Vasaros laikas Lietuvoje sutampa su Maskvos juostiniu laiku. Vien dėl to siūlau rinktis žiemos laiką. Dabar gal net, kad iš tikrųjų mėgstu rytais ilgiau pamiegoti, o paskui vakaroti gerokai po vidurnakčio. Tiesiog skirtingas laikas – tik dar vienas būdas pasijusti truputį toliau nuo Rusijos, kurios mūsų privačiame gyvenime gerokai per daug.

Apie viešąją erdvę dabar nekalbėkim. Drauge su britais pasišaipyti iš saldžiosios GRU agentų porelės, pasakojančios kaip nuvyko į Solsberį pasigėrėti katedros bokštais kaip tik tuo metu, kai kažkas ištepė „Novičioku“ Skripalių durų rankeną, yra tiesiog būtina. Kaip ir drauge su ukrainiečiais džiaugtis, kad Donbase galą gavo dar vienas Rusijos remiamų teroristų vadukas.

Sakau, kad Rusijos per daug, kai įsijungiu televizorių ir junginėdamas lietuviškus kanalus negaliu pabėgti nuo visų tų muchtarų, bitininkų ir gluchariovų. O jei juos rodo, vadinasi, kažkas žiūri, teršia smegenis putiniško pasaulio supratimo stereotipais, o tada išeina į gatvę ir nejučia ima kartoti ekrane matytus elgesio modelius.

Paskui stebimės, iš kur tiek gudručių, kelkraščiu bandančių apvažiuoti greitkelio spūstį. Negalime patikėti, kad pusė Lietuvos neturi supratimo apie šalies politinę sistemą, bet užtat mintinai gali pakartoti bent tuziną jų manymu šmaikščių frazių iš XX a. sovietinio kino šlamšto, jų vadinamo klasika.

„Gėjais negimstama, didele dalimi jais tampama“, – sako Seimo Žmogaus teisių komiteto nariu ką tik paskirtas Petras Gražulis, o bandantiems tokį jo teiginį ginčyti meta kaltinimą: „Jūs ginate tik homoseksualų teises“. Ir iškart užsitikrina, kad 2020 m. bus išrinktas dar vienai kadencijai. Nes jo rinkėjai gyvena ne XXI a. Lietuvoje, o XX a. vidurio rusiškuose analiniuose anekdotuose.

Dabar, jeigu Naujuosius metus sutinkate su Vladimiro Putino kalba ir Kremliaus kurantais, o tada einate į balkoną petardų pavidalu paleisti į orą savo minimalią algą, tai vyksta valanda anksčiau. Todėl visi kaimynai žino, kas esate ir gali statyti savo automobilius atokiau nuo jūsų surūdijusio kledaro. Jeigu Lietuvos ir Maskvos laikas sutaps, jie gali klaidingai pamanyti, kad esate normalus žmogus ir gal net pradės laiptinėje sveikintis.

Lenkijos žiniasklaida praneša, kad šalis tikriausiai pasirinks vasaros laiką. Varšuvos vasaros laikas skiriasi nuo Vilniaus viena valanda. Jei jie liktų gyventi kaip vasarą, o mes pasirinktumėme žiemos laiką, to skirtumo nebeliktų. O tai be jokios abejonės išvaduotų nuo daugybės nesusipratimų reguliariai važinėjančius apsipirkti į Suvalkus lietuvius.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad priimdama sprendimą, kuriuo laiku gyvensime, valdžia atsiklaus gyventojų. Tai prašau užskaityti mano balsą už žiemos laiką, o pritariančius tokiai nuomonei kviečiu rašyti elektroninius laiškus kanceliarijai, kol ji, pasitarusi su kokiais nors ekspertais, už mus nepasirinko Kremliaus laiko.

O pabaigai trumpam sugrįžkime prie savižudybių temos. Nes šią savaitę Seimas priėmė LVŽS frakcijos nario Roberto Šarknicko pasiūlytą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kad pranešant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti negalima skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų. Prisipažinsiu, man ir pačiam kartais būdavo nejauku matyti, kai kolegos imdavo savaitėmis tąsyti kokios nors nusižudžiusios gimnazistės istoriją. Gerai skaito, tai rašom dar, kalbinam klasės draugus, mokytojus, kaimynus, rodom stambiu planu ašarą ant motinos skruosto, transliuojam tiesiogiai laidotuvių procesiją.

Visuomenės intereso sužinoti kažką reikšmingo tikrai būdavo gerokai mažiau už paprasčiausią smalsumo patenkinimą, tačiau naujasis draudimas primena bandymą kirminų nugraužtą grybo koto dalį nupjauti grandininiu pjūklu.

Pabandykite įsivaizduoti, kaip dabar pranešti skaitytojams apie savižudžio sprogdintojo kuriame nors karštajame pasaulio taške įvykdytą teroristinį aktą. O kaip parengti reportažą iš Romo Kalantos susideginimo sukakties minėjimo? O juk būtų pakakę tiesiog vadovautis Visuomenės informavimo etikos kodekse pačios žurnalistų ir leidėjų bendruomenės surašytomis savižudybių vaizdavimo rekomendacijomis, bet įstatymų leidėjams vis tiek panižo nagai pamojuoti draudimų kirviu.