Pirmąją rudens savaitę po vasaros atostogų grįžę į mokyklą paaugliai žvalgosi vieni į kitus, kas kiek ištįso, užsiaugino raumenis ar tris barzdos plaukus, suapvalėjusius klubus ir viršutinę marškinėlių sagą plėšiančias krūtis. Panašiomis erotinėmis fantazijomis gyvena ir politikai, dėliojantys Seimo darbus taip, kad liktų laiko ne tik pasigirti, kaip dėliojant biudžeto skaičiukus iškovojo pinigų savo apygardoje išgrįsti trinkelėmis dar vieną sparčiai tuštėjančio miestelio gatvę, prieš tai iškirtus ten šimtametes liepas ir sukaišiojus į žemę kokius importinius stagarus.
Daug svarbiau yra suplanuoti darbą taip, kad iki artėjančio rinkimų maratono, kai 2019–2020 m. rinksime savivaldybių tarybas, merus, atstovus Europos Parlamente, prezidentą, o galiausiai ir naują Seimą, būtų užbaigti tie darbai, kurių naudą sau rinkėjai akivaizdžiai matytų. Bet ši valdančioji dauguma siekia gerokai daugiau, negu po kelis eurus prie pensijų prieš rinkimus pridėdavę ir minimalią algą didindavę jos pirmtakai. Turi planą, kurio galutinis tikslas – ne vienadienės pergalės viename nors ir dideliame mieste, bet absoliuti valdžia, sutelkta vieno šeimininko rankose. Didžiulis kolūkis, kurio pirmininkas – vidury ratelio. Ir visi jam ploja, kas šypsodamiesi nuoširdžiai, kas pro sukąstus dantis.
Ramūnas Krabauskis to plano detalių labai ir neslepia. Šių metų pradžioje jis atvirai pasakė: „Mes tikriausiai kitais metais laimėsime visus trejus rinkimus“. Tada, buvo truputį juokinga, o dabar jau aiškėja, kaip tai bus pasiekta – sunaikinant visus konkurentus. Ir ginklas jau išbandytas – parlamentinės tyrimo komisijos. Pasitreniravo spardydami gulinčius, bet tuomet dar gyvus liberalus. Veikia! Žiniasklaida pusę metų atrajoja Valstybės saugumo departamento pažymų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, o savo rajonuose populiarūs Liberalų sąjūdžio merai patyliukais planuoja eiti į savivaldos rinkimus su visuomeniniais komitetais, nes jų partijos pavadinimas tapo ne vėliava, o girnapuse ant kaklo.
Žaliavalstietis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas nė neslepia, kad kitas parlamentinis tyrimas bus baigtas kaip tik iki rinkimų. Tyrėjai aiškinsis prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastis ir bankų veiklą. Taikiniai jau nužymėti: dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, tikėtina Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirminių rinkimų nugalėtoja Ingrida Šimonytė ir iš SEB banko prezidento patarėjo bei vyriausiojo banko ekonomisto pareigų ne be S. Jakeliūno pagalbos ką tik atsistatydinęs Gitanas Nausėda.
LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ atsakinėdamas į Vladimiro Laučiaus klausimus, R. Karbauskis atskleidė, kaip tas tyrimas bus naudojamas rinkimų agitacijai prieš G. Nausėdą.
„Daug klausimų Seime, kurie dabar nagrinėjami, pavyzdžiui, skolinimasis krizės metais – kodėl jis buvo 3 kartus brangesnis negu Latvijoje? Verta būtų pažiūrėti į Ūkio banko istoriją, „Snoro“ banko istoriją. Visą laiką klausimai su bankais susiję“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Tyrimo išvados jau aiškios – krizę sukėlė bankai. Belieka padėti lygybės ženklą tarp bankų ir G. Nausėdos, kas šiame plane yra pati lengviausia dalis, ir ruošinys rinkimų agitacijai jau baigtas. Štai kaip visa tai gražiai susidėlioja R. Karbauskio kalboje: „Jeigu tai yra bankininkas, jis jau dabar išėjo iš banko, tai yra bankininkas, ilgus metus dirbęs tame sektoriuje, bet kokiu atveju jis atstovauja tam tikram interesui. Lietuvos bankai niekada nebuvo tie, kurie ypač dėjo pastangas, kad Lietuvos gyventojai gyventų geriau“. Ir dar: „Buvo krizė, žmonės praranda be galo daug pinigų, ir žinome, kad daugelis bankininkų labai teigiamai pasisakė už euro įvedimą. Nesakau, kad euro nereikia įvedinėti, bet reikėjo rūpintis žmonių pajamomis, o ne meluoti žmonėms, kad niekas nebrangs, mes įsivesime eurą ir visa šalis gyvens geriau“.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, kuris vykdys parlamentinį krizės priežasčių tyrimą, tirti nieko nereikės. Reikės pagrįsti R. Karbauskio jau dabar padarytas politines išvadas ir prirankioti citatų iš dešimtmečio senumo dokumentų bei kviečiamų liudyti to meto veikėjų pasisakymų. Užklausti, gal dar VSD ką nors įrašė. Ir kuo daugiau tyrimo medžiagos nutekinti už komiteto posėdžių kabineto durų sensacijų laukiantiems žurnalistams.
Kultūros komiteto pirmininkui neužtenka turėti paklusnią Seimo daugumą ir vyriausybę. Užimti Prezidentūrą pasodinant ten savo lizinginį premjerą verkiant reikia, kad R. Karbauskio galių neribotų konstitucinis valdžių pasidalijimo principas.
Tada bus galima paskirti klusnius Konstitucinio ir kitų teismų teisėjus, prokuratūros, VSD, STT bei daugybės kitų institucijų vadovus. Pagal savo pažiūras kreipti šalies užsienio politiką ir geopolitinę orientaciją. Dešimtmečiams suręsti gelžbetoninę valdžios piramidę nuo prezidento iki seniūnų atokiausiuose Lietuvos miesteliuose. Juk absoliuti valdžia nėra priemonė siekti kažkokių politinių tikslų. Ji pati yra jos siekiančio asmens galutinis tikslas.