Prieš 14 mėnesių laukėme ir spėliojome – pradės reicho fuhreris karą ar ne? Dabar jau pats fuhreris stenėdamas ir mėtydamas bombas ant savų Belgorode nerimastingai laukia, kada Ukraina kils į kontrpuolimą. Išsigando skristi net į Turkiją, ha-ha-ga.
Putino šaikai karui tęsti iš esmės liko tik dvi z-idėjos. Neskaitant, žinoma, kanonizuoto admirolo Ušakovo lavono, kurį FSB popai gražiai padaliję, kad išeitų daugiau relikvijų, tampo po Rusiją rinkdami maliavoms minias ir, žinoma, rublius.
Z nr. 1 – užtęsti karą tiek ilgai, kiek gyvens fuhreris. Z nr. 2 – naudingi Vakarų idiotai, perkraunami ant Kinijos baterijos.
Pirmasis su „Moulin Rouge“ šokėjos entuziazmu persikrovė Macronas. Prašė Pirminyko Xi, kad tas padarytų taiką Ukrainoje ir leido suprasti, kad dėl mūsų, europiečių, tai galit imti tą Taivaną, nes tai tiktai atskirai paimtos Amerikos reikalas.
Po jo scenoje pasirodė Brazilijos prezidentas Lula da Silva, pridėjęs, kad didelio čia daikto tas Krymas, Ukraina teatiduoda jį reichui, ir bus taika.
Gyvas įrodymas, kad kairuoliai gali būti tokie pat politiniai idiotai, kaip ir klaikodešinieji a la Bolsonaro ir Trumpas, kurio 19 aršiausių sąjungininkų respublikonų laišku pareikalavo, kad Bidenas nutrauktų karinę paramą Ukrainai. Matyt, kad neišmestų iš pasaulinio durnių aljanso.
Galiausiai į kinišką posūkį įsipaišė Italijos gynybos ministras G.Crosettas, katro nuomone, norint įvesti Ukrainoje taiką, reikia kito pašnekovo. Ar tas pašnekovas gali būti Kinija? – gudriai paklausė ir pats atsakė, kad taip, gali, o visi Europoje turintys tą mintį priimti.
Visi tie taikos vyrai traukė tą patį: taika Ukrainoje galinti rastis tik iš Kinijos tarpininkavimo.
Primena paskutinių ikikarinių savaičių ES veikėjų vojažus į Maskvą. Kas tik nesižemino Kremliuje prie ilgo fuhrerio stalo. Bet per karą ilgas fuhrerio Pu stalas išėjo iš mados net Berlyne. Tik noras susiklykauti su diktatoriais liko gyvesnis už visus gyvus, anot klasikės.
Lygiai taip pat sėkmingai 1937 m. kas nors, siekdamas taikos Ispanijos pilietiniame kare, tarpininku tarp vyriausybės ir generolo Franco galėjo pasiūlyti Japonijos imperatorių. O dar geriau – fuhrerį Hitlerį ir fuhrerį Staliną drauge. Tik anuomet tokių minkštapročių dar nebuvo. Teko palūkėti iki 1938-ųjų, kai Prancūzijos Daladier ir D.Britanijos Chamberlainas jau ne tarpininku, o taikos garantu Europoje paskelbė Hitlerį.
Bet taikos perkrovėjus ir šįkart ištiko konfūzas. Ne pirmą kartą šitame kare. Taikos balandžius, perkrautus ant Kinijos baterijos, pakišo Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye.
Draugas Lu per televiziją suabejojo ne tik Ukrainos nepriklausomybe. Lu išpoškino tokią naujesnę Kinijos diktatoriaus stipriojo teisės teoriją, pasak kurios, tarptautinėje teisėje nė viena iš Maskvos okupaciją nusimetusių šalių neturi galiojančio teisinio statuso.
Paklaustas, kieno Krymas, draugas Lu, nesimuistė it valstiečių Kuncaitis ar Kauno Matijošaitis, pagauti darant ant miltų, – Krymas nuo amžių amžinųjų esąs Rusijos.
Naktį tamsiame skersgatvyje jus bando apšvarinti triskart stambesnis raumenų kalnas, o pasirodęs policininkas, užuot apgynęs, pasiūlo laisva valia ambalui atiduoti batus, pinigus ir visų kortelių PIN kodus. Štai toks tas italo, prancūzo ir brazilo taikos tarpininkas.
Jei Putinui būtų užtekę smegenų nepulti Ukrainos, Vakarai, pasodinti ant Rusijos žaliavų ir kyšių adatos, po kurio laiko būtų kaip šilta vilna perėję Kinijos drakonui.
