Prezidentė, antradienį su Seimo vadovybe aptardama pavasario sesijos darbus, paminėjusi valdančios partijos žadėtą mokesčių reformą nurodė: „nereikia gadinti to, kas jau ir taip veikia“.
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Žmonės, šį tą nutuokiantys apie mokesčius ir jaučiantys atsakomybę už Lietuvos raidą, manau, liko išsižioję iš nuostabos. Kas veikia ir ką dar galima sugadinti šioje, anot R. Kuodžio, mokesčių NEsistemoje, šiame gyvulių ūkyje?

Gyvulių ūkis užveistas seniai ir pati D. Grybauskaitė dar 2001–2004 m., būdama A. Brazausko vyriausybės finansų ministre, jį puoselėjo. Nenuostabu, kad Valstiečių-žaliųjų buvusiam kandidatui į finansų ministrus ir mokesčių reformą žadėjusiam S. Jakeliūnui buvo užtrenktos durys. Pasirinktas jokių reformų nenorintis V. Šapoka. Tą patį tuščios vietos vaidmenį dviejose vyriausybėse su D. Grybauskaitės palaikymu atliko ir socdemų ministras R. Šadžius.

Lietuvos mokesčių sistema itin palanki turtingiausiųjų sluoksniui, todėl pastarajam atstovaujantys ir nuolat viešai pasisakantys bankų ekonomistai prezidentės šūvį į būtiną mokesčių reformą sutiko pritarimo tyla. Laisvos rinkos instituto atstovas dar daugiau – sutrimitavo apie galimos pertvarkos pavojus.

Ką gi, jei šalyje nėra kam atstovauti pagrindinę mokesčių naštą nešantiems ir kartu dėl kuklaus valstybės biudžeto skurdinamiems vidutiniokams, pažvelkime, ką rašo mokesčių autoritetai, kuriems poros sakinių tarpusavyje nesujungiančios mūsų prezidentės užkeikimai nėra paskutinis žodis.

Visos! Visos Lietuvai svarbiausios tarptautinės ekonominės organizacijos – Europos Sąjunga (ES), Ekonominio organizavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – lyg susitarę nuolat prikišamai rekomenduoja Lietuvai tvarkyti mokesčius. Dėl jų neveiksmingumo gyventojai kenčia nelygybes, skursta ir išstumiami iš ekonominės veiklos ir galiausiai – iš Lietuvos.

Tarptautinis valiutos fondas praėjusiais metais nurodė Lietuvos mokesčių sistemos struktūrinę silpnybę. Ji pasireiškia dideliu atsilikimu nuo ES šalių pagal valstybės surenkamas pajamas. Atsilikimas – beveik 11 proc. BVP, kas sudaro beveik 5 mlrd. eurų (žr. lentelę).

Jei ne šis atsilikimas, Lietuva galėtų padvigubinti sveikatos arba švietimo sistemos finansavimą. Pusė to atsilikimo nulemta mokesčių administravimo spragų ir šešėlinės ekonomikos, tačiau dar 40 proc. – dėl žemų kai kurių mokesčių tarifų ar jų visai nebuvimo.

Tik 10 proc. atsilikimo paaiškinama šalies ekonomikos struktūriniais ypatumais (IMF, 2017a, p.17) . Taigi, 90 proc. apsileidimo ir negebėjimo. Nereikia gadinti kas veikia?

1 lentelė. Lietuvos mokesčių pajamų atsilikimas 2015 m. (BVP proc.)

Lietuva

ES-28

Skirtumas

Bendros mokesčių pajamos

29,1

39,8

-10,7

Gyventojų pajamų mokestis

3,9

9,4

-5,5

Įmonių pajamų mokestis

1,5

2,5

-1,0

PVM

7,7

7,0

0,7

Akcizai ir vartojimo mokesčiai

3,1

2,3

0,8

Žemės ir pastatų mokesčiai

0,3

1,2

-0,9

Socialinio draudimo įmokos

11,9

13,2

-1,3

Kiti

0,7

4,2

-3,5

Šaltinis IMF (2017), IMF Country Report No. 17/178. Selected Issues. What Explains Lithuania’s Low Tax-to-GDP Ratio. P.7.

TVF nurodo, kad struktūrinė reforma turi būti nukreipta į mokesčių perbalansavimą nuo darbo kapitalui ir turtui, taip pat reikia gerinti mokesčių išreikalavimą (IMF, 2017b, p.1). TVF rekomendavo dideles pajamas gaunantiems įvesti antrą mokesčių laiptelį (IMF, 2017a, p.19).

