Rimvydas Valatka. Švogerių ir pusseserių Lietuva

Pamenat? Matijošaitis, jo sūnūs ir moterys, verslo partneriai ir klientai. Pirmasis dešimtukas. Tarnai ir šiaip paslaugūs Kauno inteligentai – antrasis.

Prieš kelias dienas pažangiesiems sluoksniams pasitaikė tokia pat proga pažangiai pasišaipyti iš Jurgučių familijos dubleto valdžioje ir Laisvės partijos išplėstinio sąrašo formuojant ministerijų visokio pasitikėjimo valdininkiją. Sūnaitėlių, taip, nebuvo. Partija dar per jauna. Bet vyrai ir žmonos, pusseserės, klasiokai ir kursiokai – kaip čia buvę.

Tik kažkodėl nesišaipė pažangieji sluoksniai. Galima sakyti, supyko.

Skaitant, kaip ekonomikos viceministrą Jurgutį ir jo profesionalę žmoną, gavusią partijų bebryno „Lietuvos geležinkelių“ departamentą, aistringai gynė Laisvės partijos tikrieji nariai ir šalininkai, sunku buvo atsiginti įspūdžio, kad tai daro tie patys žmonės, kurie ką tik taškydamiesi seilėmis galvas guldė už Kauno krabą, jo familijos sąrašą ir klestintį biznį Putino reiche.

Žodžiai tie patys. Argumentacija. Ir ta pati tulžis. Mūsiškį muša, gojda. Bet tai nebuvo tie patys žmonės. Ne bebrai ir ne krabai. Geresnė Matijošaičio versija, nes be verslo Rusijoje pamušalo?

Viena žinia yra gera. Vartydami baltas akis į dangų, daugiau nebeklausinėsim, kodėl Kaunas mūru stojo už Putino reichui dirbantį Matijošaitį. Esam beveik tokie pat kaip LDK laikais. Ne be reikalo Vilniuje prie karališkų vardų prikabinėjo žodį „karalius“. Miestą valdžiusiai familijai susirodė, ir taškas. Naujoji familija, nepaisydama teismo sprendimo, nušluos partizanų kalvą, gal net pastatys Matijošaičio žirgo kopiją. Ir taškas.

Šalį ir miestus valdo familijos. Su savo vasalais, klientais ir be perstojo geresnio siuzereno ieškančiais smulkiaisiais bajorais a la Skardžius. Nausėdos familija, Matijošaičio, Karbauskio, Skvernelio, Uspaskicho, Pinskų, dabar dar ir jaunųjų metroseksualų familija. Čia mano familija, todėl atsikniskit visi jakilaičiai ir tapinai.

Graikai užmušė žygūną, atnešusį blogą žinią. Laisvininkų familijos gynėjai didžiausiu kaltininku istorijoje, kuri net partijos lyderei Armonaitei pasirodė sudaranti „nepotizmo regimybę“, paskelbė apie šį faktą pranešusį žurnalistą Jakilaitį.

Tarkim, Jakilaitis kaltas dėl to, kad nepranešė, jog ir jo žmona buvo tarp kandidatų į geležinkelių departamento direktorius. Bet ar tas faktas gali pateisinti, juolab išteisinti ekonomikos viceministro ir ministrės klasiokės (ar kaip ten) familijos galimą ėjimą partiniu žirgu? Negali.

Ką jie sakytų, jei Jakilaitis būtų perleidęs garbę tai paskelbti kitiems reporteriams?

Patikėkit, ir tada turėtų ką pasakyti. Familinė argumentacija familiari. Jai tinka akmenų mėtymo akipločiu principas. Rusai taip leidžia raketas į Ukrainą. Kur nors vis tiek pataikysi.

Sakė, kas ant seilės užėjo. Smulkmena ta darbo vieta LG, šaukė vieni. Ką, dabar viceministro žmona ar ministrės klasiokė profesionalė nebegalės niekur darbo gauti, atitarė kiti. Šalis maža, jei esi išsilavinęs, iš geros šeimos ir partijai priklausai, visur bus draugų, kur jai, vargšei, dirbti?

Ir patys sau plojo, kaip kietai pavarė. Nenujausdami, kad tampa kaip du vandens lašai panašūs į Matijošaičio, Zuoko, Tomaševičiaus, Karbauskio ar Pinskuvienės gynėjus.

Jurgučio žmona galėjo gauti darbo vienoje iš gal 500 privačių bendrovių. Plius tose valstybinėse įmonėse, kurių nevaldo Laisvės partija. Tai lengviau įvardyti, kuriose įmonėse jai kurį laiką dirbti nereikėtų – Klaipėdos uostas, „Lietuvos geležinkeliai“, Automobilių kelių direkcija, plius Ekonomikos, Susisiekimo ir Teisingumo ministerijos. Ir taškas.