Šalutinis, bet ne paskutinis karo padarinys – diktatūrų pūlinys trūko. Aptaškydamas pūliais visus taip, kad net prisiekę Vakarų homeopatai, išlindę su savo švęsto vandens buteliuku „prekiausim su pačiu velniu“, entuziazmą priversti slėpti. Prieš Vakarus nenorom stojasi supratimas, kad „business as usual“ su diktatūromis saulelė jau vakarop.
Tiesa, iki supratimo, kad Hagoje kur nors šalia Putino turėtų bent virtualiai sėdėti ir Merkel, Sarkozy, Berlusconi – jei ne kaip kaltinamieji, tai kaip specialūs liudytojai, kurių statusas teismo salėje gali būti perkvalifikuotas, – kol kas kaip iki Marso.
Vilties neprakišti karo jį ištęsiant fuhreriui teikia tokie gėdingi dalykai kaip ES nesugebėjimas Ukrainos artilerijai skirtus 2 mlrd. eurų greitai paversti sviediniais. Prancūzija nori, kad būtų gaminami tik Europoje, Lenkija ir kiti, kad būtų ieškoma visur, kur sviedinių yra.
Rezultatas – pinigų yra, sviedinių nėra. O kodėl nepadarius du viename? Dabar ieškoti visur, o kai tik Europos sviedinių fabrikai pradės suktis trimis pamainomis, perkelti ant ES bėgių? – paklaustų guvesnis šeštokas.
Ką vaikui atsakyti? Kaip jam atsakyti į klausimą, kodėl Lenkija, Slovakija ir Bulgarija (Vengrijos neimkim, ji nė neslepia, kad ir per šį karą pastatė už fuhrerį) prieš pat Ukrainos puolimą staiga pakilo į šv. karą su Ukrainos grūdais ir makaronais. Suprantama, kad jų ūkininkai nežino, ką darantys. Ūkininkai visur tik į savo lauką žiūri. Tačiau kuo galvoja vyriausybės?
Bet procesas pajudėjo. Iškart po to, kai Nyderlanduose apsilankė Macronas, pareiškęs, kad ES turi nesikišti į galimą JAV konfliktą su Kinija dėl Taivano, olandų žvalgyba paskelbė, kad Kinija kelia didžiausią pavojų Nyderlandų ekonominiam saugumui.
Kaip ir Lietuvos, tik ne tik ekonominiam, jei kas nors iš margos Seimo opozicijos išminčių dar neįsikirto. Iš Kinijos teks išeiti. Kuo anksčiau ES šalys pradės tą operaciją, tuo greičiau bus taika Ukrainoje. Aiškesnio ženklo fuhreriui, kad ta jo z-idėja su karo ištęsimu yra feikinė, nerasi.
Apskritai Putino apskaičiavimai dėl ištęsto karo sėkmės remiasi tik prielaida, kad naudingų idiotų tarp Vakarų prezidentų, premjerų ir ministrų bėgant laikui daugės. Tai, žinoma, neatmestinas, bet vis dėlto tik vienas iš variantų.
Daugiau šansų, kad Rusijai užtęstas karas išlįs per gerklę. Panašiai kaip užsitęsęs Šaltasis karas ir paraleliai vykusi komunizmo statyba.
Chruščiovas 1961 m. paskelbė, kad komunizmas SSRS bus pastatytas 1982 m. Tačiau kuo arčiau buvo šviesi darbininkų ir kolchozninkų ateitis, kai kiekvienam bus atseikėta pagal jo norus, o dirbti kaip išeina, tuo mažiau visokiausių prekių, o ypač maisto buvo galima rasti parduotuvėse.
Rusijos ginklų gamyba pasirodė toks pat feikas, kaip ir komunizmo statyba, rašo analitikas D.Oreškinas. Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo senesnius tankus ir artileriją fuhreris stato prieš bredlius, leopardus, arčerius ir patriotus, rikiuojamus prie Ukrainos puolimo starto linijos.
Amerika svarsto visiškai uždrausti eksportą į Rusiją. ES turės daryti tą patį. Tai reikėjo padaryti prieš metus. Bet geriau vėliau nei niekada.
Matant vis sunkesnį Rusijos reicho stenėjimą prie Bachmuto ir Avdijivkos, išimtį reiktų padaryti tik viagros tiekimams. Skelbiant reklamas apie jos pardavimų augimą visuose Rusijos mylėtojų jutūbuose ir pablikuose. Stenanti Rusija Ukrainos puolimo fone – kas gali būti pagaviau?