aA
Apie pensininkų skurdą kasdien girdintiems ir „o jums bus dar blogiau“ prigąsdintiems tautiečiams valdžia metė neva gelbėjimosi ratą – II pakopos pensijų fondų jau serijinės reformos reklamas. O paslėptomis reklamomis jai antrina papildomų klientų ir jų pinigų ištroškę fondų valdytojai. Stebėtinas susiklausymas ir darna. Žadama saugi senatvė ir žmonės raginami rinktis atsakingai.
Romas Lazutka
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau pasirinkimų meniu labai originalus, jame vien tik kainos – mokėti visus tris procentus įmokų iš karto, pradėti nuo mažiau ar visai nemokėti. O kokie patiekalai – ką gausi už tas kainas? Patiekalų svorių reklamuojamame meniu nėra, nes „II pakopos“ idėja būtent tokia – žinoma tik kaina, bet ne nauda. Todėl ir „pensijų“ tą pakopą vadinti galima tik labai sąlygiškai. Tai tėra taupymas ateičiai be jokių garantijų kiek pasiseks sutaupyti, o saugi senatvė gali likti vien prisiminimuose apie reklamas.

Sakoma, kad tai vis šis tas, vis geriau nei nieko. Ne, ne geriau. Geriau žinoti, kad nežinai, nei gundytis klaidingu „žinojimu“.
Romas Lazutka

Lėšų kaupimo senatvei sėkmė ar nesėkmė priklausys nuo to, kas kelių dešimtmečių laikotarpyje vyks kapitalų rinkose. Negimė orakulas, kuris tai žinotų. Ką ten dešimtmečių, girdime vos metines ekonominių reiškinių (infliacijos, augimo) prognozes ir jų tikslinimą metams vos įpusėjus. Siekiant žmones apsaugoti nuo pagundos prognozuoti norimą naudą iš investicijų, kapitalo rinkas prižiūrinčios institucijos perspėja - „nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės“, „praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų“.

Paradoksas, bet tos pačios institucijos ir jų prižiūrimi privatūs investicijų valdytojai - LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Lietuvos banko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos bei Pensijų fondų dalyvių asociacijos ekspertai - skelbia bendrą kūrinį - pensijų skaičiuoklę. O joje kaip tik tie dalykai, kurių vengti perspėjami klientai – investicijų verčių didėjimai, pagrįsti žiniomis apie praeities rezultatus. Užsuktoje reformoje pasimetusiems žmonėms siūloma susiskaičiuoti po keliasdešimties metų neva būsiančią pensiją euro tikslumu.

Paradoksai tuo nesibaigia. Skaičiuoklę pristato su perspėjimu: „Senatvės pensija ir išmokos gali būti ir didesnės, ir mažesnės ir priklauso nuo susiklosčiusių ekonominių, demografinių ar teisinių aplinkybių”. Taigi, žmogus gauna valdžios ir privataus paslaugos teikėjo bendrą skaičiuoklę, kurios pagalba jis gali susiskaičiuoti būsimą pensiją ir kartu jam sakoma, kad jo pensija gali būti... ir didesnė, ir mažesnė už suskaičiuotąją! Tai kurių galų siūlyti skaičiuoti, jei rezultatas gali būti bet koks ir ne toks, kokį žmogus susiskaičiavo? Ar nepakanka pasakyti, kad niekas nežino ir nesiūlyti jokių iliuzorinių skaičiavimų?

Vietoje dabartinių pensininkų gelbėjimo iš skurdo, milijardai per privačius pensijų fondus išvežami iš šalies. Dėl to yra mažesnis vartojimas, o kai mažesnė visuminė paklausa prekėms, tai mažesnė paklausa ir darbo jėgai.
Romas Lazutka

Kas per triguba veidmainystė: a) perspėjimas neprognozuoti ateities, remiantis žiniomis apie praeitį; b) siūlymas naudotis skaičiuokle, kuri kaip tik remiasi ta pačia nepatikima praeitimi; c) o kai susiskaičiuojate – perspėjimas netikėti rezultatais.

Sakoma, kad tai vis šis tas, vis geriau nei nieko. Ne, ne geriau. Geriau žinoti, kad nežinai, nei gundytis klaidingu „žinojimu“. Panašias skaičiuokles privačios finansų institucijos naudoja marketingo tikslams. Tačiau kodėl marketingu užsiima valdžios institucijos? Jeigu jau politikai turi tikėjimą, kad tokio tipo privačios pensijos - puiku, turėtų imtis atsakomybės kaupimą daryti privalomu, nežaidžiant marketingo žaidimų ir nepermetant visos atsakomybės patiems žmonėms rinktis, kai racionalaus pasirinkimo kriterijų nėra.

Tiesa yra tokia - jūs negalite racionaliai pasirinkti ar jums verta kaupti II pakopoje ar ne, jei jūs:

a) nežinote savo asmeninės ateities, kiek jums bus svarbūs pinigai, kurių dešimtmečiams atsisakote prisiimdami valdžios siūlymą kaupti;

b) nežinote kapitalų rinkų ateities, iš kurių tikitės atsiimti pinigus savo pensijoms po kelių dešimtmečių.

