Būtų gerai, jei LB pirmininkas 80-čiui pensininkui paprojektuotų ir pagyventi dar ne tris, o 30 metų – iki būsimo privačių pensijų rojaus, kurio iliuzijai jis net labai entuziastingai pritaria. Žmogiškai suprantama, kad sunku įsijausti į problemą žmonių, kurių pensija 115 kartų mažesnė už ministrei nepritariančio banko pirmininko algą. Ne, nesuklydau su skaičiais. 15 metų draudimo stažo turinčiam žmogui, dirbusiam už vidutinę algą, dabar priklauso 155 eurų pensija. O jei dirbo už minimalią algą – tik 122 eurų. Valdybos pirmininko alga – apie 14 000 eurų.
Čia tik moralės pasaulio dimensija. Yra ir politinė. LB pirmininkas priekaištauja ministrei dėl pensijų politizavimo. „Dabar paskaičiavimai yra iki 2024 metų, kur yra nemažai rinkimų“, – sako LB pirmininkas. „Prieš kelis metus indeksavimu siekta depolitizuoti sistemą, o dabar grįžtama prie pirmos pakopos“, – aiškino jis, turbūt turėdamas galvoje, kad politikei (ministrei) nederėtų teikti siūlymo pensijas didinti sparčiau.
Indeksavimas gerai, bet tik ne toks, kuris pensininkų mases užrakina skurde ir dar užčiaupia politikus, kad jie nedrįstų padėtį keisti. Jau turime esamos indeksavimo tvarkos rezultatą, 2019 metais augo viskas – užimtumas, algos, taip, ir pensijos, bet kartu ir skurstančių pensininkų skaičius.
Taip atsitinka, nes indeksavimo tvarka tokia: jei dirbančiųjų skaičius auga ir dėl to didėja Sodros pajamos – perteklius nusėda rezerve; jei dirbančiųjų skaičius ir Sodros pajamos mažėja, visai jokio pensijų augimo, net jei algos nuosaikiai ir didėtų. Ji buvo sumanyta, kad galva neskaudėtų dėl Sodros biudžeto – jis visada būtų subalansuotas. O dėl pensininkų asmeninių biudžetų teskauda pačių pensininkų galvos. Ir jaunimui pamoka – štai kas jūsų laukia, jei neisit į privačius pensijų fondus.
Būtent ta indeksavimo tvarka rėmėsi ankstesnis socialinės apsaugos ministras varydamas žmones į pensijų fondus argumentu, jog Sodros pensija ateityje sudarys tik 20 proc. algos (Delfi: „Ministras piešia tragišką vaizdą: pensija sieks tik 20 proc. buvusios algos:). Ir kai kurie LB vadovai gąsdina panašiai ir propaguoja savo prižiūrimų verslų paslaugas potencialiems tų verslų klientams. Ar tai politika, ar moralė, ar „it's just business”?
Bet kuriuo atveju, marketingo kampanija buvo sėkminga ir yra, kas veikti be bazinės pensijos reguliavimo LB, prižiūrinčiam II pensijų pakopą. Kaip rašo Delfi „Į pensiją išėjęs vyras jaučiasi apgautas: tikėjosi beveik 5000 eurų iškart, o gaus po 20 eurų per mėnesį“. Kasmet taip besijaučiančių skaičius tik augs.
O dabar grįžkime į skurdžią pensininkų realybę ir ekspertinę reikalo dimensiją. Centrinio banko vadovas mažų pensijų ir pensininkų skurdo problemą siūlo spręsti ne per pensijų, bet socialinės paramos sistemą, kad būtų „nustatyta minimali pensija, kuri ateitų ne iš pensijų sistemos, bet kaip socialinių lėšų dalis“.
Ir kuo gi skiriasi socialinė parama nuo universalios pensijos, kurios link judama nemažinant pensijos neturintiems būtinojo draudimo stažo? Ar prie 122 eurų pensijos pridėsi 76 eurus paramos, ar iš karto mokėsi 198 bazinę pensiją – rezultatas ir pensininkui, ir valstybės biudžetui yra tas pats. Tas pat ir paskatos dirbti legaliai požiūriu. Sakoma, kad mokant visą bazinę pensiją 32m. stažo neturintiems ir kiti nesistengs kaupti stažą. Tačiau kodėl jų motyvacija turėtų padidėti žinant, kad prie mažos pensijos gaus paramą?
