Bet fizikai ir taip apie 1-ąjį Newtono dėsnį viską žino. Tai būtų gerai, jei Šimonytė prieš kabineto posėdį trečiadienį tą vaizdelį parodytų ministrams. Ministrai – viceministrams ir valdininkams. Čmilytė-Nielsen – Seimo nariams prieš kiekvieną nuotolinį posėdį.
Būtų daugiau naudos nei iš visų ministerijų iki šiol nupirktų brangių mokymų.
Per karantiną ypač gerai matyti, kaip visi varom iš inercijos. Pamokos iš inercijos. Paskaitos iš inercijos. Nuotolinis darbas iš inercijos. Restoranai ir viešbučiai iš inercijos neskelbia bankrotų. Kirpėjos ir manikiūrininkės iš inercijos varo į šešėlį. Policija iš inercijos gaudo visur, bet nepamato ilgos laidotuvių procesijos 5 000 gyventojų miestelyje.
Bet labiausiai iš inercijos varo pati valstybė.
Už tai, kad dėl karantino nepavyko surengti Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų, Rusijos minkštosios galios lobistei Lietuva atseikėjo 30,6 tūkst. eurų. Prieš pat Sausio 13-osios 30-metį.
Taip negalima, sako sveikas protas. Net arkliui ir Karbauskio karvei aišku, kad taip neturėtų būti. Bet tau atšauna, net, galima sakyti, su aplombu pavaro, kad čia vsio zakonno.
Yra toks įstatymas, Vyriausybės nutarimas, viskas čia pagal įstatymus. Dėsto antivalstybinį pinigų skyrimą pasirašiusi jau trečiai valdžiai iš eilės dirbanti ponia, iškilusi iki kultūros viceministrės. Kultūros ministras viceministrę gina. Nekalta ji, aplinka kalta. Iš inercijos.
Todėl aukso vertės vakcinas, kurioms reikia minus 75 laipsnių, automobilių su spec. įranga ir gerai apmokytų žmonių, iš inercijos vežioja dviejų žmonių firmelė. Neturinti nė sudilusio golfuko.
Burokėlių tarkos uabas, turintis veganiškų burokėlių ir morkų kukulių pupulių išvežiojimo patirtį. Metinė tarkų ir mėsmalės uabo apyvarta kur tai apie 5 tūkst. eurų, bet jis laimi 460 tūkst. eurų vertės viešąjį, nacionalinio saugumo lygio pirkimą.
Taip negalima, taip neturėtų būti, sveikas protas kriokia taip, kad net kvailiai nebesiginčija. Gali. Jei pasiūlyta mažiausia kaina, ir jautriausią vakciną gali vežioti karučiais, burokėlių tarka ir bulvių maišu iš viršaus bidonus pridengęs.
Sveikatos apsaugos ministras Veryga „sutaupė“ 70 tūkst. eurų. Ubagas moka du kartus, sako liaudies išmintis. Politikai, valdininkai ir Viešųjų pirkimų tarnyba nesivadovauja sveiku protu. Jie vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu. O tas su tautos išmintim nebuvo derinamas.
Ar Viešųjų pirkimų tarnyba rėkė, kad „Wolt“ dviratininkai neturėtų vežioti vakcinų? Jums atsakytų: jie tik vykdo įstatymus. O kad tas įstatymas yra krosnis, kurioje deginami mūsų visų pinigai, tai čia jau ne jų reikalas. Aplinka kalta.
Ar bent vienas naujosios Seimo daugumos narys jau įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, naikinančią mažiausios kainos kriterijų? „Mažiausia kaina“ dešimtmečius smaugia valstybę.
Valstybei ji kainavo milijardus. Bet nė vienas Seimo daugumos narys tokios pataisos prieš „mažiausią kainą“ neįregistravo. Nors turėjo du mėnesius.
Galų gale kelios dešimtys konservatorių ir liberalų – ne pirma diena Seime. Mažiausios kainos broką jie mato kasdien po du kartus, eidami iš viešbučio į Seimą ir atgal Gedimino pr. trinkelėmis, pirktomis už mažiausią kainą. Trinkelės skilinėja, lūžta, trupa. Mažiausia kaina mus, kaip ubagus, tuoj vers už trinkeles sumokėti antrą kartą.
Tas pats Kaune, Palangoje. Bet kurį šalies miestą smaugia mažiausia kaina. Bet nė vienas Seimo daugumos narys nesujudėjo. Ši Seimo dauguma, kaip ir buvusios, varo kaip tas automobilis Ukmergėje. Iš inercijos. Su tokiu skirtumu, kad ir po smūgio į kelio ženklą „Sotus derlius“ valstybės automobilis iš inercijos rieda toliau.
Kuo didesnė kūno masė, tuo kūnas inertiškesnis. Inercijos (lot. – inertia) apibrėžimas – beveik politinis: nejudrumas, neveiklumas, nerangumas, tingumas.
Šimonytės Vyriausybė pradėjo savo antrą mėnesį. Premjerės padėtis nepavydėtina: valstybė šitiek metų varo iš inercijos, o į Skvernelio valdymo pabaigą apskritai buvo tokios nuotaikos, kaip “Sekundės” banke ar anarchisto Machno būryje: pinigų per akis, siautėk, Vasia.