Iš kur tas jaunų, europietiškai išsilavinusių žmonių įsitikinimas, kad gera darbo vieta – tik valstybinėje įmonėje?

Profesionalė? Tarp kitų prievolių ne paskutinė LG gautų pareigų buvo galimų krizių valdytoja. O išėjo pati tikriausia krizės sukėlėja. Galai nesueina.

Kai premjero Skvernelio žmona įsidarbino ne valstybinėje, o tik užsienio bendrovėje „Orlen Lietuva“, dabartiniams „mažmenininkams“ tai nebuvo smulkmena. Tai kodėl panašus atvejis, tik su ryškiau raudonai degančia lempele palubėj, staiga tapo smulkmena?

Kodėl smulkmena nebuvo Skvernelio ministro Narkevičiaus pietūs Dubajuje? Pagalvok tik, kažkokie šimtas eurų ministro steikui. Kodėl tie patys žmonės talžė premjero Butkevičiaus ministrą Trečioką už „zadanijas“ Malinausko nelegalių statybų istorijoje, o dabar persimainė?

Bet ir Jurgutis, ir jo žmona galiausiai atsistatydino?

Abu atsistatydino tik tada, kai pradėta reikalauti partijos lyderės Armonaitės galvos. Ačiū, žinoma, ir už tai. Bet visa kita – kaip švogerių Lietuvoj. Be atsiprašymo, atgailos. Įsivertinimo. Laisvės partijos griežto vertinimo. Tik absurdas, išeinu, jei taip labai reikia, atsistatydinsiu. Ką jau kalbėti apie klientus ir smulkiuosius bajorus. Suėdė toookius žmones. Jakilaitis suėdė.

Matijošaičio ir Tomaševskio atveju kaltas dėl visko buvo Tapinas. Įkliuvus Klaipėdos uostininkų verslo-politinei mafijai – Makaraitytė. Bet niekada nė vienas – nepaisant diametraliai priešingų partijų – nebuvo kaltas pats. Suėdė. Pagal užsakymą.

Elkis kaip priklauso, pagalvok prieš darydamas, pasitark su profesionalais, ir nesuės. Neatėjo tokia mintis į galvą? Nepriaugo iki jos švogerių ir pusseserių Lietuva. Net vertybininkų partijose vertybės ir ypač dorybės – pagal situaciją. Visi gyvuliai lygūs, o vienas kitas, žiūrėk, ir lygesnis.

Negali lyginti su Napoleonu ir Sniegium iš „Gyvulių ūkio“, bet susisiekimo ministras Skuodis – toks įdomesnis personažas. Tai įvyko šio ministro vyskupijoje. Didžiausioje iš vyskupijų. Ir ne primą kartą taip dviprasmiškai.

Bet nuo Skuodžio – kaip nuo žąsino vanduo: ir sufeilintos sankcijos Lukašenkos kalio trąšoms, ir kitų baltarusiškų trąšų gabenimas po dar didesnių sankcijų, ir dabar bičas nė prie ko. Mat jis – tik formaliai Laisvės partijos ministras. Iš tikrųjų tai Nausėdos familijos klientas. Šalin rankas.

Ambasadorius Karoblis nepriklausė Nausėdos familijai – turėjo metus šalti. Ne taip kaip D.Nausėdienės sesuo L.Jonavičienė, dekane tapusi be jokių daktaratų ir konkurentų. Teisėjas Misiūnas ir dabar tebešąla. O ambasadorei D.Kreivienei šalti išvis neteko. Ar būtų S.Šedbaras su visais savo pliusais tapęs Konstitucinio teismo teisėju, jei nebūtų konservatorius? Baikit, nemanau.

Apklausos rodo, kad dauguma lietuvių mano (iki 70 proc.), kad nepotizmas, ryšiai su vadovais – vienas lengviausių būdų įsidarbinti. Kas penktas savivaldybių darbuotojas susijęs giminystės ryšiais.

Vieni tai smerkia. Mažutėliai, kurie be familijos stogo. Kiti naudojasi, balsuoja „už“ savo familiją, giriasi turintys įtakingą švogerį, pusseserę, klasioką. Niršta ir prie kryžiaus tvarkingai kala visus švogerių ir pusseserių kritikus.

Bebrai galėtų ateiti paslankioti ne tik po Palangą. Ypač bebrai gerai žiūrėtųsi Vilniaus aikštėse ir karališkosiose gatvėse.