Kaip matome, skirtingai nei mūsų Prezidentė, TVF ekspertai mato, kad esami mokesčiai neveikia. Dar daugiau, TVF nurodo, kad mokesčių reforma reikalinga ir vardan teisingumo: „Mokesčių perskirstomasis poveikis priklauso nuo pajėgumo padidinti gyventojų pajamų mokesčių progresyvumą, kapitalo pajamų ir turto mokesčių dydį ir struktūrą.

Tačiau mokesčiai taip pat yra labai svarbūs siekiant generuoti lėšas, reikalingas finansuoti išlaidas, reikalingas teisingumo įgyvendinimui“ (IMF, 2016, p.20).

Europos Komisija (EK) vos prieš pora dienų (kovo 7 d.) paskelbė ataskaitą apie Lietuvą ir nurodė, kad „Lietuvos mokesčių-išmokų sistema yra viena silpniausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybės koregavimo požiūriu“ (EC, 2018, p.15). Lietuvos mokesčių-išmokų sistemos trūkumai buvo aptarti ir EK 2017 ataskaitoje (EC, 2017, p. 1, p.5, p. 23).

Teigiama, kad „mokesčių sistemos mažas progresyvumas riboja perskirstymo poveikį nelygybės ir skurdo mažinimui, kurie yra tarp didžiausių ES“ (EC, 2018, p.15). Mokesčių našta mažoms algoms santykinai didelė, o didelėms algoms – mažesnė nei ES vidurkis. Tai mažina paskatas dirbti mažai uždirbantiems, didina jų skurdą ir nelygybę (EC, 2018, p.15).

EK pastebi, kad nors PVM nesurinkimo spraga sumažėjo, Lietuvoje ji vis dar tebėra viena didžiausių ES (EC, 2018, p.16). Mokesčių bazės išplėtimas padidintų valstybės pajamas nekenkiant ūkio augimui ir sumažintų nelygybę bei skurdą. Esamas didelis skirtumas tarp nominalių ir efektyvių mokesčių tarifų paneigia mokesčių politikos efektyvumą (EC, 2017, p. 14).

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), į kurią šiemet taikomės įstoti, prieš savaitę paskelbė ataskaitą apie Darbo rinką ir socialinę politiką Lietuvoje (OECD, 2018). Joje teigiama, kad Lietuvos pajėgumas sustiprinti socialinės apsaugos tinklą labai apribotas menkais viešaisiais finansais. Mokesčių pajamos vienos mažiausių tarp EBPO šalių. „Tai pirmiausia atspindi žemus gyventojų pajamų mokesčius, esamą Lietuvos plokščių pajamų mokesčių sistemą, mažus kapitalo mokesčius ir reikšmingų turto mokesčių nebuvimą“ (OECD, 2018, p.190). „Sustiprindama pajamų mokesčių sistemos progresyvumą Lietuva galėtų generuoti daugiau pajamų ir tuo pat metu išsaugoti paskatas dirbti pajamų pasiskirstymo apačioje“ (OECD, 2018, p.190).

Pažymima, kad jau anksčiau – 2016 m. – EBPO nurodė galimybę didinti turto mokesčius ir naikinti išimtis kapitalo prieaugio apmokestinimui. Tas vėl kartojama (OECD, 2018, p.191). Mokesčiai ir išmokos menkai mažina nelygybę Lietuvoje (OECD, 2018, p.63). Didžiulės pajamų nelygybės pasekmė yra tai, kad didelė dalis žmonių Lietuvoje gyvena skurde (OECD, 2018, p.65).

Lietuvos gyventojų pajamų pasiskirstymui būdinga, kad pajamos sukoncentruotos nedidelėje turtingųjų grupėje, labai mažos skurstančiųjų pajamos ir visai plona vidutinė klasė (žr. pav.)

„Blogos kokybės užimtumas, menkos pajamos ir didelė nelygybė prisideda prie žemo pasitenkinimo gyvenimu ir tai lemia emigraciją“ OECD, 2018, p.69). Kaip dar aiškiau galima pasakyti, kad nevykusi mokesčių sistema lemia skurdą, nelygybę, vidurinės klasės naikinimą ir galiausiai lietuvius masiškai išvaro iš tėvynės.

