Kodėl iš visų Kauno savivaldybės tarybos narių, gavusių valdiškus pinigus pagal tą pačią abejotino skaidrumo tvarką, medžiojami tik keli valdančiosios daugumos politikai? Nes kitų Andriaus Tapino žodis neveikia. Pažeidžiami tik konservatoriai ir liberalai, labiausiai pažeidžiami – išvykę iš Kauno į Vilnių ir ten kažko pasiekę. Nes pačiame Kaune siųsti A. Tapiną ten, kur išplaukė Rusijos karo laivas, ne tik yra priimtina, bet ir garantuoja sėkmę politikoje.
Pakanka prisiminti to paties A. Tapino rinkiminę akciją „Viso Visvaldai“, kuria jis bandė iškrapštyti iš posto dabartinį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, karo metais tebevaldantį gražų pelną Rusijoje uždirbusius verslus. Pataikė kaip dalgiu į akmenį ir dabar stengiasi nė neprisiminti.
A. Tapino kerai veikia tik konservatorių ir liberalų rinkėjus, todėl būtent jiems labiausiai ir kliūva. Juk kiekvienas pradinės mokyklos patyčių meistras žino auksinę taisyklę, kad užgaulioti smagiausia tuos, kurie kreipia į pašaipas dėmesį ir bijo. O tvojančių atgal geriau išvis neliesti.
Kokius pasirinkimo variantus tokiomis aplinkybėmis turi premjerė Ingrida Šimonytė? Ar tikrai benzino čekiukų skandalas gali atvesti į visos Vyriausybės griūtį ir net pirmalaikius Seimo rinkimus?
Trečiadienį premjerė dar buvo nusiteikusi mūru stovėti už savo švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugdžinienę, o ketvirtadienio pavakarę ministrė pati parašė atsistatydinimo pareiškimą. Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prieš tai tvirtino, kad vienos ministrės J. Šiugdžinienės „atskaitomybė šiuo klausimu nebūtų teisinga“, o A. Tapino skaidrinimo akciją nuosekliai palaikė vienintelis frakcijos narys – Seimo naujokas Vilius Semeška.
Prezidentas Gitanas Nausėda sužaidė kaip patyręs šachmatininkas – paaukojo savo vyriausiąjį patarėją Povilą Mačiulį, nusidėjusį ta pačia kanceliarinių išlaidų nuodėme, o tuomet pareikalavo iš Vyriausybės laikytis tokių pačių skaidrumo standartų ir vyti lauk jau ne vieną J. Šiugždinienę, bet iškart tris ministrus. Nes Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys taip pat negali pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
Kodėl J. Šiugždinienei nepavyko atsilaikyti taip, kaip Sauliaus Skvernelio vyriausybėje sugebėjo iki pat kadencijos pabaigos išlikti susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius? Net ir tuomet, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2020 m. sausio 22 d. nusprendė, kad J. Narkevičius, priėmęs maitinimo paslaugų apmokėjimą iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, o ministro atsistatydinimo reikalavo prezidentas Gitanas Nausėda, S. Skvernelis sugebėjo apginti savo ministrą.
I. Šimonytė bandė pasielgti taip pat, tačiau jai būtų tekę paaukoti vieną iš svarbiausių TS-LKD vertybių. Konservatorių rinkėjams nuo pat Sąjūdžio laikų buvo būdingas moralinio pranašumo jausmas prieš visus, balsuojančius už centro kairės bei populistines partijas. Velionis Algirdas Mykolas Brazauskas galėjo padovanoti viešbutį savo meilužei, Viktoras Uspaskich – pabėgti į Rusiją nuo Lietuvos institucijų teisinio persekiojimo ir vėl sugrįžti. Jų rinkėjams tai netapo kliūtimi už juos balsuoti. Bet konservatoriai visada jautėsi kitokia politine jėga – skaidresne ir švaresne už kitas partija. Todėl Andriui Kubiliui teko nedelsiant atstatydinti ūkio ministrą Dainių Kreivį, o „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalo metu nemažai Liberalų sąjūdžio rinkėjų, kuriems skaidrumas buvo svarbesnis už požiūrį į mokesčių dydį, tapo TS-LKD elektorato dalimi.
