aA
Privačiuose pensijų fonduose (PPF) jau dalyvauja apie milijonas Lietuvos gyventojų, o metinė dalyvavimo kaina pasiekė milijardą litų. Valstybės institucijoms (Valstybės kontrolei ar Vertybinių popierių komisijai) paskelbus kokią nors žinią apie PPF visuomenėje trumpam pakyla domėjimosi jais banga.
Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Tačiau ji greitai atslūgsta daugumai iki galo taip ir nesuvokus daugelio esminių dalykų. Apie tai liudija paplitęs PPF veiklos vertinimas iš Sodros į juos pervestų lėšų sumos pasikeitimu.

Taip supaprastintai pensijų fondų veiklą vertina ne tik eiliniai jų dalyviai, bet ir valstybės priežiūros institucijos. 1 lentelėje remiantis Vertybinių popierių komisijos duomenimis parodyti dviejų pagrindinių PPF valdytojų (UAB „Hansa investicijų valdymas“, UAB „SEB VB investicijų valdymas“), kurie aprėpia apie 70 procentų visų II pakopos PPF klientų, trijų metų veiklos rezultatai.

1 lentelė. II pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokyčiai*

 200520062007
Konservatyvūs (vyriausybių obligacijų) pensijų fondai
Hansa pensija 12.22-0.641,88**
SEB pensija 12.210.370,32**
Mažos akcijos dalies (iki 30 proc.) pensijų fondai
Hansa pensija 27.133.092,74
Vidutinės akcijos dalies (30-70 proc.) pensijų fondai
Hansa pensija 312.536.503,38
SEB pensija 217.057.144,75

* Skaičiuojant vieneto vertės pokytį įvertinamas pensijų fondo turto valdymo mokestis, tačiau į mokestį nuo įmokos nėra atsižvelgiama. Įmokos mokesčio dydis rinkoje svyruoja nuo 0 proc. iki 7 proc. **2007 m. sausio-lapkričio mėn.

Pensijų fondų vieneto vertės pokytis atspindi iš Sodros pervestų ir investuotų lėšų sumos pasikeitimą. Jis priklauso nuo PPF rizikos laipsnio ir laikotarpio.Atrodo, kad iš Sodros pervesta lėšų suma kai kurias metais augs sparčiau, kai kuriais – lėčiau. Labiau rizikingų fondų (didesnės akcijų dalies) svyravimai bus didesni, konservatyvių – mažesni. Žodžiu, viskas rutuliojasi pakankamai sėkmingai, o klientai dar turi ir pasirinkimo laipsnį.

Tokia sėkmės regimybė ir ramybė ilgainiui, didesniam PPF dalyvių skaičiui sulaukus senatvės, visuomenėje gali sukelti šoką, o ,,kaltų“ jau nebebus. Neveltui suabejojus, kad šioje srityje ne viskas gerai, apologetai apeliuoja į trumpą PPF veiklos istoriją ir siūlo ,,nesikabinėjant“ palaukti dešimtmečius.

Pensijų fondų veiklos realių rezultatų matai

Lėšų kaupimas senatvei yra sėkmingas kai ne tik auga jų nominali suma. Turi būti bent jau išsaugota ir jų vertė. Absoliučiai atidėtų pinigų vertę mažina infliacija, o santykinai – ekonomikos augimas.

Kaupiamas lėšas absoliučiai nuvertina arba bent jų prieaugį sumažina infliacija. Tai prisimenama dažnas PPF dalyvis, tačiau ir patys fondai, ir valstybės institucijos skelbia ne realius, pagal infliacijos indeksą koreguotus, bet nominalius PPF investavimo rezultatus ir jau vien tuo sukuria pagrąžintą regimybę.

Mažiau negu infliacijos poveikis būsimų pensijų vertei pažįstamas santykinis būsimų pensijų nuvertėjimas. Jis gali būti kai auga šalies ekonomika ir didėja dirbančių žmonių pajamos. Tarkime, nėra infliacijos ir už atidėtą senatvei sumą asmuo gali nusipirkti tą patį maisto produktų rinkinį bei sumokėti už to paties buto išlaikymą kaip ir prieš dvidešimt metų. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, naujos kartos buitinė technika ar poilsis užsienyje, buvę tik turtingųjų privilegija, tampa įprastu eiliniam darbuotojui, to neužtikrinanti pensija santykinai nuvertėjo, o jos gavėjas santykinai nuskurdo.