Bet ir naujasis kabinetas varo iš inercijos. Ar vis dar būtini draudimai judėti tarp visų savivaldybių, kas buvo logiška per šv. Kalėdas? Sveikas protas sako, kad užtektų drausti įvažiavimą į Palangą, Klaipėdą, Neringą, Druskininkus ir Trakus. O jei Širinskienė iš Dūkšto nuvažiuos batono ir grietinės į Visaginą, sergamumas šalyje dėl to turbūt nepadidės?
Nuo koronaviruso miršta vis daugiau gydytojų ir slaugytojų. Ką gaus jų šeimos? Kodėl valstybė negali apdrausti specialiu valstybiniu sveikatos ir gyvybės draudimu bent tų medikų, kurie dirba kovidiniuose skyriuose ir greitojoje?
Kad tai nerūpėjo Verygai, kuris tik pozavo su uniforma ir medalius paišė, nėra ko stebėtis, o ir nebe laikas stebėtis. Kodėl niekam iš naujos valdžios dar nekilo minitis apdrausti medikus?
Gerai, Vyriausybė dirba tik mėnuo, naujasis Seimas – du. Bet juk didelė dalis dabartinių valdančiųjų buvo Seime ir iki tol, net ir naujokai ne iš Marso į Seimą išrinkti. Ir nė vienam nuo kovo 16-osios tokia mintis nekilo?
Jei ir kilo, užspaudė. Iš inercijos. Gal sakys, kad nėr pinigų. Bet pinigų yra, jei jų užtenka, kaip rodo 30,6 tūkst. už neįgalintus šufutinskius, remti Rusijos minkštosios galios lobistų biznelius.
Kai automoblis slysta iš inercijos, šoferiui ne tas galvoj. Priešingu atveju, ne Rita Miliūtė, o Sveikatos apsaugos ministerija, bent jau koks Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys išsišokėlis būtų šaukęs, kad valstybė negali leisti taip, kaip dabar, kai ligoninė dėl 400 tūkst. eurų, kuriuos ji skolinga medikams nuo pirmojo karantino, kai daktarai plikomis rankomis ėjo prieš koroną, varo į teismą, moka advokatams, siekdama apvogti medikus, rizikavusius savo gyvybėmis.
Visiems gerai. Iš inercijos. Atitinka ir įstatymą, ir visų medikams skirtų įstatymų dvasią – išdurti kraštiniais paliktus gydytoją ir slaugytoją.
Kada bus pradėta stabdyti inercija, nešanti valstybės ratus į kaktomušą su ženklu „Sveikas protas“? Kaip stabdyti inerciją, jei iš inercijos priimamos XX a. 9-ojo dešimtmečio lygio rezoliucijos?
Nei juoktis, nei verkti, kai Seimas balsuoja už rezoliuciją, skelbiančią, kad V.Landsbergis buvo „aukščiausias pareigūnas“. Lyg koks buvęs Kultūros komiteto pirmininkas ar Lenkijos valstybės viršininkas tarpukariu.
Jei Lietuva 1990-1992 m. buvo valstybė, o ji buvo, V.Landsbergis buvo valstybės vadovas. Jis pasirašė vieną svarbiausių mūsų sutarčių su Rusijos prezidentu Jelcinu. Ne kaip aukščiausias pareigūnas. Kaip valstybės vadovas. Pasirašydama šią sutartį Rusija pripažino Landsbergį Lietuvos vadovu. O šimtai politikierių dar ir dabar iš inercijos negali to pripažinti.
Todėl iš inercijos Seimas 17-ą kartą pjauna grybą. Konservatorius E.Zingeris sako, kad ateityje galima „svarstyti ir eiti į priekį visiems, manantiems, kad Landsbergis vadovavo Lietuvai“.
Tik ką čia svarstyti? Toks vieno labiausiai patyrusių parlamentarų pjaunamas grybas žemina Kovo 11-osios valstybę. Leidžia Kremliaus propagandai ir šiaip vatnikams kabinėtis, kaip prie netikros valstybės, kuri lyg tai ilgai buvusi be vadovo, su neaiškiu „aukščiausiu pareigūnu“.
Iš inercijos slystančiai Seimo koalicijai svarbiau už tiesą buvo inertiškas „ką nors reikia daryti“. Savo prigimtimi ta inertinė rezoliucija kažkuo primena sprendimą vakcinų vežiojimo funkciją patikėti veganiškų kotletų malėjams iš UAB „Sotus derlius“.
Sveikas protas sako, kad taip neturėtų būti, o tau su aplombu rodo į balsavimo rezultatą.
Inercijos dėsnis sako, kad jei kūno nepaveikia išorinės jėgos, jis išlaiko turimą greitį. Jei sąlygos aplink Lietuvą būtų tobulos, valstybė be papildomos energijos visą amžinybę galėtų varyti nesustodama. Iš inercijos. Visa bėda, kad išorinės jėgos veikia. Ne tik Ukmergėje priešais perėją.
