Tolimosios dešinės politikai mėgsta bauginti savo būsimus rinkėjus mūsų šalyje siautėjančia atšaukimo kultūra. Tačiau pabandykime drauge prisiminti, kas iš žinomų žmonių, pasakęs kažką nederamo, erzinančio ar diskriminuojančio, pasielgęs gėdingai ar pavojingai, buvo iš tikrųjų atšauktas ir kažką reikšmingo savo gyvenime prarado.
Tipiškas tokio atsparumo smerkimui pavyzdys yra dainininkas Egidijus Dragūnas, periodiškai kažką prisidirbantis ir vis tiek renkantis sausakimšas arenas į dar vieną savo „atsisveikinimo“ koncertą. Šią savaitę Vilniaus apygardos teismas jį nuteisė už pasipriešinimą policininkams. Dainininkas galės sumokėti teismo jam skirtą 5 tūkst. eurų baudą ir ją užmiršti arba skųsti nuosprendį aukštesnės instancijos teismui, kol niekas neprisimins, už ką jis buvo teisiamas.
Galėtume šitą reiškinį pabandyti paaiškinti tuo, kad E. Dragūno publika yra labai specifinė, nemėgstanti policijos pareigūnų, todėl jo išsidirbinėjimą vertina kaip ypač šaunų elgesį. Tačiau tikrai ne visi Egidijaus koncertų bilietų pirkėjai yra sėdėję laisvės atėmimo vietose arba dar ruošiasi ten patekti. Daugumai visi tie skandalai tik primena, kad Lietuvoje yra toks dainininkas.
Toliau pabandykime išvardyti visas pramogų pasaulio įžymybes, kurios per keletą pastarųjų metų įkliuvo vairuodamos girtos. Jeigu nesate pareigūnas ar teisėjas, laiku parašėte feisbuke, kad labai gailitės dėl savo poelgio, sumokėjote teismo skirtą baudą ir susitaikėte su neišvengiamybe metus važinėti visuomeniniu transportu, tai jokių kitų pasekmių baimintis neverta. O kas antras žiniasklaidos pranešimų apie jūsų gėdingą poelgį skaitytojas dar pakomentuos: neteiskite ir nebūsite teisiami, bet kam taip gali nutikti, juk nieko nepavogė ir nenužudė.
Todėl esu tikras, kad vieno iš turtingiausių Lietuvos žmonių nuomonė apie moteris ir LGBT bendruomenę, išsakyta diskusijų laidoje „Lietuva kalba“, bus užmiršta greičiau, negu išgaruos šiandien atidarytų kosmetikos mėginių kvapas jo parduotuvėse „KristiAna“ ir „Kosmada“.
„Nereaguoti ir krauti pelnus Beno Gudelio valdomam verslui, mūsų redakcijos nuomone, būtų savęs pažeminimas. Kviečiame visus sąmoningus žmones veikti ir pagalvoti, kokią ideologiją remiame apsipirkdami „KristiAnoje“ ir „Kosmadoje“, – kvietė portalas GayLine.lt.
Kiek tai kainuos B. Gudelio verslams? Teks palaukti, kol smerkimo žinutes naujienų sraute nustums gilyn kiti įvykiai, o paskui paskelbti keliais procentiniais punktais didesnę nuolaidų akciją? Gal net to neprireiks, nes didžioji nuolatinių kosmetikos pirkėjų dalis tuo metu, kai B. Gudelis prisisklaidė visuomeninio transliuotojo eteryje, buvo įsijungusi kitus televizijos kanalus, kur daugiau šoka, dainuoja ir rodo laimę per kančias suradusias Trečiojo pasaulio šalių moteris. O kitiems jo požiūris į LGBT bendruomenę gal net patiko.
B. Gudelis turi teisę jums nepatikti, atrodyti ar būti šovinistine kiaule, nes neužima jokių pareigų valstybės tarnyboje, nekandidatuoja į renkamą postą ir nesiekia visiems įsiteikti. Seksistinės ir homofobiškos pažiūros nėra nusikaltimas. Jei už jas būtų baudžiama, šiandien pat reikėtų nuteisti pusę Lietuvos.
Dauguma vyresniosios kartos Lietuvos verslininkų, sukūrusių savo verslo imperijas pirmaisiais Nepriklausomybės metais, dabar yra B. Gudelio bendraamžiai. Jų požiūris į profesines sąjungas, žmogaus teises, klimato kaitą ir kitus tūkstantmečio kartos lietuviams savaime suprantamus dalykus yra atkeliavęs iš tų laikų, kai subyrėjusios Sovietų imperijos griuvėsiuose konkurentų ginčus spręsdavo ne teismas, o dabar iki gyvos galvos sėdintys nusikalstamo pasaulio autoritetai. Laukinius devyniasdešimtuosius sėkmingiausiai išgyveno tikrai ne tie, kas pirmiausia galvojo apie tvarumą ir socialinę atsakomybę.
Mūsų laikais daugumą tokių įmonių administruoja samdomi vadovai, kurie puikiai moka pakalbėti apie toleranciją ir gauti visus atsakingo verslo sertifikatus. XX a. dinozaurai pamažu traukiasi dėl amžiaus ir nuovargio, o jų vaikai geriau moka slėpti paveldėtą panieką profsąjungų aktyvistams ir rečiau įsivelia į skandalus. Gal ir sunku tuo patikėti, bet net Augustino Rakausko „Verslumo dvasia“ per „Žinių radiją“ nesitęs amžinai ir kažkada baigsis dėl natūralių priežasčių.
Įsikarščiavusiam atšaukti B. Gudelį jaunimui norėčiau patarti neužmiršti statistikos, kiek Lietuvoje yra progresyvių, išsilavinusių didmiesčių ikitrisdešimtmečių ir kiek – provincijos pensininkų. Pastarųjų balsai iki šiol nulemdavo visų rinkimų rezultatus. Perlenksite lazdą, išgąsdinsite juos savo radikalumu – gausite 2024 m. tokią jų išrinktą valdžią, kuri uždraus nešliūbinį seksą, abortus ir kriminalizuos LGBT „propagandą“.
Jau dabar apklausos liudija, kad Prezidento rinkimų antrajame ture gali tekti rinktis tarp dabartinio šalies vadovo ir Šeimų maršo advokato. Kaip jums toks pasirinkimas? Gal keiksnodami tamsią Lietuvos liaudį emigruosite į Italiją, kur kaip tik valdžią perima radikalios dešinės vyriausybė? O gal anapus Atlanto, kai ten į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas?
Viešųjų homofobų ir seksistų medžioklė su varovais karo metais nėra itin prasminga veikla, nes nepadeda susitelkti dėl mus kaip visuomenę vienijančių tikslų. Šalis, kurios antrojo miesto mero verslai Rusijoje savo mokesčiais finansuoja ukrainiečių žudymą, o Prezidentas, atvykęs į Europos Vadovų Tarybą, skėsčioja rankomis, kad sankcijos Rusijai „nesuveikė taip, kaip mes tikėjomės“, turi didesnių problemų už profsąjungų nemėgstantį kvepalų krautuvių savininką.