Yra ir šalutiniai neigiami socialinės paramos bruožai. Ji reiškia paskutinę nelaimėlių priebėgą. Pretendentas į ją turi atvirai pademonstruoti savo skurdą ir tai, kad jis išnaudojo visus kitus potencialius pajamų šaltinius. Jis turi kreiptis į savivaldybę ir dokumentuotai įrodyti, kad šeimoje vienam asmeniui pajamos mažesnės nei 140,8 euro per mėn., t. y. Valstybės remiamos pajamos (VRP). Ir jei, pavyzdžiui, pradžioje minėto 122 eurų pensininko sutuoktinio pensija bent 160 eurų, jis paramos negautų. Nekalbant apie sudėtingas administravimo procedūras dėl kelių ar keliolikos eurų, kai šimtai tūkstančių pensininkų, vien tik suabejojusių, ar priklauso jiems ta parama, užgultų savivaldybių paramos skyrius. Ir periodiškai, nes tiek pensijos, tiek tas VRP, tiek asmeninės sąlygos keičiasi. Štai, ką reiškia LB pirmininko patarimas pensininkų skurdo problemą spręsti socialinės paramos priemonėmis.
Valstybės remiamų pajamų dydis, žinoma, nėra iš Švento rašto. Galima jį didinti, kad parama būtų lengviau pasiekiama ir dosnesnė. Tačiau jau dabar verslininkai, politikai ir dauguma ekonomistų šneka apie „pašalpinių“ valstybę, kurioje parama neva sugriovė darbo rinką. O jei paramą didinti tik pensininkams ir jei neimti domėn šeimos narių pajamų, parama virsta tuo, ką ir pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tai yra universali socialinė išmoka visiems pensininkams, kurie yra dirbę bent 15m. Ir pastarasis apribojimas neprasmingas, na, bet ateis laikas panaikinti ir jį.
Bendroji pensijos dalis finansuojama ne Sodros, bet Valstybės biudžeto pajamomis – kaip ir parama. Jos maksimali riba nėra dosni – 198 euro. Kuo ne parama? Tik jos administravimas, skirtingai nuo pajamas testuojančios socialinės paramos darbingiems žmonėms, elementarus.
Dar daugiau, tik neišmanantys pensijų sistemos gali kovoti už draudimo stažą kaip pensininko buvusių nuopelnų, finansuojant pensijų sistemą, įrodymą. Taip nėra – didesnis stažas nebūtinai reiškia, kad asmuo Sodrai įmokėjo daugiau. Už vidutinę algą dirbantis asmuo per 15m. Sodrai sumoka daugiau nei už minimalią algą dirbęs 30 metų. Tačiau pirmasis gauna 99 eurų bazinę pensiją, o antrasis – 198 eurų. Ir tokią „tvarką“ pajudinusiai ministrei LB pirmininkas nepritaria.
Žinoma, pasiūlyta naujoji bendrosios pensijos dalies skaičiavimo tvarka nepretenduoja motyvuoti mokėti įmokos (tam yra individualioji dalis). Tačiau ir nesivadovaujama pykčio logika, kad jei žmogus neturi 32 m. stažo, jis – būtinai vagis, kuris vengė mokėti įmokas Sodrai. Ne. Didelė dalis dabartinių mažų pensijų gavėjų tokių įmokų mokėti ir neprivalėjo, nes užsiimdami individualia veikla pagal tuometinį įstatymą nebuvo įtraukti į Sodrą. Net ir dabar patys vargingiausi ūkininkai legaliai nedalyvauja (ne, ne visi yra karbauskiai).
Net tie, kurie dirbo nelegaliai, irgi ne visi turėjo lengvą pasirinkimą. Iš pagalbinio statybos ar virtuvės darbininko paimdavo pasą, pasakydavo, kad įdarbino, ir mėnesio gale (o dažnai net kelis mėn. vėluojant) duodavo varganą cash‘ą. O net ir sužinojęs esąs apgaudinėjamas ir jis, ir Sodra, ar lengvai galėjo rasti sąžiningą samdytoją? O gal žinote daug tokių darbuotojų, kurie patys paprašė savo darbdavio – nemokėkite, ponas, už mane Sodrai?
Dabar neretas, išgirdęs ministerijos naująją iniciatyvą, pasako – nebedirbsiu, neapsimoka, nes pensijas suvienodina su nedirbusiais. Na, dirbama, pirmiausia, už algą, todėl dirbsite. O tos pensijos, kurios neturi būti vienodos, ir nesuvienodinamos. Vadinamoji individualioji pensijos dalis (o iš tikrųjų ir esanti vienintelė Sodros pensija) idealiai susieta su buvusiu atlyginimu ir įmokomis Sodrai. Gerai, jei ir ji bus sparčiau didinama ir taip atsvers bendrosios dalies „vienodinimą“. Ir ne varganos pensijos turėtų būti šaltinis rezervams, kai čia pat mokamos keliolikatūkstantinės algos.
