Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar „valstiečių“ pergalei reikia antrosios COVID-19 bangos?

Žmonės atsipalaidavo – dirba, ilsisi, keliauja, valgo ir geria restoranuose. Kai kurie, o siaube, net ir šypsosi, tarsi būtų užmiršę, kad šalyje tebegalioja ekstremali padėtis. O kai televizorius kasdien nerodo Aurelijaus Verygos su Saulium Skverneliu, pradedame užmiršti, kam privalome jaustis dėkingi, kad likome gyvi, o kai kurie net ir sveiki.

Nesu toks įtarus, kaip politologas Bernaras Ivanovas, sukūręs COVID-19 antropogeniškumo teoriją, bet, kaip pasakytų viena buvusi konservatorių ministrė, minčių kyla įvairių.

„Pastebiu įdomią tendenciją. Kritus visuomenės dėmesiui (Skvernelio reitingui taip pat), trečiadieniais, t.y. prieš Vyriausybės posėdį, pagausėja koronos atvejų. Po to skaičius krenta trigubai. Pavyzdžiui, vakar – 10, šiandien – 3. Iš visa ko sprendžiant, mano teorija apie COVID'o antropogeniškumą yra teisinga“, – teigia politologas.

Jei vis dėlto bandyčiau šia teorija remtis, tai nustoję augti LVŽS reitingai gali paskatinti valdančiuosius vasaros pabaigoje pamatyti ar imituoti antrąją COVID-19 bangą. Ne atsitiktinai juk A. Veryga apie kaukių dėvėjimo prievolės grąžinimą prabilo iškart po „Spinter tyrimų“ pokarantininių reitingų paskelbimo. Suprantu, kad pirmosios koronaviruso bangos suvaldymu tebesididžiuojantys politikai jau pradėjo ilgėtis laikų, kai po 5 kartus per dieną tiesiogiai kreipdavosi į tautą per visus žiniasklaidos kanalus, o namuose įkalinti rinkėjai gaudė kiekvieną jų žodį. Bet ar įmanoma rudenį, prieš pat Seimo rinkimus, tai pakartoti?

Visuomenės nuotaikos jau pasikeitė, baimės užsikrėsti ir mirti liko gerokai mažiau, o verslai netgi drįsta skųsti teismams buvusius karantino apribojimus, kai jų veikla buvo sustabdyta, neįvedus šalyje nepaprastosios padėties. Žinoma, policinėmis priemonėmis įmanoma priversti mus visus paklusti, bet tokių represijų politinės pasekmės bus visiškai priešingos, negu per pirmosios bangos karantiną – valdančiųjų reitingai, užuot staiga išaugę, taip pat greitai nukris.

Net ir nepatyrusi visiško sutriuškinimo daugiamandatėje rinkimų apygardoje LVŽS jau nesugebės susišluoti daugumos vienmandačių apygardų, kaip tai nutiko 2016 m. Tada „valstiečių“ kandidatai buvo ideali alternatyva tarpusavyje kovojantiems valdantiesiems socialdemokratams ir opoziciniams konservatoriams, o dabar būtent jie tapo politinės galios ir valdžios simboliu.

LVŽS žalumas baigėsi aplinkos ministru paskyrus Kęstutį Mažeiką, nuo kurio aplinkosaugos aktyvistams tenka teismuose ginti Punios šilą. Ryškiausios 2016 m. „valstiečių“ sąrašo asmenybės per kadenciją spėjo išsibėgioti: Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – pas liberalus, Mindaugas Puidokas – pas darbiečius, Dovilė Šakalienė – LSDP, Justas Džiugelis, Kęstutis Navickas ir Bronislovas Matelis – TS-LKD.

Antrosios bangos karantinas galėtų suvaržyti opozicijos partijų galimybes agituoti neapsisprendusius rinkėjus vaikštant nuo durų prie durų arba organizuojant masinius renginius, įkvepiančius nugalėtojiško pasitikėjimo. Tačiau tada politinės kovos visiškai persikeltų į socialinius tinklus. O ten LVŽS agitatoriai nesugeba kaip lygūs su lygiais varžytis su patyrusiais konservatorių ir liberalų influenceriais.

Jeigu valdantieji bent šiek tiek jaučia visuomenės nuotaikas, dabar jiems naudingiausia būtų kaip tik ignoruoti antrosios susirgimų koronavirusu bangos ženklus, bet tęsti skolintų pinigų dalybas verslams ir vartojimui skatinti. Nes tik akivaizdus gyvenimo kokybės pagerėjimas ar jo iliuzija gali paskatinti rinkėjus trokšti palikti LVŽS valdžioje dar vienai kadencijai.