbiausia – naujuoju jos lyderiu ir įkvėpėju tapęs G. Nausėda dar nesijaučia taip įspraustas į kampą, kad pasiųstų juos kelti riaušių. Kol kas Paksu 2.0 pamažu tampantis Prezidentas tik medžioja balsus būsimam savo perrinkimui antrai kadencijai. Todėl privalo ir Pagiežos atrakcionų parko rėksniams įsiteikti, ir orumo likučius išsaugoti, miniai kalbėdamas tik per vaizdo įrašus arba patarėjus.
Ką kitaip galėtų tokiomis aplinkybėmis daryti valdančiosios koalicijos politikai ir jų šalininkai? Pirmiausia mažiau kreipti dėmesio į kelis šimtus rėksnių, skelbiančių savo ultimatumus valdžiai tautos vardu. Neapsirikite, tai nėra tikrasis tautos balsas. Kiekviename mieste ir rajone yra po kelis ar keliolika keistuolių, dešimtmečiais nesėkmingai dalyvaujančių vietiniuose ir nacionaliniuose rinkimuose pavieniui arba tik jiems vieniems girdėtų politinių organizacijų sąrašuose. Jų gautų balsų procentas apvalinasi iki nulio, o įtaka savo aplinkoje nė to nesiekia. Tačiau tuomet, kai jie visi suvažiuoja į vieną vietą, atrodo beveik kaip minia.
Nebijokite daugiau ir garsiau kalbėti apie Lietuvos sėkmės istoriją. Mes geriausiai Europoje įveikėme pandemiją, paskiepijome beveik visus, kas tik norėjo, o dabar mūsų šalies ekonomika atsigauna stebuklingu greičiu. Ir tai vyksta net nepradėjus naudoti Europos ekonomikos atsigavimo fondo milijardų. Toliau bus tik dar geriau.
Tesėdami pažadus savo rinkėjams valdantieji per daug dairosi į opozicijos šalininkų pusę. Verygmečio draudimai tik vargais negalais pateko į Seimo darbotvarkę, „žolės“ dekriminalizavimas svarstomas tarsi gėdijantis, kad tik kažkas nepagalvotų, jog ir patys politikai mielai jos užtrauktų. Tai gal susiraskite, mielieji, savo viešus pareiškimus ir pasisakymus, išplatintus per 2016 – 2020 m. kadenciją, ir prisiminsite, kuriais žaliavalstiečių valdžios sprendimais tuomet labiausiai piktinotės. O tada beliks vieną po kito juos panaikinti.
Bus tautos vardu skelbiamo pasipiktinimo, mitingų ir piketų? Tegul sau mitinguoja, čia laisva šalis, kurioje kiekvienas gali turėti savo nuomonę ir ją viešai išsakyti. Balsuodami atsiminkite, kad už lango rėkianti minia – ne jūsų rinkėjai. O jūsų rinkėjai už tokią drąsą padėkos.