Jeigu Lietuvos ūkis per šiuos metus išaugs šešiais procentais ir dar yra dvylikos procentų infliacija, Sodros į PPF pervestos lėšos turėtų augti bent dvidešimt procentų, kad atskaičius administravimo mokesčius, lėšų vertė nesumažėtų nei absoliučiai, nei santykinai. Trijų pirmųjų privačių pensijų fondų veiklos metų veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant pensijų fondų sėkmę, pateikti 2 lentelėje. Jos duomenis sugretinę su 1 lentelės duomenimis turėtume daug mažiau optimizmo dėl fondų gebėjimo bent išsaugoti kaupiamų lėšų vertę.

2 lentelė. Pensijų fondų vieneto vertę mažinantys veiksniai (proc.)

 200520062007
Vartotojų kainų pokytis2,73,75,7
BVP pokytis7,97,78,8

Ir tai nėra konjunktūros dalykas. Lietuvos ūkio augimo ir kainų suartėjimo su ES vidurkiu tendencija yra dešimties-dvidešimties metų ir visą tą laikotarpį pensijų fonduose kaupiamos lėšos bus daugiau ar mažiau nuvertinamos. Į ES besiintegruojančių šalių pensijų fondai turėtų turėti bent keliais procentiniais punktais didesnę grąžą negu ekonomiškai stipresnių šalių.

Tik taip jie galėtų kompensuoti su didesne infliacija ir spartesniu ūkio augimu susijusį kaupiamo pensijų turto nuvertėjimą. Tačiau kaip ta grąža gali skirtis, jeigu liūto dalis investuojama į labiau išsivysčiusių ir lėčiau nei Lietuva augančių šalių vertybinius popierius. Tuo tarpu investuoti į augančias ekonomikas yra per daug rizikinga. Ką reiškia rinkų rizika pensijų fondų dalyviai sužinos kitų metų pradžioje gavę ataskaitas apie sutirpusias sumas dėl šiųmetinio pasaulinio rinkų nuosmukio.

Ar gali būti kas nors blogiau už Sodrą?

Ko gero dauguma žmonių linkę susitaikyti su dalies lėšų netekimu pensijų fonduose, įsitikti, kad vis tiek nieko nebegali būti blogiau už Sodrą. Paprastai simpatijas PPF pelno už tai, kad juose bent bandoma lėšas kaupti, o Sodroje likę pinigai čia pat išmokami dabartiniams pensininkams. Dėl to, tariamai, nėra net teorinės galimybės iš Sodros gauti daugiau negu įmokėjai. Ko gero 90 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad jie iš Sodros gaus maždaug tokio dydžio pensijas, kokios jos mokamos dabar. Juk Sodra neinvestuoja, o tik perskirsto lėšas.

Daroma elementari klaida, užmirštama, kad, šiandien dirbančiam žmogui Sodros pensija bus finansuojama ne šiandieninėmis įmokomis, o įmokomis, kurios bus mokamos po 30-50 metų. Tuo metu dirbantys įmokų mokėtojai dalyvaus ateities ekonomikoje, jie uždirbs kelis kartus didesnius atlyginimus, nuo tų atlyginimų bus sumokėtos kelis kartus didesnės nei dabar įmokos Sodrai. Tuomet kelis kartus bus didesnės ir Sodros mokamos pensijos. Ką vargina tokie loginiai išvedžiojimai, tas gali tiesiog pažvelgti į Sodros mokamų pensijų dydžio augimo istoriją 3 lentelėje ir palyginti su PPF vieneto vertės prieaugiu, infliacija bei BVP augimu (1 ir 2 lentelės).

