Visi jie buvo šventi, kol nepaaiškėjo kitaip. Paskui tapo pamėklėmis, bet patys to dar nežino. Trumpėjančios dienos prieš rinkiminius metus verčia tas pamėkles grįžti iš Europos Parlamento, kaip Viktorą Uspaskich ir Rolandą Paksą, arba vidinės emigracijos, kaip Arvydą Juozaitį. Nes kaip čia dabar šventė prasidės be jų. Apvilksim nauju kostiumu, palyginsim plaukus, kiek pagrimuosim ir atrodys kaip naujas, panašesnis į gyvą negu buvo iki politinės mirties.

Mirusi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio partija lėtai iro jau nuo 2017 m. rugsėjo, kai prokuratūra jai suteikė įtariamosios statusą, politine prasme reiškiantį mirties nuosprendį. Bet artimieji buvo tokie mandagūs, kad su ja dar beveik metus elgėsi kaip su gyva. Jei kas praeidamas paspirdavo savitus kvapus skleidžiančią velionę, ji nė nesujudėdavo, o aplinka stengėsi apsimesti, kad nieko nenutiko.

Reikėjo sulaukti Vėlinių, kad plati mirusiosios giminė, drauge atėjusi į kapines, pagaliau apsispręstų ją ten ir palikti: gražu, žvakutės dega, prisėsk ant suolelio, o mes jau eisim savais keliais. Žilabarzdis pirmininkas pasiliko ją globoti iki galo. Kuo natūraliau jam pavyks keiksnoti skubančius išeiti, tuo lengviau šiems bus pradėti gyvenimą iš naujo, tarsi niekada tos partijos nė nepažinojusiems. O paskutiniai liesiai, baubliai ir varkaliai galės ramiai derėtis su žaliavalsteičiais dėl valdžios nuograužų.

„Premjere, atsistatydinkit!“ – rašo svarbiausias Lietuvos patarėjas Skirmantas Malinauskas. Pavadinimas teisingas, tai straipsnio neskaičiau. Komentuoti perskaitęs tik antraštę ir pažiūrėjęs į autoriaus nuotrauką išmokau iš jūsų, mieli neskaitytojai.

Juk vis tiek aišku, kad Saulius Skvernelis politinę savižudybę įvykdė tada, kai uždraudė žurnalistams leisti perklausyti vyriausybės pasitarimo garso įrašą. Per Vėlines Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių redakcijų žurnalistai kreipėsi į teismą, prašydami apginti jų konstitucinę teisę gauti informaciją. Skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pasirašė naujienų portalų delfi.lt, 15min.lt, naujienų agentūros BNS, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ir Laisvės TV žurnalistai.
Bet kas bus toliau ir kada tikėtis vyriausybinių laidotuvių, nuomonės išsiskyrė. Apžvalgininkas Rimvydas Valatka feisbuke teigia, kad teisingas S. Skvernelio ėjimas dabar būtų prisipažinti klydus, kuo skubiau pateikti pasitarimo įrašą ir atsiprašyti tautos už daugkartinius melus. „Pjautuvu per mentiško įvaizdžio pautus, bet vis geriau nei prakišti teismo procesą“, – rašo R. Valatka.
Aš gi dėl šito „vis geriau nei prakišti teismo procesą“ kiek abejočiau ir netgi manau, kad tokią galimybę S. Skvernelio darbdavys jau numatė.

Na, praloš bylą, pasakys ką nors tokio, kad mes čia, matote, buvom teisūs, bet va, teismas kitaip išaiškino, tai dabar jei kas naujų įrašų paprašys, galėsim duoti, o tas jau ištrintas – nebėra. Ir viskas.
Antai Druskininkų patvaldys jau ne vieną bylą prapylė, bet Vijūnėlės dvaras tebestovi, o dosniai propaganda pamaitinti miestelėnai jį beveik neabejotinai išrinks dar vienai kadencijai didesne persvara, negu rusai Vladimirą Putiną.

S. Skverneliui reputacijos nuostolių LVŽS rinkėjų akyse beveik nebus, nes jiems jau paaiškinta, kad tai tėra kelių su buvusiu isteblišmentu (negaliu pakęsti šito žodžio) susijusių žurnalistų problema. Va, pigiai parduodamas „Minfo“ ir kokie nors televiziniai „Patriotai“ jokių įrašų nereikalauja. Net „Sputnikas“ nereikalauja. O kol byla praeis visas teismų instancijas, tai ne tik 2019-ųjų bet ir 2020 m. rinkimai bus pasibaigę, tai yra S. Skvernelis arba sėdės Daukanto aikštės rūmuose ir skirs teisėjus, kurie tą bylą nagrinės, arba dirbs Ramūno Karbauskio observatorijos apsauginiu ir žiūrės, kad danieliai tvoros neperšoktų.

Kiekvienas siaubo filmų mėgėjas puikiai žino, kad pačios bjauriausios pamėklės po Vėlinių neišsisklaido – mes patys turime parodyti joms kelią į mirusiųjų pasaulį. O kitoje filmo dalyje jos vėl sugrįžta, sukaupę dar daugiau pagiežos.