aA
Gerovės valstybės rinkiminiai pažadai suteikė Gitanui Nausėdai Daukanto aikštės rūmų šlovę. Tačiau to rinkiminio arkliuko kamanos – seniai minimi gyvulių ūkio mokesčių pakoregavimai vardan mažesnio pensininkų skurdo – sujudino turtingųjų apologetų stovyklą.
Romas Lazutka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Štai, bankų ekonomistai, N. Mačiulis gerovės valstybę netruko perkrišktyti į - liūdesio, Ž.Mauricas – į blogovės, Verslo organizacijos atstovas M. Dubnikovas įprastai gąsdina kapitalų bėgimu, „Vikondos“ J. Blažytė kartoja – „svieto lygintojai, svieto lygintojai“, I. Genytė-Pikčienė gerovės vizijoj pasigenda pasitikėjimo, o ministras V. Šapoka moralizuoja apie mokesčius (jo pareigos labiausiai deramos tik moralizuoti šia tema!).

Pasirodė kas yra kas. Ne ta prasme, jog apsišvietė galingųjų patarnautojai. Nebuvo paslaptis. Atsiskleidė ir ekspertizės lygis. Pasirodo, kad tų dviejų žodžių – gerovė ir valstybė – sujungti dorai nepavyksta.

Pripažindami, kad daug pensininkų skursta, čia pat aimanuoja ir dėl jaunų šeimų, ir smulkių verslininkų, ir net investuotojų.

Tačiau gerovės valstybė, nėra tik buitinė tų dviejų žodžių interpretacija – neva tai kraštas ar visuomenė, kurioje gera gyventi visiems, nes visi vieni kitus myli ir mokesčių nėra.

Gerovės valstybė yra tam tikra valstybės sąranga. Ne, ne krašto, ne šalies, bet VALSTYBĖS. Gerovės užtikrinimas piliečiams yra valstybės funkcija, t.y. piliečių įpareigojimas valdžios įstaigoms organizuoti paslaugų ir išmokų teikimą bei jų finansavimą gyventojams jų pačių sumokėtų mokesčių sąskaita.

Neįmanoma, kad moderni visuomenė sėkmingai funkcionuotų, valstybei neatliekant tos funkcijos, o piliečiams pasikliaujant vien tik savo individualiomis pastangomis. Žinoma, kad piliečiai siekia gerovės be valstybės pagalbos.

Jie dirba, verslauja, uždirba ir perka rinkose tai, ko reikia gerovei.

Prezidento patarėjas S. Krėpšta pristatydamas pirmąsias nedrąsias gerovės valstybės iniciatyvas nepasakė nieko naujo, tik priminė seniai vardijamas gyvulių ūkio lygiausias kiaules. Telieka pridurti joms, jūsų vaikai mokomi ir jūs gydomi, jūsų tėvų pensijos apmokamos didele dalimi kitų piliečių sąskaita. Kitų piliečių sąskaita jūsų tėvynėje palaikoma socialinė taika ir ramybė. Tai būkit malonūs susimokėti, pagaliau, už tą gėrį.
Romas Lazutka

Tačiau industrializacija ir modernizacija sukūrė sąlygas, kai tam tikruose gyvenimo kelio etapuose žmonės neturi galių užsidirbti: vaikystė, studijos, liga, gimdymas, nedarbas, senatvė ar neįgalumas. O šeimos nariai visapusiškai aukotis nei nori, nei pajėgia. Kita vertus, net ir užsidirbus vidutines ar kiek didesnes pajamas, rinkos tam tikrų paslaugų efektyviai teikti nepajėgios. Sveikatos ir pensijų draudimas, švietimas ir motinystės apsauga rinkose jei ir gali būti nupirktos, tai tik švaistūniškai permokant.

Štai kodėl civilizuotame pasaulyje jau sunkiais pokario metais apsaugos nuo prarastų pajamų ir socialinių paslaugų teikimo funkcijos suteiktos valstybei. Nebuvo tuomet vakarų Europa turtingesnė už dabartinę Lietuvą.

Nebuvo tuomet ir perteklinių valstybių biudžetų, kad nebūtų kur dėti mokesčių mokėtojų pinigų (Britanijos skola siekė 200 proc. BVP). Tačiau, kadangi be veiksmingo tų funkcijų atlikimo, pasikliaujant tik tuo ką asmeniškai perkame rinkose, neįsivaizduojama modernios visuomenės piliečių gerovė, tas paslaugas atliekanti ar bent finansuojanti valstybė ir pavadinta Gerovės valstybe.

Prezidento patarėjas S. Krėpšta pristatydamas pirmąsias nedrąsias gerovės valstybės iniciatyvas nepasakė nieko naujo, tik priminė seniai vardijamas gyvulių ūkio lygiausias kiaules. Telieka pridurti joms, jūsų vaikai mokomi ir jūs gydomi, jūsų tėvų pensijos apmokamos didele dalimi kitų piliečių sąskaita. Kitų piliečių sąskaita jūsų tėvynėje palaikoma socialinė taika ir ramybė. Tai būkit malonūs susimokėti, pagaliau, už tą gėrį.

Žinoma, stambiausiems verslininkams ir prieinama, ir patogiau visas paslaugas pirkti, kad ir permokant rinkose, bet išvengti mokesčių gerovės valstybės finansavimui. Nestebina jų investicijos į „ekspertinį“ sluoksnį, todėl ir puolimo bei šnekų „ne į temą“ paskelbus gerovės valstybės viziją buvo ir bus. Matysime, ar prezidento ir kitų politikos lyderių laikysena tvirta, ar susiklausymas pakankamas sustiprinti gerovės valstybę, o tuo pačiu ir valstybę be jokiu epitetų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(91 žmogus įvertino)
4.5714

Top naujienos

Švelnūs orai truks nebeilgai (4)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (581)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Šnipų mainų paslaptys: kodėl su lietuviais iškeistas norvegas domino JAV ir Rusijos žvalgybas (90)

„Kalėdos Maskvoje“, – tokia nuotrauka iš Raudonosios aikštės 2017 gruodžio 5-ąją...

Didesnės kainos gali sustabdyti cigarečių pakaitalų populiarėjimą DELFI specialiai iš Londono (22)

Vyriausybei siekiant padidinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, specialistai sako, kad...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (67)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

Kai medžiotojas nušovė du vilkus – vilkė atėjo atsisveikinti su žuvusiais jaunikliais (437)

Dvidešimt metų medžiojantis Kazimieras Urmanavičius prasitarė, jog tądien, kai ruošėsi...

Skelbiama, kad „Žalgiris“ pasiruošęs išsiskirti su Perezu, jam jau numatyta pamaina (11)

Kauno „Žalgiris“ netrukus gali atsisveikinti su meksikiečiu Alexu Perezu, skelbia 24sek...

Kauniečio lentynoje duona guli jau 4 mėnesius, o vis dar kaip nauja: ko į ją deda? (157)

DELFI skaitytojas buvo nustebintas – į spintelę prieš keturis mėnesius padėta duona atrodė...

Sudie elegantiškiems batams – štai, kokie aulinukai bus madingiausi šią žiemą (23)

Šį šaltąjį sezoną praktiškumo ( angl. „practi-cool“ ) tendencija keičia iki šiol madoje...

Kaip jaučiasi vyrai, kai moteris žengia pirmą žingsnį (42)

„Reddit“ forume buvo išsamiai aptartas visiems seniai ramybės neduodantis klausimas: „Kaip...