3 lentelė. Sodros vidutinė senatvės pensija

Pensija199719981999200020012002200320042005200620072008*
Nominalia verte242,6287,8310,2312,5317,6323,1340,5371,6420,3476,9595,4738,0
Realia verte223,8273,8308,0309,4313,2322,1344,2367,2409,3459,9563,3692,3
Realios pensijos vertės kasmetinis padidėjimas (proc.)...22,312,50,51,22,86,96,711,512,422,522,9

* 2008 birželis

Reali Sodros vidutinės senatvės pensijos vertė, t.y. eliminavus infliacijos poveikį, per dešimtmetį nuo 1998m. išaugo du su puse karto, o per laikotarpį nuo 2003m. - kai buvo nuspręsta kurti II pakopos PPF – apie du kartus.

Taigi, atrodytų paradoksas – Sodra neinvestuoja, bet jos mokamos pensijos sparčiai auga net ir įvertinus infliaciją. Neieškokime loginės klaidos. Ne, pensijas augina ne Sodra, o auganti ekonomika. Sodra tėra tik tarpininkas, kaip, beje, ir privatūs pensijų fondai, tarp asmens ir ekonomikos, kurioje kuriama pridėtinė vertė. Tiek privačių fondų dalyviai, tiek apdraustieji Sodroje, moka įmokas vienu laikotarpiu, dalyvaudami mažiau išplėtotoje ekonomikoje, o pensijas gauna iš kito laikotarpio ekonomikos, kuri per kelis dešimtmečius spėja gerokai išaugti.

Teiginys, kad PPF pensijos visada turėtų būti didesnės negu Sodros dėl tos priežasties, kad pirmieji lėšas investuoja į ekonomiką, o antroji – ne, tėra vertas įsitikinimo, kad aplink žemę sukasi saulė, bet ne atvirkščiai. Ir vis tiktai, toks naivus įsitikinimas dominuoja, jis apvaldęs daugumos žmonių protus, nuo PPF agento iki profesoriaus, nuo pensininko iki ministro. Jis yra nepaprastai naudingas PPF verslui ir tiek pat nuostolingas visai tautai.

Lyginant Sodrą ir PPF fondus, negalime nuošalėje palikti ir pasitikėjimo valdžia klausimo. Daug kas, net ir suvokdami, kad pensijų vertes lemia ne tiek institucijos (privatūs fondai ar Sodra), bet ekonomika, vis tiek pirmenybę atiduotų privatiems fondams, dėl vadinamosios politinės rizikos, t.y. nepasitikėjimo politikais. Pastarieji gali kaitalioti įstatymus ir didinti ar nedidinti Sodros pensijas. Tuo tarpu PPF vilioja privačios nuosavybės neliečiamumu. Tačiau turėtume pamąstyti, ką mes kaip piliečiai labiau pajėgūs ir privalome kontroliuoti – savus politikus, ar JAV bankus bei fondus, sukėlusius kapitalų rinkų nuosmukį ir nuvertinusius investicijas į vertybinius popierius? O nekontroliuodami savo politikų neturėsime daug ko, ne tik sočios senatvės.

Ar dalyvavimas PPF tikrai nieko nekainuoja?

Dar vienas dažnas PPF klientų paklydimas, įsitikinimas, kad privati pensija jiems nieko nekainuos, nes į fondus įmokas moka Sodra. Ne visi žino, kad jiems bus sumažinta Sodros pensija, o jeigu net ir yra apie tai girdėję, neįsivaizduoja to sumažinimo masto. Sodros pensijos sumažinimas apskaičiuojamas kaip įmokos Sodros senatvės pensijų sistemos dalis, kuri nukreipiama į PPF. PPF skiriama 5,5 proc. punktų Sodros įmokų dalis. Tai sudaro apie 25-30 proc. įmokos senatvės pensijų finansavimui. Jeigu asmuo PPF dalyvaus visos savo profesinės karjeros laikotarpį, iš Sodros turėtų gauti apie 25-30 proc. mažesnę pensiją lyginant su ta, kuri jam būtų mokama, jeigu jis būtų likęs vien Sodroje ir nedalyvavęs PPF. Kokio dydžio bus Sodros pensija, kurios dalies asmuo neteks dėl dalyvavimo PPF, priklauso nuo to, kaip didinamos Sodros pensijos visą laikotarpį kol apdraustasis dirba ir moka įmokas Sodrai. Dešimties metų istoriją jau matėme 3 lentelėje.