Niekas nėra tikras nei dėl a), nei dėl b). Todėl racionaliai pasirinkti negalite.

Bent susigėsti turėtų tie, kas jus ragina „rinktis atsakingai“ patys tos atsakomybės vengdami. O štai iracionaliam pasirinkimui stipresnio veiksnio už baimę nėra. Todėl ir esate gąsdinami, kad nebus dirbančių žmonių, kad Sodros pensijos sumažės pusiau. Esate masinami pasakomis, kad nelikus darbingų lietuvių, jums pensiją uždirbs kokie nors vokiečiai, amerikiečiai ar rumunai, žiūrint kur bus investuoti jūsų taupomi pinigai.

Baimės ir viltys yra iracionalios, bet jos neigiamai veikia realybę. Gąsdinama būsimu valstybės nepajėgumu ateityje mokėti adekvačių pensijų dėl didelės darbingų žmonių emigracijos. Vietoje dabartinių pensininkų gelbėjimo iš skurdo, milijardai per privačius pensijų fondus išvežami iš šalies. Dėl to yra mažesnis vartojimas, o kai mažesnė visuminė paklausa prekėms, tai mažesnė paklausa ir darbo jėgai. Dėl to didesnė emigracija ir, pagaliau, blogesnės valstybės perspektyvos spręsti skurdo senatvėje problemą ateityje. Giriamasi, kad dabartinės pensijos ir taip didinamos pusaštunto procento. Tačiau algos auga – pusdešimto. O tai reiškia, kad senų žmonių padėtis dar labiau atsilieka nuo dirbančiųjų gerovės augimo.

Vardan ko tas absurdo ratas? Vardan dešimtmilijoninių komisinių fondų valdytojams ir vardan jų lipšniam tapšnojimui per politikų petį? Baimių kurstymas ir vilionės pelningi pensijų fondų valdytojams, tačiau kodėl aktyviais gąsdintojais į šią kampaniją įsitraukia valstybės institucijos? Institucijos, kurių priedermė kaip tik kompensuoti rinkų neapibrėžtumą, teikti apsaugą nuo jų svyravimų.

Pats socialinės apsaugos pavadinimas reiškia apsaugą ne nuo vilkų ar žemės drebėjimų, bet nuo socialinių reiškinių, pirmiausia nuo nesėkmingo dalyvavimo rinkose – tiek darbo, tiek kapitalo. Tačiau paradoksas, akivaizdžiai matant, kad socialinė apsauga senatvėje Lietuvoje per silpna, abejingumas jai su kaupu kompensuojamas aistra stumti žmones į kapitalo rinkų audras apginklavus skaičiuokle, kuri pasakys, kad jūsų pensija gali būti... ir mažesnė, ir didesnė. Vienas, du, trys... vienas, du, trys...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

JK lietuvių bendruomenės pirmininkė: po tokio posūkio daug lietuvių rimtai susimąstė apie grįžimą į Lietuvą (142)

Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos May su...

Atostogos lietuvių pamėgtoje saloje: maistas už centus ir pikantiški pasiūlymai gatvėje (37)

Balis – unikali Indonezijai priklausanti sala, kurią dabar renkasi kone visi, galintys keliauti...

Gyvai / Vanagas Dakare stebina greičiu, finišą pasiekė Gelažninkas atnaujinta 19.05 val. (241)

Dakaro ralyje – 9-oji diena ir finišas, rodos, ranka pasiekiamas. Tačiau lenktynių organizatoriai...

Gyvai / Europos taurė: „Rytas“ – ALBA (1)

Vilniaus „Ryto“ krepšininkai Europos taurės „Top-16“ etapo pirmąjį ratą baigia...

Nusivylę, susierzinę ir pikti: „Brexit“ įvarė JK į kampą (199)

Jungtinė Karalystė atsidūrė pavojingiausioje kryžkelėje per kelis dešimtmečius po to, kai...

Kreivys įvardijo Vilniaus rajonus, kuriuose gyventi pavojingiausia (46)

Dainius Kreivys, Seimo narys, kandidatas į Vilniaus merus DELFI Dienoje sakė, kad nors pas mus nėra...

Augant nerimui dėl „Brexit“, Lietuvos emigrantams siunčiama skubi žinia papildyta (296)

Augant nerimui dėl chaotiško Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES),...

Prieš trečiąją „Eurovizijos“ atranką – netikėtas „120“ sprendimas

Trečiadienio vakarą LRT Didžiojoje studijoje filmuojama nauja nacionalinės „Eurovizijos“...

Didžiausia vandens paukščių žiemavietė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse: šiemet užfiksuotas rekordas

Praėjusį savaitgalį (sausio 12 – 13 dienomis) Kaune Lietuvos ornitologų draugijos nariai...

40-metė moteris išgirdo: ji sena, nereikalinga ir darbo jai nėra (4)

„Nuėjau į Darbo biržą, man pasiūlė praeiti verslo kursus, vėliau – psichologinį testą....