Išsaugodama ministrus premjerė panaikintų tą skirtumą tarp tariamai švarios TS-LKD ir kitų partijų. Mano nuomone, tai būtų antra iš eilės didelė konservatorių klaida per trumpą laikotarpį. Pirmoji buvo finansų ministrės Gintarės Skaistės pasiūlyta kairioji mokesčių reforma, kuria užsimota nubausti savo ištikimiausius rinkėjus – freelancerių klasę. O jeigu dar pridėsime Kristijono Bartoševičiaus galimos pedofilijos skandalą, gali susidaryti įspūdis, kad šiais metais TS-LKD tiesiog naikina save.
Šito susinaikinimo priežastys man kur kas įdomesnės už trijų ministrų likimą. Nes jos gali lemti mūsų šalies politinį kraštovaizdį artimiausiam dešimtmečiui, kol užaugs naujos politikų ir rinkėjų kartos.
TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicinei vyriausybei teko daugiau iššūkių, negu bet kuriai kitai šalies valdžiai nuo pat 1991 m. rugpjūčio pučo laikų: koronaviruso pandemija, migrantų antplūdis, Rusijos agresija prieš Ukrainą, energetinių išteklių brangimas ir jo sukelta infliacija. Visa tai atlaikyti gali tik labai stiprūs žmonės. O tuo pat metu ir išvengti politinių klaidų – tik labai talentingi politikai.
Apgailestaujant tenka pripažinti, kad TS-LKD tokios lyderystės pristigo. Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tapo geriausiu Lietuvos užsienio reikalų ministru per visą šiuolaikinės mūsų valstybės istoriją. Tačiau neproporcinga mūsų valstybės dydžiui jo įtaka Europos ir Pasaulio politikai turėjo savo kainą. Netekusi vadovavimo TS-LKD liko blaškytis kaip žuvis be galvos.
I. Šimonytė negali pakeisti visuomet kažkur išvykusio partijos pirmininko, nes nepaisant visos partiečių meilės, užsilikusios nuo 2019 m. Prezidento rinkimų kampanijos, neturi tam nei įgaliojimų, nei noro, nei laiko, nei galimybių. Sąmonės perkrovimas vis dar neįvyko – ji tebėra ne politikė, o tik puiki administratorė, kaip tuomet, kai užėmė finansų ministrės pareigas A. Kubiliaus vyriausybėje. Todėl ministrai, TS-LKD Seimo frakcijos nariai ir paskutiniai po rinkimų dar likę TS-LKD savivaldos politikai veikia kas sau, kaip nevaldoma, nekontroliuojama ir net jokių vertybių nesiejama asmenų visuma. Kiekvienam Seimo nariui terūpi kuo ryškiau suspindėti prieš artėjančius 2024 m. rinkimus, kad būtent juos įsimintų ir išreitinguotų į sąrašo viršų tie rinkėjai, kurie dar prisvers balsuoti už TS-LKD.
Būtent jiems turiu blogą naujieną: jeigu artimiausiu metu neprisiversite veikti kaip komanda, ta sąrašo vieta gali visai nieko nereikšti, nes toliau taip sėkmingai naikindami savo partijos reitingus rizikuojate išvis nepatekti į Seimą.
O ką daryti su A. Tapino atverta Pandoros skrynia, iš kurios pabiro dyzelinu ir priplėkusia sąžine dvokiantys kasos čekiukai? Valdantieji jau skandalo pradinėje stadijoje privalėjo pasiūlyti Seimui įstatymų pataisas. Belieka nustatyti fiksuoto dydžio algas savivaldybių tarybų nariams pagal savivaldybių dydį ir visiškai panaikinti kanceliarinių išlaidų kompensavimą. Ir nebeliks nei čekiukų rankiojimo, nei jokių abejotino skaidrumo pinigų dalybų. Dar gegužės 3 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje tai jau buvo pasiūlyta. Tik tokį pasiūlymą pateikė ne valdančiosios daugumos Seimo nariai, o Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.