Pav. 1. Šaltinis: Reviews of Labour Market and Social Policies: Lithuania OECD. 2018, 64 p.
Pav. 1. Šaltinis: Reviews of Labour Market and Social Policies: Lithuania OECD. 2018, 64 p.

Menkesnio išsilavinimo provincijos jaunimas, neturėdamas nei darbo, nei adekvačios socialinės paramos dėl skurdaus valstybės biudžeto, masiškai emigravo vos atsivėrus ES.

Pastaraisiais metais vėl, dėl nerenkamų mokesčių, reikalingų viešojo sektoriaus tinkamam finansavimui, emigruoja ir tie, kas pagal išsilavinimą galėtų pretenduoti į viduriniąją klasę. Jų pajamos didele dalimi priklauso nuo mokesčiais finansuojamų sveikatos, švietimo, mokslo, valstybės tarnybos sektorių. Vidutinio amžiaus žmonėms vis neramiau dėl ateities sulaukus senatvės šalyje, kur chroniškai nepakankamai finansuojamos pensijos.

Verslininkai, nenorėdami mokėti dėl emigracijos augančių algų lietuviams, spaudžia valdžią lengvinti įvažiavimo sąlygas užsienio darbininkams.

Tačiau šalyje, kurioje ir taip klesti šešėlinė darbo rinka, daugeliui užsieniečių jokių leidimų net nereikia. Ką gi, Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto Lietuvos biuro pirmininko Michailo Suslovo planas – Lietuva bus, tik joje nebus lietuvių – paradoksaliai veikia pasitinkant 28-ąją Kovo 11-ąją.

Prezidentė gi sako – „nereikia gadinti to, kas jau ir taip veikia“. Už tai skaudžiai – skurdu, nelygybe ir išvarymu iš tėvynės moka Lietuvos piliečiai.

Naudotos tarptautinių organizacijų ataskaitos apie Lietuvą:
1. IMF (2017a), IMF Country Report No. 17/178. What Explains Lithuania’s Low Tax-to-GDP Ratio.
2. IMF (2017b), Staff Concludes Visit to Republic of Lithuania. November 13, 2017.
3. IMF (2016), IMF Country Report No. 16/126. Inequality and income distribution in Lithuania in an international comparison: trends, causes and policies.
4. EC (2018), Commission staff working document. Country Report Lithuania 2018. Accompanying the document. 2018 European Semester: ... .
5. EC (2017), Country Report Lithuania 2017. 2017 European Semester: ... .
6. OECD (2018), Reviews of Labour Market and Social Policies: Lithuania.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Siaubo filmas Lietuvos kaime: pareigūnams liko tik spėlioti, ką kanibalas Ignacas jau spėjo suvalgyti (2)

2001 m. Ridley Scotto režisuotame filme „Hanibalas“ budresni žiūrovai nepraleido įdomios...

Orai: lietaus gaivos dar teks palaukti (2)

Pirmojoje kitos savaitės pusėje sulauksime rekordinių karščių, tačiau jau ketvirtadienį šalį...

Leipsite iš juoko: iš kojų verčiantys pirkiniai internetu

Nors istorijų apie klaikius pirkinius internetu iš Kinijos yra daug, pasirodo, vis tiek atsiranda...

Iš Venesuelos pabėgęs lietuvis – apie „maisto mafiją“, „Maduro dietą“ ir tikrą baimę (125)

Prieš daugiau nei 70 metų 41-erių Juano Kvedaro seneliai pabėgo iš Lietuvos ir saugesnio bei...

Palangos močiučių fenomenas nyksta: laikai, kai masiškai pasitiko su plakatais, baigėsi (116)

Visą Europą stebinęs Palangos močiučių fenomenas nyksta. Anksčiau vos įvažiavusius į...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (384)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (173)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

„NIKE We run Vilnius“ bėgimo tiesioginė transliacija

„NIKE We run Vilnius“ bėgimo tiesioginė transliacija. Tiesiogiai iš Vilniaus.

Vienas iš nušautųjų Tauragės rajone – Latvijos pilietis

Policija tiria šeštadienį Tauragės rajone įvykusios tragedijos, kai vyras nušovė du žmones ir...

Lietuvis JAV apsimetė pasiuntinuku ir savo CV pristatė dėžutėje su spurgomis: apie jį sužinojo visas pasaulis (9)

Ambicingas, ryžtingas, nors, remiantis paties žodžiais, gana nuobodus žmogus. Dar būtų galima...