Kad asmuo laimėtų iš dalies įmokos Sodrai kaupimo, kaupiamos lėšos PPF turi didėti sparčiau, negu didėja Sodros pensija, kurios dalį jis dėl dalyvavimo PPF praranda. Keli pirmieji dalyvavimo PPF metai, daugumai jų dalyvių yra neabejotinai nuostolingi ir kitokia perspektyva neįmanoma, jeigu PPF kaupiamos lėšos ir toliau savo realia verte augs lėčiau, negu didėja reali Sodros pensijos vertė, kurios dalį PPF dalyviai praranda.

Privačios pensijos kainuoja ir tiems, kurie jų nekaupia

Pensijų reforma, nukreipusi dalį Sodros lėšų į PPF ne tik nieko gero nežada jos dalyviams, bet smarkiai skriaudžia ir dabartinius pensininkus. Per 2008m. į PPF iš Sodros planuojama pervesti 1,05 milijardo litų, arba apie 1 proc. 2008 m. prognozuojamo BVP. Tuo tarpu dabartinių senatvės pensijų finansavimui šiais metais numatyti 5 milijardai litų (žr. 4 lentelės 3 eilutę). Sodra netenka lėšų sumos, kuri sudaro apie 20 proc. išlaidų dabartinėms senatvės pensijoms. Tai reiškia, kad jeigu pensijų privatizavimo reforma nebūtų vykdoma, ši suma galėtų būti panaudota dabartinių senatvės socialinio draudimo pensijų finansavimui ir dėl to vidutinė pensija galėtų būti penktadaliu didesnė (žr. 4 lentelės 6-7 eilutės). Taigi jeigu valdžia Sodrai nekompensuoja į PPF pervestų lėšų iš valstybės biudžeto, PPF finansuojami dabartinių pensininkų sąskaita. Jeigu bent dalį kompensuoja – mažėja kitos viešojo sektoriaus sritys ir PPF našta pasiskirsto visiems gyventojams.

4 lentelė. Sodros senatvės pensijos privatizavimo mastai visuomenės požiūriu

 20042005200620072008
1. Įmokos PPF tarifas (proc.)2,53,54,55,55,5
2. Įmokų PPF suma (mln.Lt)173,1270,4468,7778,31052,6
3. Sodros išlaidos senatvės pensijoms (mln.Lt)2 717,33027,93401,54067,65063,5
4. Įmokų PPF santykis su išlaidomis Sodros senatvės pensijoms6,48,913,819,120,8
5. Vidutinė senatvės pensija (Lt)371,55420,29476,88584,68*650,00**
6. Potenciali vidutinė Sodros senatvės pensija valstybei nefinansuojant PPF (Lt)395,33457,70542,69696,35785,2
7. Vidutinės senatvės pensijos sumažėjimas dėl reformos (Lt)23,7837,4165,81111,67135,2

*2007 m. sausio-rugsėjo mėn. ** Vyriausybės programoje 2008 metams numatytas pensijos dydis

O gal privatūs pensijų fondai bent išgelbės nuo demografinės krizės?

Kaip beįrodinėtum, kad Lietuvos valdžių pasirinktas PPF kūrimo kelias nesėkmingas, lieka dar vienas ,,nepaneigiamas“ kontraargumentas. Sodra, neva, pasmerkta žlugti dėl demografinės krizės. Dažnas įsitikinęs, kad dėl didėjančio senų ir mažėjančio darbingo amžiaus žmonių skaičiaus, Sodra vis tiek nebepajėgs mokėti pensijų. Tuo dar paspekuliuoja ir PPF valdytojai bei jiems asistuojantys valdžios žmonės. Piešiamas apokalipsinis paveikslas – nebėra dirbančiųjų, todėl niekas nebemoka Sodrai ir ji nebemoka pensijų. Juk sukauptų lėšų joje nėra.

Užmirštama, kad tuos pačius PPF finansuoja irgi Sodra. Tai kaip gi veiks PPF nebemaitinami karvutės Sodros? Taip, jie būtų pajėgūs išmokėti pensijas paskutinei lietuvių kartai net ir nebegaudami įmokų iš Sodros. Bet štai prabėgus keliems dešimtmečiams po Sodros žlugimo, žemės lopinėlis prie Baltijos lieka ne tik be Sodros, bet ir be PPF. Dar daugiau, nesant darbingų žmonių nebus finansuojama ne tik Sodra, PPF, bet ir Socialinės apsaugos ministerija, Vertybinių popierių komisija, mokyklos, kariuomenė, Prezidentūra...

Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, kad tokių niekų pilnomis galvomis žmonės ne tik ,,rūpinasi“ Lietuvos gyventojų senatve, bet ir valdo visą valstybę.

Ar privačios pensijos yra blogis?

Ar visa tai, kas išdėstyta aukščiau reiškia, kad privačios pensijos ir jas kaupiantys PPF iš principo yra blogis? Jokiu būdu, bet svarbu, ar tų fondų klientai yra išprusę, kiek jie uždirba ir kieno pusėje (klientų ar fondų) stovi reguliuojančios institucijos.

PPF yra naudingi išsilavinusiems ir gerai uždirbantiems žmonėms. Žmonės turėtų žinoti šiek tiek daugiau nei teikia įvadinis ekonomikos kursas. Jie turėtų būti apdraudę Sodroje, o šeimos pajamos pakankamos, kad jų dalimi galima būtų rizikuoti. Į PPF mokama suma neturėtų varžyti kokybiško dabartinio vartojimo, mokymosi ir sveikatos išsaugojimo galimybių. Valstybinės institucijos turėtų labiau rūpintis pensijų rinkos efektyvumu, išsamios informacijos skleidimu, o ne PPF reklama.

Masyvus Sodros lėšų pervedinėjimas į PPF už milijoną žmonių, kurie negali žinoti nei Sodros, nei juo labiau PPF veiklos detalių, žmonių, kurie valstybės institucijų ne tiek ginami, kiek maitinami aukščiau aptartomis regimybėmis, yra viena iš brangiausių Lietuvos politikų padarytų ir tebedaromų klaidų. Rinkimų laikas kaip tinka kalbėti apie tokias sąskaitas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ukrainos žvalgybos vadovas: Rusijoje jau prasidėjo vadovybės pasikeitimo procesas (6)

Jungtinių Valstijų ( JAV ) karo studijų institutas skelbia, kad Ukraina greičiausiai laimėjo...

Vairuotojus įspėja dėl kelių būklės: trūksta asfalto remontui, darbai atidedami (2)

Įprastai pavasarį įsibėgėjantys kelių remonto darbai Lietuvoje šiemet vyksta vangiau. Dėl...

Baisiau nei kreiseris „Moskva“: žiniasklaida skelbia, kad rusai patyrė itin didelių nuostolių

Baisiau nei kreiseris „Moskva“. Taip Ukrainos naujienų agentūra UNIAN įvertino Rusijos patirtus...

Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai prasibrovė iki pasienio su Rusija: pone prezidente, mes čia! Ukraina atrėmė Rusijos bandymą pasiųsti karius į Sumų sritį

Ukraina pirmadienį rengiasi naujam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, Kyjivui pareiškus,...

Transliacija / Iš esmės: kuo baigsis dar vienas bandymas įteisinti partnerystę?

Šiandien pristatytas naujas partnerystės įstatymo variantas – bet nebe partnerystės, o...

Avarijoje pėsčiąją sunkiai sužalojęs Ramūnas Rudokas išgirdo teismo verdiktą (1)

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį taikė laidavimą ir nuo baudžiamosios...

Rusijos „Killnet“ programišiai skelbia „kibernetinį karą“ prieš Lietuvą ir dar 9 valstybes (3)

Rusijos „ Killnet “ ir „Legion“ programišių grupuotės skelbia kibernetinį karą prieš 10...

Palangoje lankytojams atvertas apžvalgos ratas: paaiškėjo pramogos kaina (3)

Sezono naujovė Palangoje – aukščiausias Lietuvoje apžvalgos ratas jau atviras lankytojams.

Gydytoja – apie paprastą būdą išvengti ligų: užkerta kelią vėžiui, saugo nuo insulto, gerina atmintį

Šiandien didžioji dalis darbų yra sėdimi, žmonės kur kas dažniau mankština pirštus rašydami...

Putinas dėl Švedijos ir Suomijos grasina atsaku (2)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Rusija nelaiko grėsme Suomijos...